Šviesos signalai naudojami ne tik tiesioginiam gatvių eismo reguliavimui, bet ir įspėjimui

Šviesoforai įtaisomi arba dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje (tuomet jie gali būti pakartojami ir kairėje pusėje), arba pakabinami virš sankryžos bei virš kiekvienos eismo juostos prieš sankryžą.

Automobilių vairuotojams galioja apvalūs ir rodyklės formos šviesoforo signalai. Todėl jie neprivalo kreipti dėmesio brūkšnio, taškų ar pėsčiojo silueto formos signalus, nes tie skiriami kitiems eismo dalyviams (tramvajų vairuotojams, pėstiesiems).

Prieš ir po piko valandų, kai eismo intensyvumas sankryžose sumažėja, gali būti įjungtas geltonas mirksintis šviesoforo signalas. Jis vairuotojui primena, kad šioje sankryžoje privaloma būti ypač atsargiam ir praleisti pėsčiuosius. Šiuo atveju važiavimo per sankryžą seka nustatoma jau ne šviesoforo signalais, o kelio ženklais, kurių forma yra trikampis su žemyn nukreipta viršūne. Jeigu tokių ženklų nėra, galioja bendra pirmumo taisyklė transporto priemonėms, važiuojančioms iš dešinės pusės (suteikiant pirmenybę tramvajams).

Kai eismo intensyvumas didelis, sukti į kairę yra labai sudėtinga, o kartais, be reguliuotojo pagalbos, ir visai neįmanoma. Kad vairuotojams būtų lengviau atlikti šį posūkį, šviesofore būna papildoma rodyklė, nukreipianti kairę. Ji leidžia sukti į kairę, o raudonas šviesoforo signalas tuomet saugo nuo susidūrimo su tiesiai važiuojančiais automobiliais. Todėl nedera stebėtis, kad yra šviesoforų, turinčių atskirą rodyklę posūkiui kairę.

Šviesos signalai naudojami ne tik tiesioginiam gatvių eismo reguliavimui, bet ir įspėjimui.

Atliekamų kelio darbų vietose turi būti žibintai. Mes sakome „turi būti“, nes praktikoje visaip būna. Vadinasi, visada su pagrįstu nepasitikėjimu turime žiūrėti tokias vietas, kurios paprastai yra neapšviestos.

Raudoni žibintai įspėja, kad kelias eismui uždarytas, o geltoni — kad eismas apribotas. Geltonais žibintais dažnai pažymimos kliūtys važiuojamojoje kelio dalyje, pavyzdžiui, saugumo salelės. Deja, žibintai, įspėjantieji apie pavojų, naudojami ne visada — ne tik „atkampioje provincijoje“‘ bet ir netgi dideliuose miestuose, kur daugelis važiuojamojoje dalyje, pavyzdžiui, prie tramvajaus sustojimų, yra neapšviestos. Toks kelių ,eismo taisyklių reikalavimų nevykdymas palankus avarijoms. Kokia mums nauda iš to, kad, sudaužę automobilį (ir patys nukentėję), gausime kompensaciją? Automobilis bus sugadintas, o mes liksime luoši.

Kai remonto darbų ruože kelias susiaurėja, dešinėje kelio pusėje turi būti įtaisyta eilė raudonų žibintų, o kairėje pusėje — eilė geltonų, arba dešinėje — eilė geltonų ir kairėje — eilė baltų.

Šviesoforai įtaisomi taip pat prieš geležinkelio ir tramvajaus (ypač pavojingose vietose) pervažas. Mirksintis arba paprastas raudonas šviesoforo signalas įspėja, kad važiuoti per pervažą negalima.

Vairuotojo uždavinys sugebėti valdyti automobilį.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Šokių šventėje Vesniankos ratelius reikia jungti po du

Dešimtoji figūra Ratas dešinėn ir kairėn (16 tkt.). 1-8 taktai

Taip susikabinusios merginos eina aštuonis pakaitinius žingsnius ratu priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi.

9-16 taktai

Merginos tuo pačiu žingsniu suka ratą atgal (laikrodžio rodyklės kryptimi) ir užbaigia sustodamos eiles tuose pačiuose scenos šonuose, kuriuose buvo prieš pradėdamos sukti ratą; eilė nuo eilės atitolusi per 4-5 metrus. Kiekvienoje eilėje greta stovinčios dvi merginos pasisuka dešiniuoju pečiu viena kitą. Vienuoliktoji figūra Sukimasis poromis (8 tkt.).

1-4 taktai

Greta stovinčios dvi merginos vainikėlius perima kaires rankas ir pakelia jas aukštyn virš galvos, o dešinėmis rankomis susikabina per liemenį. Galvą pasuka kairę ir žiūri vainikėlį, lyg grožėtųsi juo. Pritupiamuoju žingsniu sukasi vietoje. Žingsnį pradeda dešine koja.

