Krovinių klasifikacija pagal miestus

Vežamus krovinius galima suskirstyti pagal keletą kriterijų: fizikinę, cheminę jų būklę, pagal pritaikymą krovos darbams, fizikines – chemines savybes ir pan. Universalių klasifikacijos kriterijų jiems nėra.

2 lentelė. Krovinių klasifikavimas pagal įvairius kriterijus

Kriterijus Klasifikavimas
Fizinė-cheminė būklė ·         Kietas;

·         Skystas;

·         Dujinis.

Pakrovimo būdas ·         Suverstiniai (birūs);

·         Vienetiniai;

·         Supiltiniai;

·         Negabaritniai.

Įpakavimo rūšis ·         Tara;

·         Transporto vienetas;

·         Be taros.

Krovinio vietos masė ·         Normali;

·         Padidinta;

·         Sunkiasvorės.

Gabaritai ·         Viršnorminiai;

·         Neviršijantys normų.

Siuntos dydis ·         Mažos partijos;

·         Vidutinės partijos;

·         Masiniai kroviniai.

Specifiniai požymiai ·         Greitai gendantys;

·         Pavojingi;

·         Antisanitariniai;

·         Gyvi kroviniai.

Nuo krovinio tipo priklauso tiek transporto rušies ir priemonės, tiek pakuotės parinkimas ir pervežimo būdas.

PAGRINDINĖS OPERACIJOS PRIEŠ IŠVEŽANT KROVINĮ

Visos operacijos krovinio paruošimo vežimui susideda iš tokių etapų kaip prekių atrinkimas pagal užsakymą, pakavimas, svėrimas, ženklinimas, krovinių grupavimas, plombavimas ir lydinčių dokumentų parengimas. Tačiau šiame darbe aptarsiu tik keletą iš jų: pakavimą; padėklų tipus; pakuočių sutvirtinimą ir jų ženklinimą.

Pakavimas

Viena iš krovinio paruošimo vežimui operacijų yra prekių pakavimas – krovos vieneto formavimas. Įpakavimas – tai pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcinis derinys, suteikiantis galimybę saugoti gaminius nuo jų pagaminimo iki panaudojimo, palengvinti krovinių apdorojimo darubs, apsaugoti aplinką ir dirbančiuosius nuo įpakuotų medžiagų poveiki, taip pat juos reklamuoti.

Krovinio įpakavimas – pirminis, krovinio saugumą nulemiantis veiksnys. Už šį procesą tiesiogiai atsakingas krovinio siuntėjas. Kiekviena savita prekė turi būti supakuota skirtingu įpakavimų, nes nuo to priklauso ne tik prekės pervežimo patogumas, bet ir jo saugumas bei tinkamumo naudojimui išlaikymas po pervežimo.

Krovinio svoris

Tam, kad būtų galima nustatyti krovinio tikrąjį svorį, neužtenka vien žinoti paketo masės, kadanti tai taros ir pagalbinių pakavimo medžiagų masė bei krovinio masė. Patogumo dėlei, išskiriamas dviejų tipų masės:

  • netto masė – grynoji krovinio masė
  • brutto masė – bendra krovinio ir jo taros masė.

Daugelis krovinių vežama dviguboje taroje, todėl tara dar yra išskiriama į transportinę ir vartojimo/gamybinę tarą. Vartojimo/gamybinė tara dažniausiai būna paruošta gamintojo ir patenka su kroviniu/preke pas vartotoją. Paprastai ji neatlieka transportavimo taros funkcijos. Transportavimo tara naudojama kroviniams pervežti, padidinti jų saugumą bei palengvinti pakrovimą/iškrovimą, sudėjus prekes į dar vieną tarą, pakuotę.

Tarą galima klasifikuoti pagal keletą kriterijų (žr. 2 lentelę).

3 lentelė. Taros klasifikavimas pagal skirtingus kriterijus

Kriterijus Klasifikacija
Naudojimo laikas ·         Vienakartinė tara;

·         Ilgalaikė tara.

Formos išlaikymas ·         Kieta (metalas, mediena);

·         Pusiau kieta (kartotinė dėžė);

·         Minkšta (maišai, plėvelė).

Panaudota medžiaga ·         Medinė;

·         Metalinė;

·         Stiklinė;

·         Keramikinė;

·         Plastmasinė/polimerinė;

·         Tekstilinė;

·         Popierinė.

Konstrukcija ·         Išrenkama;

·         Neišrenkama.

Paskirtis ·         Transportinė;

·         Gamybinė.

Išskiriamos keturios pagrindinės taros funkcijos: apsauginė, racionalizavimo; ekonominė ir pardavimo.

