Bituminės čerpės kaip stogo danga

Bituminės čerpelės Lietuvoje visiems žinoma ir populiari stogo danga. Ji gaminama iš distiliuoto oksiduoto arba modifikuoto bitumo, stiklo arba poliesterio audinio indeklo ir paviršius padengiamas skaluno arba keramikos granulemis. Bituminių čerpelių ilgaamžiškumas priklauso nuo visu trijų išvardintų sudėtinių medžiagu. Nuo naudojamo bitumo priklauso cerpeliu lankstumas, metams begant mažeja indeklo kiekis proporcingai stipriau veikiamas tempimo jegos. Nuo bituminių čerpelių pabarsto kokybės priklauso kiek laikysis pasirinkta spalva. Naudojant čerpelėse keramikos granules yra išvengiama paviršiaus išblukimo, nes jas mažiau veikia saulės spinduliai ir jos buna ilgaamžiškesnės.

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės gaminamos iš medžiagos, kurios pagrindą sudaro stiklūnas, įmirkytas ir iš abiejų pusių padengtas bitumo ir modifikuoto bitumo mase. Viršutinis čerpės paviršius padengtas bazalto skaldele, suteikiančia spalvą ir apsaugančia bitumą nuo ultravioletinių saulės spindulių bei mechaninių pažeidimų. Daugiau kaip 60 proc. apatinio čerpės paviršiaus padengta šalčiui atspariu lipniu bituminiu-polimeriniu sluoksniu, apsaugotu lengvai nuimama silikonizuota plėvele.

Dengiant stogą bituminėmis čerpėmis, šlaitinis nuolydis turi būti ne mažesnis nei 15 laipsnių. Plokštiems stogams naudoti čerpelių negalima.Nors danga yra degi, tačiau sunkiai užsiliepsnojanti. Bituminės čerpės priskiriamos D degumo klasei. Danga puikiai tinka net pirties stogui. Siekiant, kad iš kamino išlekiančios žiežirbos nesukeltų gaisro, ant kamino dedama speciali kepurėle. Danga šalčiui atspari. Paprastai ledo sluoksnis susidaro ant sutapdintų stogų. Ant šlaitinių mažiau. Žinoma, nuo bituminių čerpių stogo sniegas nenuslenka taip greitai, kaip nuo skardinių, tačiau dėl to nekyla daug problemų.Įvairūs tyrimai ir praktika parodė, kad bituminės čerpelės atsparios gūsingiems vėjams. Kraigines čerpes reikia kloti priešinga vyraujantiems vėjams kryptimi. O Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai. Vėjuotose vietovėse mažiausiai penkių viršutinių juostų čerpės turi būti priklijuotos.

Bituminių čerpių techninė charakteristika

Pagrindinės fizikinės
mechaninės
charakteristikos
Bituminė
lanksčioji čerpė
BČ-4A, BČ-6S
Bituminė čerpė
TRIOSTANDART
Bituminės
čerpės
SONATASTANDART
Storis, mm: bazinis;
su lipniu sluoksniu
3,4-3,5
3,5-3,6
3,0-3,1 3,0-3,1
3,1-3,2
1 m2 svoris, kg 9,1 11 8,5
Lankstumas, °C -10 10 10
Atsparumas karščiui, °C 100 105 105
Dengiamosios masės
minkštėjimo temperatūra, °C
120-125 120-125 120-125
Atsparumas
tempiant, N/50 mm:
išilgai;
skersai

600
430

680
450

680
450

Ši stogo danga suteikia kiekvienam stogui individualumą ir efektingą vaizdą. Bituminės čerpės tinka bet kokiam stogo tipui. Medžiagos lankstumas užtikrina stogo dangos hermetiškumą pačiose sudėtingiausiose vietose.
Ši stogo danga puikiai slopina lietaus keliamą triukšmą, sulaiko sniego smukimą nuo stogo. Stogui uždengti nėra reikalingi specialūs įrankiai. Montavimo darbus gali atlikti ne tik profesionalas.