5-8 taktai

Merginos vainikėlius perima į dešines rankas, pakelia jas aukštyn, susikabina poromis per liemenį kairėmis rankomis ir tuo pačiu žingsniu sukasi vietoje priešingą pusę. Žingsnį pradeda kaire koja.

Figūrą užbaigia sustodamos dvi eiles scenos kraštuose, kiekvienoje eilėje susikabina ištiestomis rankomis.

Dvyliktoji figūra Pynučių supynimas (8 tkt.). 1-8 taktai

Gilumoje stovinčios merginos pradeda pinti pynutę. Eidamos paprastuoju žingsniu, veda paskui save kitas merginas, pralenda pro dviejų priekyje stovinčių merginų tarpą ir ratu suka toliau. Likusios merginos seka paskui jas. Po to, apėjusios ratu ir vesdamos merginas, lenda pro sekantį tarpą ir t. t. Paskutinės eilių merginos, t. y. tos, kurios neveda, visą laiką stovi ir daro žingsniukus vietoje su lotynų šokių bateliais. Pabaigoje vedančios merginos apsisuka apie save.

Pynutės supynimas panašus į lietuviškojo Lenciūgėlio supynimą šokio gale, tik landžioti pradedama nuo kito galo.

Merginos dar pynutės pynimo metu pasisuka taip, kad pynutę užbaigtų ne nugara žiūrovus, bet šonu (vedančios merginos priešais viena kitą, scenos viduryje).

Tryliktoji figūra Ėjimas į priekį (8 tkt.).

1-8 taktai

Merginos, nepasileisdamos rankomis, su pirmuoju žingsniu pakelia jas aukštyn, pasisuka veidu į žiūrovus ir pakaitiniu žingsniu eina į priekį. Pynutės supynimo metu vedusios merginos (dabar einančios scenos centre) tarpusavy taip pat susikabina rankomis.

Paskutiniame takte visos merginos lenkiasi, rankas su vainikėliais nuleidžia žemyn.

Po šokio merginos pasisuka kairėn ir išeina viena paskui kitą į dešinę scenos pusę.

Dainų šventėje Vesniankos ratelius reikia jungti po du. Kadangi Džigūno metu aikštėje merginų nebus, tad pats susijungimas keblumų nesudaro. Vieno ratelio merginos, susikabinusios grandine, prisijungia prie kito ratelio taip pat susikabinusių merginų.

Nuo pirmosios figūros iki penktosios bendrame ratelyje šoka du jungtiniai rateliai. Penktosios figūros metu galima pereiti prie bendro visiems šokėjams brėžinio; čia patartina sujungti į linijas bei didesnius ratus. Tai žymiai pagyvina ir paįvairina visą šokį.

Liaudies šokio žingsniu: Džigūnas ir Gyvataras

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių

Kompozicijos ant sienos patogios tuo, kad neužima vietos. Jų laikikliu ir fonu gali būti medinė dekoratyvi lenta, žievės gabalas nelygiais kraštais, medžio kempinė. Šviesiame beržo tošies su medienos likučiais fone gražiai išsiskirs žalios spygliuočių šakos ir įvairiaspalvės žvakės. Sieninės kompozicijos komponuojamos kaip ir horizontalios. Žemame kambaryje sieninės kompozicijos kabinamos neaukštai, kad nuo degančių žvakių neaprūktų lubos.

Gėlių sienos tai ypatinga šventės puošmena bet kokiame renginyje.

Ilgai išsilaikys šaka, pamerkta vazoje, stovinčioje ant grindų. Pastatyta kambario kampe ji neužims vietos ir puikiausiai pakeis eglę.

Nuo sudarytojo skonio ir fantazijos priklauso, kuo ir kaip puoštinos naujametinės kompozicijos (tradiciniais žaisliukais, „lietumi“ ar kt.).

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių. Kad ji būtų stabili, kartais tenka šakas prie pagrindo prikalti, pririšti viela ar atskirus elementus suklijuoti. Reikia pasidaryti ir žvakių laikiklį. Tam tikslui 2-3 cm į viršų užlenkiami ir prie pagrindo pritvirtinami storos vielos gabalai arba tam tikru atstumu reikiamoje vietoje ir aukštyje įkalamos vinutės be galvučių. Įkaitinta vinimi žvakėje daroma kiaurymė, kuria ji pamaunama ant laikiklio.

Sausos gėlės sutvirtinamos plastilinu. Keletą pakalnučių, frezijų, ciklamenų galima pamerkti samanomis užmaskuotą mėgintuvėlį. Nedideliuose vazonėliuose pražydinti krokai, žydrės įkomponuojamos su visu vazonėliu, kuris užmaskuojamas samanomis. Ant šventinio stalo prie kiekvienos lėkštutės galima padėti eglutės šakelę su degančia žvakute ir gėlės žiedu — bus šventiška, puošnu ir romantiška.