Apsauginė funkcija užtikrina krovinio apsaugą nuo aplinkos poveikio, gamtinių salygų (temperatūros svyravimų, lietaus, sniego). Tuo pačiu ji gali apsaugoti ir aplinką, nuo krovinio galimos sukelti žalos (kai vežamas pavojingas krovinys).

Racionalizavimo funkcija apibrėžia kaip turi būti supakuotas krovinys, kad jį būtų galima kuo patogiau pakrauti/iškrauti ir transportuoti. Svarbu paminėti, kad taros unifikavimas (jų suvienodinimas iki standarto) labai palengvintų krovinio pervežimą įvairiomis transporto priemonėmis.

Ekonominė funkcija krovinių

Ekonominė funkcija – apima tokius aspektus kaip įpakavimo medžiagų sąnaudos ir atliekų pašalinimas. Šiuo metu ypač svarbu ne tik tai, kad tara sugebėtu atlikti savo pirmines ir tiesiogines funkcijas, bet ir tai, kad krovinio tara/pakuotę būtų galima lengvai utilizuoti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir kuo paprasčiau.

Pardavimo funkcija. Tara tūri būti sukurta ar parinkta, pažymėta taip, kad būtų ir patogi, ir patraukli klientui. Taip pat, tara turi atlikti ir papildomą reklamos funkciją bei suteikti kuo daugiau informacijos vartotojui apie produktą, esantį pakuotėje/taroje.

Tam, kad krovinys būtų pervežtas greitai ir patogiai, neužtenka vien šių keturių funkcijų užtikrinimo. Labi svarbų vaidmenį spartesniam transportavimo procesui turi taros unifikavimas. Jis leidžia sumažinti krovos darbų apimtis, leidžia padididnti saugomos produkcijos kokybę bei suteikia galimybę vykdyti krovos darbus automatizuotai. Tara gali būti unifikuojama formos, konstrukcijos, matmenu ar atskirų sudėtinių elementų atžvilgiu. Pvz., priimtas Euro padėklų standartas, jų matmenys 1200x800mm.

Šia informacija pasidalino vezam123.lt – krovinių pervežimas Vilniuje. Ši įmonė dirba perkraustymo, baldų pervežimo srityje. Miestas Vilnius. Jie aprėpia nemažą rinkos dalį savo srityje.

Plastikinių langų kainos aspektai

Dažniausiai užduodami klausimai apie plastikinių langų kainas: Kiek šiuo metu kainuoja langai? Kokia vieno kvadratinio metro kaina? Į šiuos klausimus vieno atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo lango profilio, spalvos, stiklo paketo, apkaustų ir lango dydžio.

Šiuolaikiniai plastikiniai langai gaminami iš įvairiausių profilių. Jie skiriasi tiek fizinėmis savybėmis tiek kokybės lygiais. To paties gamintojo sukurti profiliai gali būti penkių ar šešių kamerų. Profilio sistema gali turėti dvi, trys sandarinimo tarpines. Taip pat profilis gali būti užpildytas specifinėmis priemonėmis kurios padeda gerinti termoizoliacines savybes. Langų kaina gali skirtis penkiais – penkiolika nuošimčiu nuo įprastinės kainos.

Langai ir jų profiliai, gamybos metu būna įprastos, baltos spalvos. Norint išgauti norimą spalvą, gamybos etape jie yra laminuojami. Kaip įprasta manyti baltos spalvos langai visada bus įperkami pigiau už spalvotus langus, nes jiems nereiks laminuoti papildomomis medžiagomis.

Apkaustų sistema tai mažiausiai matoma lango dalis, kuri daugiausiai dirba, nes nuo jos priklauso lango kokybė. Bene visos langų apkaustų sistemos turi identiškas pagrindines funkcijas, tačiau ne visose galima įdiegti papildomus priedus. Tokius priedus kaip apsauga nuo neteisingo lango pasukimo, laipsninės ventiliacijos ar įsilaužimo „grybuku“.  Renkantis langus vertėtu atkreipti į tai dėmesį.

Stiklo paketai

Stiklo paketas, priklausomai nuo specifikacijų, gali būti 2 arba 3 stiklų. Stiklas gali būti tiek keturių milimetrų, tiek šešių ar net aštuonių milimetrų storio. Stiklo paketo kameros gali būti atskirtos įprastu aliuminio rėmeliu, arba geresniais termoizoliaciniais bruožais turinčiu plastikiniu. Stiklo paketas gali būti skaidrus ar net tonuotas. Žvelgiant į šiuos galimus kriterijus puikiai pasimato, kaip stipriai gali kisti stiklo paketo kvadratinio metro kaina, nuo kitokios sudėties stiklo paketo kainos.