Bituminių čerpių pranašumai:

  • Kompaktiškas ir patogus įpakavimas po 3m 2 (3m 2 – 24kg)
  • Lengva pakelti ant stogo (nereikalingi kėlimo mechanizmai)
  • Mažas svoris – 1m 2 sveria tik 8kg (maža dangos apkrova konstrukcijai)
  • Patogu transportuoti (netgi su lengvuoju automobiliu)
  • Puiki triukšmo izoliacija (nuo lietaus, vėjo, griaustinio)
  • Nereikalingi hidroizoliaciniai posluoksniai (jei nuolydis daugiau kaip 1:3)
  • Ekonomiškas paklojimas (mažai likučių)
  • Paklojimas nereikalauja specialių įrankių, žinių ar įgūdžių
  • Labai platus spalvų ir formų pasirinkimas
  • Net pačios sudėtingiausios konfigūracijos stogą uždengsite lengvai

Ši stogo danga suteikia kiekvienam stogui individualumą ir efektingą vaizdą. Bituminės čerpės tinka bet kokiam stogo tipui. Medžiagos lankstumas užtikrina stogo dangos hermetiškumą pačiose sudėtingiausiose vietose.
Ši stogo danga puikiai slopina lietaus keliamą triukšmą, sulaiko sniego smukimą nuo stogo. Stogui uždengti nėra reikalingi specialūs įrankiai. Montavimo darbus gali atlikti ne tik profesionalas.

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės gaminamos įvairių spalvų ir geometrinių formų (stačiakampio, šešiakampio išpjaustymo ir kt.), gaminamos ir kraigo-karnizo čerpės.

šaltinis apie stogus: Stogo dangos parinkimas – keraminės čerpės

Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje

Nesant proporcingo slenksčio latake už smėliagaudės, kintant pratekančių nuotekų debitui, kistų ir tėkmės greičiai stačiakampio skerspjūvio smėliagaudėje ir tokio pat skerspjūvio kanale už smėliagaudės.

Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje (apie 0,30m/s), bus išvengiama didelio kiekio organinių teršalų nusėdimo smėliagaudėje kartu su smėliu. Kintant tėkmės greičiams smėliagaudėje ir pratekant mažiems nuotekų debitams, su smėliu nusėstų ir daug organinių teršalų, esančių nuotekose. Tai apsunkintų smėlio šalinimą iš smėliagaudės ir jo tolesnį laikymą bei panaudojimą. Atitinkamai, pratekant dideliems debitams, dėl padidintų greičių nenusėstų smulkesnės smėlio dalelės ir nemažai smėlio patektų į kitas valymo įrenginių grandis, kenktų normaliam jų veikimui ir aptarnavimui.

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis. Jį sėkmingai galima naudoti nuotekų valyklose, kurių sudėtyje yra periodinio veikimo aerokanalai arba periodinio veikimo aerotankai. Šie įrenginiai veikia juose kintant aeruojamo dumblo mišinio lygiams. Tokiuose įrenginiuose, nutraukus dumblo mišinio aeravimą bei maišymą ir aktyviajam dumblui nusėdus ant įrenginių rezervuarų dugno, viršutinis valytų nuotekų sluoksnis yra išleidžiamas į vandens telkinį arba į tretinio valymo įrenginį (biotvenkinį, aerotvenkinį). Todėl dumblo mišinio (nuotekų) lygis šiuose rezervuaruose kinta nuo maksimalaus iki nustatyto minimalaus. Įrengus rezervuaruose nuotekų lygio matuokles ir kasdien, tuo pačiu laiku užrašant matuoklių parodymus, pagal juos, iš atitinkamai paruoštų lentelių, užrašomas iš valymo įrenginių išleistų nuotekų tūris, kuris yra lygus praėjusios paros bėgyje pritekėjusių nuotekų debitui (m3/d).

Nuotekų debitai gali būti matuojami ir hidrometriniu lataku (Paršalio lataku). Jie gali būti gaminami serijiniu būdu įmonėse, iš lengvų medžiagų. Matuojant nuotekų debitus jie gali būti įstatomi į nuotakyno tinklo apžiūros šulinius (2.2 pav.).