Visuomeninių įstaigų fojė, įstaigų ir įmonių vadovų priėmimo kambariuose, taip pat mūsų namuose į dekoratyvinius indus susodintos kelios vazoninės gėlės visada atrodys gražiau, negu keli pavieniai vazonai.

Komponuodami augalus su šaknimis, turime atsižvelgti jų agrotechniką. Drauge galima susodinti tik tokius, kuriems reikia vienodos sudėties žemės, drėgmės ir apšvietimo. Jeigu į tą patį indą susodinamas papartis ir kaktusas, vienas sunyksta, nes nepanašios jų augimo sąlygos: kaktusui reikia saulės, žiemą jis nepakelia drėgmės pertekliaus, o papartis, atvirkščiai, sunyksta nuo tiesioginių saulės spindulių, sausros. Sykiu sodintini įvairūs paparčiai ar smidrai su bromelinių šeimos augalais: vieni jų turi gražius lapus, kiti — ryškius žiedus. Visiems jiems reikia tokios pat sudėties žemės ir drėgmės. Nors bromelinių šeimos augalai tropiniai, bet jie prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų ir todėl rekomenduotini auginti patalpose. Įdomi savo forma ir spalvine gama gali būti kompozicija iš sanseverijos, žydinčios kalankės ir gebenės. Raudoni kalankės žiedai išryškėja žalių sanseverijos lapų fone, o svyranti gebenė užbaigia kompoziciją.

Į tą patį indą sodintini kaktusai ir visi sukulentiniai augalai. Jų yra svyrančių, pavyzdžiui, šilokai. Pasodinti indo krašte, svirdami žemyn, jie suteiks kompozicijai dekoratyvumo. Jiems reikia vienodo drėgnumo, tokio pat žemės mišinio, apšvietimo. Vadinasi, augalų, kuriems reikia skirtingų ekologinių sąlygų, negalima sodinti į vieną indą.

Jeigu vestuvės keliamos pagal liaudies papročius

Labai dažnai restoranas Vilniuje tampa ne tik vakaro praleidimo malonumas, bet ir puiki vieta jūsų šventėms

Vakarus sostinėje neretai leidžiame miesto centre, tačiau tai ne tik malonumas, bet ir galvos skausmas: kur nueiti, koks restoranas Vilniuje geriausias, kurį pasirinkti? Tokiais atvejais dažniausiai pasikliauname draugais, pažįstamais ir jų rekomendacijomis. Tačiau, jeigu abejojate kitų skoniu arba tiesiog tokių patarėjų nėra, tenka pasitelkti pagalba iš išorės. Kiekvienas restoranas Vilniuje yra įvertintas internetinėje plotmėje – įvairūs tinklalapiai, kurie vertina restoranus savo metodais, arba forumai, kuriuose diskutuoja žmonės, kurie juose lankosi.

Vieni iš tokių populiariausių vietų, kuriuose reitinguojami restoranai yra TripAdvisor, Foursquare ir panašiai. Vis dėl to, visur įvertinimai tikrai gali skirtis, todėl vėlgi išsirinkti tampa pakankamai sudėtinga ir tenka tiesiog išbandyti restoranus patiems ir išsirinkti savo mėgstamiausią vietą. Vilniuje yra netgi apie devyniasdešimt penkis restoranus, kurie yra pakankamai gerai įvertinti, todėl pasirinkimas yra išties labai nemažas. Kadangi sostinė yra labai dinamiškas miestas, kuriame labai daug gyventojų, turistų, kurie yra pakankamai aktyvūs ir laisvalaikį leidžia įdomiai, nuolatos atsidarinėja naujų restoranų. Pasirinkimas yra visada.

Labai dažnai restoranas Vilniuje tampa ne tik vakaro praleidimo malonumas, bet ir puiki vieta jūsų šventėms. Restoranas gali būti puiki jūsų vestuvių vieta Vilniuje. Vestuvių vieta gali būti įvairi – kavinės, barai, restoranai, sodybos, palapinės, specialios tam skirtos banketinės salės ir panašiai. Tačiau, kai vestuves organizuojate Vilniaus mieste ir nenorite keliauti į užmiestį, vienas iš geriausių pasirinkimų bus būtent restoranas.

Jūsų vestuvių vieta Vilniuje, išsirinkus tinkamą restoraną suteiks jūsų šventei rafinuotumo, elegancijos, prabangos. Žinoma labai svarbu išsirinkti gerą restoraną, nes kaip ir minėta jų išties yra daug. Restoranas turėtų turėti nuostabią išskirtinį aplinką, tiek viduje, tiek išorėje –priklausomai nuo to, kuriuo metu laiku organizuojate vestuves: vasarą ar žiemą. Ar jums svarbiau gražus peizažas lauke, ar išskirtinio dizaino interjeras restorano viduje? Labai svarbu nepamiršti išsirinkti patiekalų – restoranai gali pasiūlyti įvairios virtuvės maistą – išsirinksite kokį tik norėsite. Patiekalai vestuvėms bus paruošti estetiškai, gražiai ir išskirtinai.