Šios produkcijos gamyba labiau sezoninė veikla. Užsakymų kiekis ir jų poreikis žiemą ir vasarą pasikeičia nuo trijų iki šešių kartų. Stipriai išaugant langų reikiamybei, rinkoje brangsta langų gamyboje naudojami komponentai ir jų pagrindinės medžiagos. Todėl neverta laukt šiltesnių orų ir daryti tai ne sezono metu, nes šiais technologijų laikais galimybės tai leidžia.

Plastikinių langų kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kitame didesniame mieste yra skirtingos. Nors paslaugos panašios, kaina priklausomai nuo miesto gali skirtis dėl įvairiausių logistikos išlaidų. Kaip žinia kuo didesnis miestas tuo didesnė nekilnojamojo turto kaina, kuri atsiliepia kliento kišenei.

Krovinių gabenimo tarifai

Tarifai — tai važtos mokesčiai ir rinkliavos bei jų skaičiavimo taisyklės. Tarifus galima pavadinti kainomis, kuriomis transportas realizuoja savo produkciją vežimus. Nustatant transporto krovinių tarifų dydį vadovaujamasi principu, kad krovinių tarifai Vilniuje privalo:

  • padengti transporto išlaidas vežimams, jskaitant jų amortizaciją;
  • užtikrinti sankaupų susidarymą, kurių pagrindu būtų sudaromi kapi­taliniai idėjimai, skirti naujiems keliams tiesti bei jų rekonstrukcijai, naujiems riedmenims bei mechanizmams jsigyti.

Tarifų sistema turi atspindėti tikrąsias vežimo išlaidas ir užtikrinti renta­jvairių rūšią transporto darbą. Krovinių gabenimo tarifai, kaip ir kitos kainų rūšys, yra nuolat atnaujinami.

Nustatant tarifų dyclį didelę jtaką turi rinka. Priklausomai nuo transporto rūšių rinkos dydžio tarifai gali būti nuolatos keičiami.

Be tarifų už krovinių gabenimą transporto jmonės skaičiuoja mokesčius už papildomas paslaugas: už transporto priemonių pateikimą, jų pakrovimą (jei krovos darbus atlieka transporto jmonė), krovinio saugojimą, sukarintos apsaugos tarnybos paslaugas, už atliktus, bet neprivalomus darbus.

Transporto tarifai

Važtos mokestis už krovinių gabenimą naudojantis AB „Lietuvos geležin­keliai“ paslaugomis skaičiuojamas remiantis „Krovinių gabenimo geležinke­liais tarifais — Tarifų knyga Nr. 01-LG“.

Mokesčiai už krovinių gabenimą skaičiuojami tokiu nuoseldumu:

  1. Pagal atstumų lentelę nustatomi atstumai nuo pradinės iki galinės sto­ties arba nuo pasienio stoties iki galinės stoties, arba tarp stočių šalies viduje;
  2. Nustatoma, kokios rūšies siuntai priklauso atiduotas gabenti.

Mokestis už krovinių gabenimą konteineriais.

Šie mokesčiai yra nustato­mi gabenant universalius konteinerius geležinkelių, jūrą ir upių transportu.

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais konteineriais ir universaliais konteineriais, priklausančiais krovinio savininkams arba išnuomotais, kurių parametrai yra analogiški universaliems konteineriams, nustatomas už kiek­vieną konteinerj, atsižvelgiant j jo bruto masę. Mokestis už fizinių asmenų buities daiktų gabenimą universaliais konteineriais nustato­mas pagal tą pačią lentelę.

Vežant geležinkeliams priklausančiais vagonais krovinių savininkams pri­klausančius arba išsinuomotus tuščius konteinerius mokestis imamas už kiekvieną tuščią konteinerj pagal 13; 15; 17; 19; 21 tarifų schemas taikant 50 roc. nuolaidą. Geležinkeliui priklausantys konteineriai vežami nemokamai.

Gabenant krovinius nuosavais konteineriais, vežimo dokumentai įformi­nami pagal krovinių gabenimo taisykles, o vežimo dokumento skiltyje „Kro-

vinio pavadinimas“ krovinio siuntėjas pažymi: „nuosavu arba išsinuomotu kon­teineriu“.

Važtos mokestis imamas pagal 1 ir 2 tarifų schemas už pakrautų j vagonus konteinerių bruto masę, jei kroviniai pateikti gabenti specialiais savinink konteineriais vagonų siuntomis (komplektais j vagoną). ų

Jei kroviniai gabenami atskirais specialiais vagonais krovinių savininkų konteineriais, važtos mokestis imamas pagal krovinių gabenimo rinktiniais vagonais tarifą už konteinerio bruto masę.

šaltinis: Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais Vilniuje

Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Montavimo metu dažniausiai įvykstantys nelaimingi atsitikimai – darbininkų arba keliamų konstrukcijų kritimai iš aukščio.