Serijiniu būdu įmonėse gaminami matavimo prietaisai – mazgai, kur nuotekų slenkstyje (latake) duomenys perduodami ir registruojami nuotekų valyklos operatoriaus kompiuteryje.

Šiuolaikinėse nuotekų valyklose naudojami ir kitų tipų (ultragarsiniai ir kt.) nuotekų skaitikliai, įrengti vamzdynuose, kuriais nuotekos patenka į nuotekų valyklas. Nuotekų debitai ne tik automatiškai matuojami, bet ir vedama jų suminė apskaita.

Gyvenvietės nuotekų valyklose turi būti vedami į jas pritekėjusių ir valytų nuotekų apskaitos žurnalai. Į juos turi būti įrašomi kiekvienos dienos nuotekų debitai (m3/d).

Šių įrašų pagrindu nustatomi:

  • per mėnesį pritekėjusių nuotekų debitai (m3/mėn.);
  • metiniai nuotekų debitai (m3/metus);
  • vidutiniai nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • maksimalūs nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • vidutiniai nuotekų debitai per vieną parą (m3/d);
  • maksimalūs paros debitai (m3/d), metų bėgyje.

Esant reikalui, gali būti matuojami ir užrašomi valandiniai nuotekų debitai (m3/h).

Tai gali būti daroma siekiant nustatyti nuotekų pritekėjimo netolygumą paros bėgyje, maksimalius valandinius debitus.

Nesant valandinių debitų matavimų, galima priimti, kad mažose gyvenvietėse maksimalus valandinis nuotekų debitas paros bėgyje yra lygus 10 % paros debito, t.y.:

q maks. val. = 0,1 Qparos, m3/h

kur Qparos – nuotekų paros debitas, m3/d.

Kita susijusi tema: Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

Be kadastrinių matavimų Vilniuje išsiversti sunku būtų. Jų paskirtis yra gan elementari, bet be galo reikalinga vientisam miesto funkcionavimui.

Skamba kiek keistai – elementaru ir svarbu. Procesas bus elementarus tik tada, kai klientas elgsis protingai. Prireikus atlikti kadastrinius matavimus – visada verta kreiptis tik pas specialistus. Jie tiksliai žino kokių dokumentų reikia darbų pradžiai, kiek matavimai gali užtrukti, kiek jie kainuos. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, kainos bei darbų atlikimo terminai yra derinami ir ieškoma geriausio sprendimo.

Akivaizdu, kad kadastriniai matavimai yra gan svarbus bei atsakingas darbas. Dar kartą kartoti, kad jį gali atlikti tik savo srities specialistai, greičiausiai jau nereikia. O kiekvienas patyręs matininkas pasakys, kad nekilnojamo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas. Jo metu atliekami nekilnojamo daikto kadastriniai matavimai bei kiti teisės aktų numatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.

Kadastrinių matavimų esmė

Viskas skamba pakankamai grėsmingai, bet jei šnekėsime paprasta žmonių kalba – kadastrinių matavimų prasmė tampa aiški, o matininkų darbas – suprantamas. Juk kadastriniai matavimai yra kompleksiškas procesas. Į jį įeina daug skirtingų veiksmų. Matininkai išmatuoja statinių ribas, nustato jų parametrus, plotį tūrį ir kitus techninius duomenis. Dar patikslinama ar nustatoma iš naujo statinio, kaip atskiro objekto, centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Visi šie duomenys padeda suformuoti kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodomas ne tik statinio paskirtis ar adresas, bet apskaičiuojama ir statinio vidutinė rinkos vertė. Ši informacija visada praverčia, kai nusprendžiate parduoti savo turimą turtą, o pirkėjas visada mėgsta gauti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tada ir sandoriai įvyksta greičiau, o derybos nebūna varginančios ar komplikuotos.

Tereikia apibendrinti, kad kadastriniai matavimai Vilniuje – elementarus ir svarbus procesas. Elementarus, nes sudėtingiausius darbus atlieka ekspertai. Visada dera kreiptis tik į juos. O apie matavimų svarbą per daug kalbėti nereikia. Turtu dera pasirūpinti tinkamai, tada jį nesudėtinga ir prižiūrėti ar parduoti.