Svarbiausia, kad tai netaptų eiline vakariene su tradiciniais valgiais – nustebinkite savo svečius ir leiskite jiems pasijusti ypatingai. Viską tinkamai parinkus jūsų pasirinkta vestuvių vieta Vilniuje suteiks jūsų šventei romantiškos nuotaikos ir nuostabių bei nepamirštamų įspūdžių.

Akumuliacinės talpos dažniausiai naudojamos su kieto kuro katilais

Yra įvairių būdų, kuriais galima užtikrinti, kad privatus namas net ir išvykus šeimininkui ilgesniam laikui šildymo sezono metu bus apšildytas. Vienas iš populiariausių būdų – akumuliacinės talpos, kurios sukaupia perteklinę šilumą, o vėliau, kelių dienų bėgyje pamažėle ją išskiria į šildymo sistemą net ir tuomet, jei katilas jau nesikūrena. Antras būdas – pilnai automatizuoti dujiniai katilai, kurių nereikia nei kūrenti, nei pernelyg rūpintis.

Akumuliacinės talpos dažniausiai naudojamos su kieto kuro katilais, tačiau gali būti derinamos ir su alternatyviais energijos šaltiniais. Jų esmė – kaip galima geriau išnaudoti katilui kūrenantis gaminamą perteklinę šilumą, o vėliau ją panaudoti termofikaciniam vandeniui sušildyti, kai katilas jau nebesikūrena. Pavyzdžiui, dujų generaciniai katilai geriausiai veikia dideliu pajėgumu, tačiau kai toks katilas veikia optimaliu pajėgumu, nors ir itin efektyviai panaudojamas kuras, vanduo sistemoje greitai įkaitinamas, ir katilui veikiant toliau, gali užvirti. Akumuliacinės talpos padeda išspręsti šią problema sukaupdamos susidarančią perteklinę šilumą. Akumuliacinės talpos puikiai gerina šildymo sistemų efektyvumą ir net iki trijų dienų gali išlaikyti temperatūrą užgesus katilui, tačiau jos yra gana didelės ir prieš jas įrengiant, reikia gerai pamąstyti, ar užteks vietos. Tiesa, kai kurios akumuliacinės talpos yra sukurtos taip, kad gali be vargo būti priderintos prie interjero ir rengiamos ne rūsyje ar katilinėje, bet tiesiog koridoriuje ar netgi virtuvėje.

Kiekvienas iš mūsų priimdami sprendimus, kokias prekes įsigyti, orientuojamės į kokybę ir ilgaamžiškumą. Kartais labiau apsimoka sumokėti šiek tiek daugiau, tačiau likti tikriems, jog šis sprendimas mus apsaugos nuo rūpesčių ateityje, Ne veltui sakoma, jog taupus žmogus moka du kartus, ir ši liaudies išmintis iš tiesų pasitvirtina. Kalbant apie kokybiškiausias medžiagas, kurios pasižymi ilgalaikiu naudojimu, metalas yra tiesiog nepralenkiamas. Tai medžiaga, kuri vertinama jau nuo senovės, na o šiandieninės technologijos bei jų tobulėjimas leidžia išgauti tik dar geresnius rezultatus. Tiesa, galbūt ne kiekvienoje situacijoje metalas atrodo patraukliai akiai, tad jums derėtų pasidomėti visomis galimomis rūšimis.

Kalbant apie metalines konstrukcijas, galima teigti, jog jos dažniausiai gaminamos iš nerūdijančio plieno. Tai apsaugo medžiagą nuo korozijos ir tik dar labiau prailgina jos tarnavimo laiką. Jei nežinote, kokio gamintojo paslaugomis pasitikėti, renkantis būtent šią prekę, mes rekomenduojame Roostevabast terasest mahutid. Tai ilgametė darbo patirtis, nepriekaištinga reputacija bei aukščiausia kokybė rinkoje. Na o geriausia tai, jog šias prekes galite įsigyti jau ir Lietuvoje. Tai jus apsaugo nuo papildomų rūpesčių bei transportavimo kainų. Šio estų gamintojo prekės yra vienos iš paklausiausių rinkoje ir tikrai ne be reikalo. Jomis naudojasi tiek įprasti vartotojai, tiek verslininkai, kurie nori įsirengti tinkamas gamybines ar sandėliavimo patalpas. Tai be jokios abejonės tinkamiausias pasirinkimas, koks tik gali būti.

Žinant tai, jog metalo konstrukcijos dažniausiai naudojamos sandėlių patalpose, joms keliami tik dar didesni reikalavimai. Sudėtingos aplinkos sąlygos gali pažeisti konstrukcijas ir jų kokybė nebus tokia, kokios tikėjote užsakinėdami prekes. Taigi, iš karto įvertinkite, kur naudosite konstrukcijas ir tik tada ieškokite gamintojo, galinčio pasiūlyti jums tai, ko reikia.

Kuomet kremavimo paslaugos atsirado Lietuvoje, daugelis teigė, kad tai barbariškas būdas atsisveikinti su mirusio žmogaus kūnu

Kuomet kremavimo paslaugos atsirado Lietuvoje, daugelis teigė, kad tai barbariškas būdas atsisveikinti su mirusio žmogaus kūnu. Paprasčiausiai, nebuvo tikslingai suvokta, kaip yra deginama, koks procesas, galiausiai, kad tai yra vienas moderniausių ir higieniškiausių būdų tarti sudie. Ką jau kalbėti, kad kremavimas yra patrauklesnis už įprastą laidojimo būdą dėl savo kainos ir patogumo. Daugelis abejojo ir tvirtino, kad tikrai neatsiras žmogus, kuris bus pasiruošęs dirbti tokį ale purviną darbą. Tačiau norinčių atsirado greitai ir gana daug. Kodėl? Nes šio darbo specifika visiškai kitokia nei daugelis galėjo pagalvoti. Žinoma, internete rasti skelbimą, kuriame būtų parašyta, kad reikalingas asmuo galintis deginti žmones, būtų keista, tačiau egzistuojant tokiai paslaugai, natūralu, kad paieškos egzistuoja.

Pirmiausia, kremavimas yra labai švarus darbas. Po kiekvieno deginimo visos patalpos labai švariai išvalomos. Daugeliu atveju net dezinfekuojamos, kad neliktų anksčiau deginto žmogaus likučių. Dirbantys specialistai puikiai moka naudotis suteiktais chemikalais ir kitomis priemonėmis.

Tai gana šiltas darbas. Daugelis klaidingai krematoriumą lyginą su morgų manydami, jog tai šalta, geležimi kaustyta vieta, kurioje net ir pats numirėlis jaučiasi nemaloniai. Iš tiesų, kad būtų kur kas jaukiau, patalpos dažytos šviesiomis spalvomis. Vos įvažiavę į teritoriją, dar tolumoje pamatysite didelį baltą pastatą, kuris tikrai nekuria nemalonių jausmų. Netgi priešingai. Pati darbo vieta taip pat gana maloni, kadangi jaučiama šiluma, matomos šviesios spalvos…

dirbantys asmenys tikrai nejus jokio diskomforto, kad ir dėl kvapų. Jų tiesiog nebus įmanoma užuosti, kadangi deginimo temperatūra siekia net iki 9 00 laipsnių karščio. Pusę kainos visos brangios krematoriumo įrangos sudaro vėdinimo sistemos, ventiliacija. Tad nei kvapas, nei dulkės nebus juntamos ir nekels nemalonių jausmų.

Aišku, minusas tas, kad krematoriume dirbantis asmuo turi būti užgrūdintas psichologiškai. Juk kasdien teks bendrauti su liūdnais žmonėmis, matyti jų ašaras. Po kažkiek laiko paprasčiausiai „užauga“ šarvai, tačiau daugeliui pirmos dienos būna labai sunkios.

Etikečių spausdinimas yra specifinis darbas, kuris reikalauja specialios technikos bei spausdinimo technologijos

Dvidešimt pirmame amžiuje žmogus sukūręs daugybę įvairių produktų, prietaisų, įtaisų, skirtingų prekių ir t.t. Visame pasaulyje skaičiuojama milijardai daiktų, technikos. Kiekvieną dieną perkame maisto produktus, atėjus žiemai įsigyjame šiltą avalynę, paltą, buičiai perkame dantų pastą, šampūną, skalbimo miltelius, valymo priemones ir t.t. Kalbant apie visus produktus, darbą, paslaugas ir panašiai, būtina paminėti tokį dalyką kaip spausdinimas. Pavyzdžiui produkcijos ir prekių visose sferose yra daug bei įvairių, todėl kiekvienas klientas gali išsirinkti tai ko jam labiausiai reikia. Visos prekės yra skirtingos, tačiau nutinka taip, jog būna ir panašių produktų, kurie skiriasi dėl gamintojo ar pakuotės. Būtent šioje vietoje, spausdinimo paslaugos turi didelę reikšmę. Spausdinimo dėka produktai turi etiketes. Juk apie knygą daugelis sprendžia iš jos viršelio, todėl apie produktą daug informacijos suteikia jo etiketė.

Etikečių spausdinimas yra specifinis darbas, kuris reikalauja specialios technikos bei spausdinimo technologijos. Spausdinamos įvairių formų spalvotos lipnios etiketės iš popieriaus, plėvelės, kurios gali būti klijuojamos ir dedamos ant įvairiausių paviršių. Etiketes galima spausdinti taip, jog galimas bet koks spaudas kaip logotipas, produkto aprašymas, brūkšninis kodas, informacija apie prekę, paveikslėlis ir pan. Spausdinamos ir įvairios etiketės maisto pramonei, atitinkančios higienos normas. Šių etikečių spausdinime naudojamos patikrintos medžiagos bei dažai, kurie atitinka griežtus ES reikalavimus. Tokio tipo atspausdintos etiketės nekenkia maisto produktams. Jos taip pat yra kokybiškos bei ilgaamžės bei atitinka visus maisto pramonėje keliamus higienos reikalavimus. Įmonės, kurios spausdina etiketes produkcijai, gali pasiūlyti daugybę skirtingų popieriaus ir klijų derinių pasirinkimą. Taip pat prisitaikoma prie įvairių klientų pageidavimų kaip formos, dydžiai ar spalvingumas.

Kalbant apie spausdinimą, spausdintuvus turi daugelis mūsų namie, juos taip pat įsigyja ne viena įmonė ar įstaiga. Tai įrenginys, kuris reikalingas daugeliui, o ypač įmonėms. Jose spausdinami įvairūs svarbūs dokumentai, laiškai, sąskaitos, ir t.t. Namų vartotojai dažniau perka rašalinius įrenginius, nes jų eksploatacijos bei įsigijimo kaštai, mažesni. Taip pat, rašaliniai spausdintuvai skirti retesniam naudojimui. Yra sukurti ir daugiafunkciniai rašaliniai spausdintuvai, kuriuose papildomai integruotas skeneris ir švietimo aparatas. Spausdinimas yra aktualus, tačiau ši paslauga būtų neįmanoma be rašalo. Pasibaigus rašalo kasetei belieka du pasirinkimai, – tai įsigyti naują arba papildyti senąją. Viskas priklauso nuo spausdintuvo tipo ir vartotojo kišenės. Dažnai kasetės pildymas yra pigesnis variantas, tačiau ne visų spausdintuvų kasetės yra pildomos, todėl tenka pirkti naują.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Eismo taisyklės atsirado labai senai, kai apie automobilius nė svajota nebuvo.

Taigi dar gerokai iki nūdienės automobilizmo epochos žmonės suprato, kad gatvėje ar kelyje be abipusio mandagumo ir supratimo neišsiversi: jeigu ekipažas neduos kelio iš priekio atvažiuojančiam vežimui, nelaimė neišvengiama. Susidūrę jie gali sulūžti, apvirsti, susižalos keleiviai, vežimus traukiantys arkliai.

Senųjų miestų siauros gatvelės nebuvo pasirengusios transporto antplūdžiui, jose vos tilpdavo vežimai ir pėstieji. Užsižiopsoję praeiviai ne visuomet spėdavo pasitraukti šalį nuo pravažiuojančių vežimų ir karietų. Būdavo, koks nutrūktgalvis vežėjas net pliaukšteldavo jiems botagu.

1865 metais anglų parlamentas priima garsųjį įstatymą apie kelių lokomotyvus, arba „raudonosios vėliavėlės“ įstatymą (Locomative Act, arba Red Flag Act). Jis buvo nukreiptas prieš spartų savaeigių ekipažų populiarėjima. Anglijos geležinkeliai buvo stambių turtuolių rankose, ir jie, suprantama, nenorėjo prarasti didelių pelnų, todėl prisidengdami kilniais eismo saugumo siekiais išsikovojo parlamente šį „antimotorizacinį“ įstatymą.

„Raudonosios vėliavėlės“ įstatymas, reiškęs tam tikro visuomenės sluoksnio nusiteikimą prieš automobilius, trisdešimčiai metų (jis buvo panaikintas 1894 m.) padaro geležinkelį Anglijos transporto karaliumi, gina vežikų teises, o kitose Europos šalyse tuo metu atkakliai ieškoma savaeigių ekipažų tobulinimo galimybių.

Beje, ne vieni anglai buvo tokie konservatyvūs: 1908 metais net už juos skeptiškiau nusiteikusios benzininio automobilio tėvynės Vokietijos spauda paskelbė pranešimą, kad „Viurtemburgo policija nustato didžiausią leistiną automobilių greitį miestų gatvėse — 10 kilometrų per valandą“.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Tik 1895 metais, kai anglai pasigamino pirmąjį savos konstrukcijos automobilį „Lanchester“ su oru aušinamu vieno cilindro varikliu ir sliekine užpakalinių ratų pavara, automobilis, nors ir pavėluotai, atgauna „prarastos pilietybės“ teises, o apie 1906 metus Anglija trumpam net buvo tapusi ,automobilizmo šalimi“.