Prieš keliant nuo montuojamų surenkamų elementų nuvalomas purvas ir ledas. Draudžiama kelti gelžbetonines konstrukcijas, neturinčias montavimo kilpų raba ženklų, be kurių negalima konstrukcijų tinkamai sumontuoti.

Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.

Reikalingos montuotojams montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.

Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikabinėtojas. Signalą “Stop” turi paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.

Konstrukcijų kėlimas naudojant įrangą

Ypač svarbiais atvejais ( konstrukcijų kėlimui naudojant sudėtingą įrangą, pasukant arba užtumiant konstrukcijas daugiau kaip vienu kranu ir kt. ) signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą.

Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kai 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m.

Pastatyti į projektinę padėtį konstrukcijų elementai arba įrengimai taip įtvirtinami, kad būtų garantuotas jų stabilumas ir matmenų nekintamumas. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai arba patikimai laikinai įtvirtintus. Perkelti juos į kitą veitą leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytais atvejais. Darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus ir įrengimus draudžiama.

Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montujamų konstrukcijų arba įrengimų iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis konstrukcijomis arba įrengimais, reikia numatyti specialias saugumą garantuojančias priemones.

Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase arba darbų vykdymo projekte. Jeigu tokio nurodymo nėra, keliant krovinį, lynas turi būti vertikalus.

Daugiau info galite rasti: Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Žodis „džipas“ atsirado vėliau, negu juo vadinama mašina. Jis pradėtas vartoti 1942 metais, kai amerikiečių armijai buvo sukurtas naujas automobilių tipas t. y. „universalaus panaudojimo mašina“, sutrumpintai vadinamas ir kareivių pramintas „džipu“. Tai visureigis automobilis, kurio atsiradimo istorija tokia.

Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse tarybiniai konstruktoriai nutarė pritaikyti automobilį kaip transporto priemonę ir kovinę mašiną. Įsitikinta, kad automobilio GAZ-M-1 variklis bei kiti agregatai gali būti pritaikyti kariškam lengvajam automobiliui — visureigiui. 1940 metais NAMI sukonstravo lengvąjį didelio pravažumo karinį-žvalgybinį automobilį su atviru supaprastintos konstrukcijos kėbulu bei varančiaisiais priekiniais ir užpakaliniais ratais. Prasidėjus karui, Gorkio automobilių gamyklos konstruktoriai dar šiek tiek supaprastino ir sustiprino NAMI bandomojo pavyzdžio mašinos konstrukciją.

Panašių tarybinius visureigius džipų buvo sukurta ir kitose šalyse. Kai amerikiečių firmos „Willys Overland Motors Incorporation“ inžinieriai pagamino savo kariško atviro lengvojo automobilio-džipo bandomąjį pavyzdį, ir patys nesitikėjo, kad mašina taip išpopuliarės JAV armijoje ir kitur. Net trys amerikiečių automobilių firmos 1942 metais pradėjo gaminti džipus — „Willys-MB“, „Ford-GPW“, „Bantam BRK“. Amerikiečių džipas „Willys“ turėjo paprastą kėbulą be durų, jį buvo nesunku gaminti ir remontuoti. Automobilis svėrė tik toną, buvo žemas, o nulenkus ant variklio kapoto priekinį stikIą, lengvai užmaskuojamas — jį buvo galima paslėpti net krūmuose. Kaip ir tarybiniai visureigiai amerikiečių džipas „Willys“ tiko važinėti blogais keliais ir net ten, kur visai nėra kelio. Šio automobilio greitis daugiau kaip 100 km per val.

Antrojo pasaulinio karo metais JAV pagamino 630 tūkstančių džipų, jais sėkmingai naudojosi JAV ir sąjungininkų armijos. Nuo 1973 metų šio modelio džipai nebegaminami: Juos pakeitė naujesni, pavyzdžiui, „Ford“ kompanijos gaminamas džipas M-151, “American Motors“ kompanijos M-422 ir kt.

Džipai taip pat gaminami Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR. Garsūs yra anglų visureigiai „Land-Rover“, naudojami ne tik armijoje, bet ir ekspedicijoms į džiungles, dykumas ar kalnus. Džipai „Land-Rover“ turi dyzelinį ar benzininį vidaus degimo variklį, visi keturi jų ratai yra varantieji, greitis 100 km/h.

Džipai tampa vis greitesni ir patogesni, dabar jie gaminami su ištaigingesniais uždarais metaliniais kėbulais, kuriuose įrengiamos puikios sėdynės.

Šiandien be džipų neįmanoma apsieiti mokslinėse ekspedicijose, žemės ūkyje ir kitur. Jie tapo populiariais ir reikalingais automobiliais.

Daugiau apie pirmus „džipus“ ir superkamus automobilius – Pirmtakai ir automobiliu supirkimas Vilnius