Taikomosios geodezijos ryšiai su kitais mokslais ir jos vaidmuo statyboje

Geodezijos mokslas atsirado ir vystėsi glaudžiame ryšyje su a s t r onomij a, nes Zemės formą, jos didumą bei atskirų taš­kų tarpusavio padėtj Zemės paviršiuje galima nustatyti stebint dangaus šviesulius, jų padėtj dangaus skliaute. Sie ryšiai išliko iki mūsų dienų. Nauji pasiekimai astronomijos moksle daug jta­kos turi tobulinant geodezinius metodus, o geodezijos mokslo naujovės skatina vystytis astronomiją. Geodezijos ir astronomijos pasiekimai ypač svarbūs, leidžiant dirbtinius Zemės palydovus, kosmines raketas ir kartografuojant Saulės sistemos planetas. Ast­ronomija daugiau siejasi su aukštąja geodezija, bet kai kurie tarpusavio ryšiai naudotini ir taikomojoje geodezijoje.

Geodezijos mokslas labai priklauso nuo metrologijos mokslo pasiekimų, nes geodezijos mokslo svarbiausi uždaviniai siejasi su tiksliais matavimais. Iš metrologijos geodezija gauna matavimo vienetus, etalonus, kontrolės matavimo priemones bei standartus.

Kai reikia nustatyti patikimiausias matuojamųjų dydžių reikš­mes arba jas gauti, neatliekant tiesioginių matavimų, geodezija remiasi matematikos mokslo šakomis, ypač tikimybią teori­ja ir programavimu.

Pastaruoju metu, naudojant automatines sistemas ir ESM at­mintyje užrašant matavimo rezultatus, netgi ištisas didelių te­ritorijų nuotraukas, geodezija remiasi ir elektronika. Geozijos ir elektronikos tarpusavio ryšiais paremta ir daugelis ma­tavimo priemonių (įvairūs šviesos ir radiotolimačiai, lazeriniai nivelyrai ir kt.).

Siuo metu sunku rasti žmogaus veiklos sritj, kur būtų galima apsieiti be geodezijos. Geodeziniai darbai siejasi su geologiniais, hidrologiniais, geofiziniais, geografiniais ir ekonominiais tyrimais. Ypač reikalingi geodeziniai tyrimai, statant ir eksploatuojant jvai­rius inžinerinius jrenginius. Geodezinių tyrimų metu sudarytas vietovės planas, profiliai yra svarbiausia informacija, projektuo­jant naujus ir rekonstruojant senus statinius bei organizuojant statybos darbus. Geodeziniai matavimai atliekami žemės pavir­šiuje, virš jos ir po žeme. Plačiai taikant praktikoje industrinius statybos metodus, geodezija tapo neatskiriama statybos organi­zavimo dalis. Norint parinkti tinkamiausias statinių eksploata­vimo sąlygas, atliekami geodeziniai tyrinėjimai, nustatomos pa­statų deformacijos ir jų dinamika.

Zmogaus praktinė veikla ir kitų mokslų vystymasis bei nauji pasiekimai savo ruožtu verčia geodeziją keisti darbo metodus, konstruoti naujus prietaisus ir tobulinti savo veiklą.

Daugiau šia tema: Geodezinių matavimų trukmė Vilniuje

Plastikinių langų kainos aspektai

Dažniausiai užduodami klausimai apie plastikinių langų kainas: Kiek šiuo metu kainuoja langai? Kokia vieno kvadratinio metro kaina? Į šiuos klausimus vieno atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo lango profilio, spalvos, stiklo paketo, apkaustų ir lango dydžio.

Šiuolaikiniai plastikiniai langai gaminami iš įvairiausių profilių. Jie skiriasi tiek fizinėmis savybėmis tiek kokybės lygiais. To paties gamintojo sukurti profiliai gali būti penkių ar šešių kamerų. Profilio sistema gali turėti dvi, trys sandarinimo tarpines. Taip pat profilis gali būti užpildytas specifinėmis priemonėmis kurios padeda gerinti termoizoliacines savybes. Langų kaina gali skirtis penkiais – penkiolika nuošimčiu nuo įprastinės kainos.