Automobiliui buvo draudžiama daug kas: ribojamas greitis, nustatomas važinėjimo laikas, stovėjimo vieta, priekaištaujama dėl keliamo triukšmo…

Skirtingos valstybės nustatydavo labai nevienodą leistiną maksimalų greitį — nuo šešių iki trisdešimties kilometrų per valandą, arba priešingai — buvo reikalaujama važiuoti labai greit, kad miestų gyventojams netektų kvėpuoti nuodingomis dujomis Dėl tos pačios priežasties, automobiliams buvo draudžiama sustoti prie gausiai lankomų vietų valstybinių ir prekybos įstaigų, parkų. Na, o jei po automobilio ratais pakliūdavo višta ar antis, prancūzų vairuotojas turėdavo sumokėti šeimininkui ne tik už ją pačią, bet ir už kada nors galėjusius išsiristi, jos palikuonis… Žinoma, neblogai yra reikalauti, kad vairuotojas. būtų akylas, bet čia taip aiškiai girdėti automobiliui priešiška gaidelė.

Šių dienų akimis keistokų draudimų būta nemažai. Pavyzdžiui, į Romos gatves automobiliu galėjai išvažiuoti tik vakare, po devintos valandos, Amerikoje buvo draudžiama signalizuoti sankryžose ir gąsdinti pypčiojimu arklius ir praeivius, Švedijoje privalėjai duoti kelią visiems kitiems ekipažams, Vokietijoje įstatymai liepė susitikus arklių kinkinį sustoti ir išjungti variklį… Iki 1907 metų nelabai pasmarkautum automobiliu Maskvoje ar Peterburge: leidžiamas greitis buvo 12 varstų per valandą (varstas — 1086 metrai). Vėliau ši norma buvo padidinta iki 20 varstų.

Iš visų draudimų, ribojimų, dažniausiai atspindėjusių automobilio konfliktą su kitomis transporto priemonėmis, vėliau radosi eismo taisyklės, kurių dabar kiekvienas privalo laikytis. Tačiau dabar šios taisyklės įteisina automobili kaip ištikimą žmogaus pagalbininką, ypač reikalingą didėjant gyvenimo tempams ir įvairiausių darbų užmojams.

Į klausimą, kas atsirado anksčiau — šviesoforas ar šiuolaikinis automobilis, beveik visi atsakytume: „Aišku, automobilis!“ Tačiau gatvių eismą reguliuojantys įrengimai jau egzistavo diližanų epochos laikais. Žinoma, kad 1868 m. viena anglų firma, gaminanti geležinkelio semaforus, pagamino pirmąjį šviesoforą reguliuoti karietų eismui gatvėse. Šis — tuo metu vienintelis šviesoforas pasaulyje — buvo įrengtas Londono centre Trafalgaro aikštėje. Tai buvo paprasčiausias acetileno dujų žibintas, kuris turėjo keičiamus šviesos filtrus. Pirmasis šviesoforas buvo įrengtas ant 6 metrų aukščio stulpo.

Akiračio praplėtimui apie Pobeda.

Talino įlankoje vyko olimpinė buriavimo regata

1980 m. vasarą Talino šeimininkų laukė automobilių antplūdis — juk įlankoje vyko olimpinė buriavimo regata. Todėl labai įdomu, kaip Estijos TsR eismo organizatoriai sugebėjo pritaikyti tokiam automobilių srautui savo senojo miesto gatves. Talino vidaus reikalų valdybos koordinacinis centras olimpiadai rengti saugomų automobilių stovėjime aikštelių prie magistralinių trasų, vedančių į miesto centrą, atsisakė dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, tokios aikštelės, kuriose palikę savo automobilius žmonės galėtų pasiekti miesto centrą visuomeniniu transportu — autobusais, maršrutiniais ir paprastais taksi, buvo įrengtos Miunchene žaidynių metu ir nepasiteisino: stovėdavo jose vos vienas kitas automobilis. Antra, pagal šį projektą reikėtų smarkiai padidinti maršrutinių autobusų skaičių. Tačiau tai neekonomiška, nes jie ne visą laiką bus apkrauti. Pagaliau prie šių aikštelių reikėtų įrengti serviso centrus, kurie brangiai kainuotų ir ilgai neatsipirktų. Buvo nutarta eiti paprastesniu keliu. Tikslas liko tas pats — apriboti automobilių skaičių miesto centre. Todėl Piritoje (nebenaudojamame aerodrome) buvo įrengta milžiniška saugoma automobilių aikštelė, kurioje tilpo apie 10 000 automobilių. Čia buvo sukoncentruotos serviso paslaugos, iš čia autobusai kursavo į miesto centrą. Šią aikštelę galima pasiekti miestą juosiančia apvažiavimo magistrale, nutiesta 1980 m.

Tačiau nepaisant griežtų apribojimų superkamų automobilių Talino centre ne sumažėjo, o pagausėjo. Tada Talino eismo organizatoriai nutarė gerokai padidinti vienos eismo krypties gatvių skaičių: geriau važiuoti ilgesniu keliu greičiau negu trumpesniu, bet lėčiau. Olimpiados dienomis greitis miesto gatvėse buvo apribotas iki 50 km/h. Net ir dabar, praėjus ketveriems metams po olimpiados, važiuodamas Talino gatvėmis jauti, kaip miestas ruošėsi olimpiadai: daugelis kelio ženklų, informacija daug tobulesnė negu kituose Estijos miestuose. Vairuotojai tiksliai informuojami, kuri gatvė pagrindinė, kuri šalutinė, kelio reikia pervažiuoti žiedinę ar paprastą sankryžą, iš anksto pažymėta, iš kurios eilės kuria kryptimi galima važiuoti. Ženklų Talino gatvėse tikrai labai daug, ir dauguma ne draudžia ką nors daryti, o teikia išsamią informaciją, ypač reikalingą miestą blogiau pažįstančiam vairuotojui. Štai tokia detalė. Bene prie kiekvieno ženklo (daugelis jų šviečiantys) yra papildomos informacijos lentelė. Ji irgi šviečianti ir pastebėti ją taip pat lengva kaip ir didelių gabaritu ženklą.

Šaltinis –  Santaika tarp gamtos ir latvių automobilių

Linelis – merginų liaudies klasikinis šokis

Vėduodamos prijuostėlėm, merginos eina aštuonis paprastuosius žingsnius (du žingsniai per vieną taktą) ta kryptimi, kuria pusę pasisukusios. Prijuostėle vėduotis reikia keturis kartus. Žengiant dešine koja, prijuostėlė keliama aukštyn, abiem rankom už šonų ir lenkiant rankas tik per alkūnes, o žengiant kaire koja nuleidžiama žemyn. Aštuoniais paprastaisiais žingsniais merginos pasikeičia vietomis. Buvusios labiau kairėje scenos pusėje nueina į dešinę, o buvusios labiau dešinėje — į kairę. Aštuntu paprastuoju žingsniu merginos pasisuka priešinga kryptimi. Poros pasisuka veidu viena pro kitą. Poras sudaro greta stovinčios pirmos ir antros eilės merginos. Porose susikabina krepšeliu pro priekį. Dešinės rankos iš viršaus. Kairėje scenos pusėje esančios dvi poros šiek tiek labiau gilumoje, o dešinėje pusėje esančios — labiau priekyje.

Poromis pirmyn ir atgal, pasikeičiant vietomis.

Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos, susikabinusios porose krepšeliu pro priekį, šoka du polkos žingsnius tiesiai priekį ta kryptimi, kuria pasisukusios. Visos pradeda dešine koja. Kairėje pusėje esančios šoka labiau pro gilumą į dešinę scenos pusę, o dešinėje pusėje esančios — pro priekį kairę.

Pasileidusios kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos sau per galvas ir nepasileisdamos, merginos dviem polkos žingsniais pasikeičia vietomis, kartu apsukdamos po pusę rato per dešinį petį. Visos merginos atsiranda veidu priešingas puses.

Apsisukusios vėl susikabina krepšeliu pro priekį. Dešinės rankos iš viršaus.

Dviem polkos žingsniais merginos tuo pačiu keliu grįžta atgal.

Pasileidusios kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos, dviem polkos žingsniais merginos apsisuka po pusę rato per dešinį petį ir tuoj pat pasikeičia vietomis, kaip anksčiau. Apsisukusios vėl susikabina krepšeliu pro priekį.

Merginos vėl šoka du polkos žingsnius tiesiai pirmyn priešingas scenos puses. Antrojo polkos žingsnio pabaigoje kairėje scenos pusėje ir labiau priekyje esančios poros pasisuka veidu žiūrovus, o dešinėje ir giliau esančios poros gilumą.

Pasileisdamos kairėmis rankomis, o dešines perkeldamos sau per poros dviem polkos žingsniais pasikeičia vietomis ir pasisuka per dešinį petį veidu priešinga kryptimi.

Poromis žiūrovų pusę ir į gilumą.

Grojama trečioji muzikos dalis.

Scenos pusėje — priekyje esančios dvi merginų poros šoka polkos žingsnius į gilumą ir kitais dviem polkos žingsniais apsisuka ir pasikeičia vietomis (kaip ir anksčiau).

Tuo metu kitos dvi merginų poros šoka dešine scenos puse iš gilumos į žiūrovų pusę ir kitais dviem polkos žingsniais porose pasikeičia vietomis.

Visos poros tuo pačiu keliu grįžta atgal. Pabaigoje pasisuka priešingomis kryptimis ir pasikeičia vietomis.

Šaltinis: Merginų liaudies šokis – Linelis.

Kolegos iš BD Dance siūlo nupirkti kokybiškus šokių batelius mergaitėms.