Langai ir jų profiliai, gamybos metu būna įprastos, baltos spalvos. Norint išgauti norimą spalvą, gamybos etape jie yra laminuojami. Kaip įprasta manyti baltos spalvos langai visada bus įperkami pigiau už spalvotus langus, nes jiems nereiks laminuoti papildomomis medžiagomis.

Apkaustų sistema tai mažiausiai matoma lango dalis, kuri daugiausiai dirba, nes nuo jos priklauso lango kokybė. Bene visos langų apkaustų sistemos turi identiškas pagrindines funkcijas, tačiau ne visose galima įdiegti papildomus priedus. Tokius priedus kaip apsauga nuo neteisingo lango pasukimo, laipsninės ventiliacijos ar įsilaužimo „grybuku“.  Renkantis langus vertėtu atkreipti į tai dėmesį.

Stiklo paketai

Stiklo paketas, priklausomai nuo specifikacijų, gali būti 2 arba 3 stiklų. Stiklas gali būti tiek keturių milimetrų, tiek šešių ar net aštuonių milimetrų storio. Stiklo paketo kameros gali būti atskirtos įprastu aliuminio rėmeliu, arba geresniais termoizoliaciniais bruožais turinčiu plastikiniu. Stiklo paketas gali būti skaidrus ar net tonuotas. Žvelgiant į šiuos galimus kriterijus puikiai pasimato, kaip stipriai gali kisti stiklo paketo kvadratinio metro kaina, nuo kitokios sudėties stiklo paketo kainos.

Šios produkcijos gamyba labiau sezoninė veikla. Užsakymų kiekis ir jų poreikis žiemą ir vasarą pasikeičia nuo trijų iki šešių kartų. Stipriai išaugant langų reikiamybei, rinkoje brangsta langų gamyboje naudojami komponentai ir jų pagrindinės medžiagos. Todėl neverta laukt šiltesnių orų ir daryti tai ne sezono metu, nes šiais technologijų laikais galimybės tai leidžia.

Plastikinių langų kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kitame didesniame mieste yra skirtingos. Nors paslaugos panašios, kaina priklausomai nuo miesto gali skirtis dėl įvairiausių logistikos išlaidų. Kaip žinia kuo didesnis miestas tuo didesnė nekilnojamojo turto kaina, kuri atsiliepia kliento kišenei.

Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Montavimo metu dažniausiai įvykstantys nelaimingi atsitikimai – darbininkų arba keliamų konstrukcijų kritimai iš aukščio.

Prieš keliant nuo montuojamų surenkamų elementų nuvalomas purvas ir ledas. Draudžiama kelti gelžbetonines konstrukcijas, neturinčias montavimo kilpų raba ženklų, be kurių negalima konstrukcijų tinkamai sumontuoti.

Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.

Reikalingos montuotojams montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.

Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikabinėtojas. Signalą “Stop” turi paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.

Konstrukcijų kėlimas naudojant įrangą

Ypač svarbiais atvejais ( konstrukcijų kėlimui naudojant sudėtingą įrangą, pasukant arba užtumiant konstrukcijas daugiau kaip vienu kranu ir kt. ) signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą.

Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kai 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m.

Pastatyti į projektinę padėtį konstrukcijų elementai arba įrengimai taip įtvirtinami, kad būtų garantuotas jų stabilumas ir matmenų nekintamumas. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai arba patikimai laikinai įtvirtintus. Perkelti juos į kitą veitą leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytais atvejais. Darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus ir įrengimus draudžiama.

Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montujamų konstrukcijų arba įrengimų iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis konstrukcijomis arba įrengimais, reikia numatyti specialias saugumą garantuojančias priemones.

Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase arba darbų vykdymo projekte. Jeigu tokio nurodymo nėra, keliant krovinį, lynas turi būti vertikalus.

Daugiau info galite rasti: Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika