Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Montavimo metu dažniausiai įvykstantys nelaimingi atsitikimai – darbininkų arba keliamų konstrukcijų kritimai iš aukščio.

Prieš keliant nuo montuojamų surenkamų elementų nuvalomas purvas ir ledas. Draudžiama kelti gelžbetonines konstrukcijas, neturinčias montavimo kilpų raba ženklų, be kurių negalima konstrukcijų tinkamai sumontuoti.

Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.

Reikalingos montuotojams montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.

Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikabinėtojas. Signalą “Stop” turi paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.

Konstrukcijų kėlimas naudojant įrangą

Ypač svarbiais atvejais ( konstrukcijų kėlimui naudojant sudėtingą įrangą, pasukant arba užtumiant konstrukcijas daugiau kaip vienu kranu ir kt. ) signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą.

Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kai 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m.

Pastatyti į projektinę padėtį konstrukcijų elementai arba įrengimai taip įtvirtinami, kad būtų garantuotas jų stabilumas ir matmenų nekintamumas. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai arba patikimai laikinai įtvirtintus. Perkelti juos į kitą veitą leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytais atvejais. Darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus ir įrengimus draudžiama.

Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montujamų konstrukcijų arba įrengimų iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis konstrukcijomis arba įrengimais, reikia numatyti specialias saugumą garantuojančias priemones.

Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase arba darbų vykdymo projekte. Jeigu tokio nurodymo nėra, keliant krovinį, lynas turi būti vertikalus.

Daugiau info galite rasti: Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Žodis „džipas“ atsirado vėliau, negu juo vadinama mašina. Jis pradėtas vartoti 1942 metais, kai amerikiečių armijai buvo sukurtas naujas automobilių tipas t. y. „universalaus panaudojimo mašina“, sutrumpintai vadinamas ir kareivių pramintas „džipu“. Tai visureigis automobilis, kurio atsiradimo istorija tokia.

Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse tarybiniai konstruktoriai nutarė pritaikyti automobilį kaip transporto priemonę ir kovinę mašiną. Įsitikinta, kad automobilio GAZ-M-1 variklis bei kiti agregatai gali būti pritaikyti kariškam lengvajam automobiliui — visureigiui. 1940 metais NAMI sukonstravo lengvąjį didelio pravažumo karinį-žvalgybinį automobilį su atviru supaprastintos konstrukcijos kėbulu bei varančiaisiais priekiniais ir užpakaliniais ratais. Prasidėjus karui, Gorkio automobilių gamyklos konstruktoriai dar šiek tiek supaprastino ir sustiprino NAMI bandomojo pavyzdžio mašinos konstrukciją.

Panašių tarybinius visureigius džipų buvo sukurta ir kitose šalyse. Kai amerikiečių firmos „Willys Overland Motors Incorporation“ inžinieriai pagamino savo kariško atviro lengvojo automobilio-džipo bandomąjį pavyzdį, ir patys nesitikėjo, kad mašina taip išpopuliarės JAV armijoje ir kitur. Net trys amerikiečių automobilių firmos 1942 metais pradėjo gaminti džipus — „Willys-MB“, „Ford-GPW“, „Bantam BRK“. Amerikiečių džipas „Willys“ turėjo paprastą kėbulą be durų, jį buvo nesunku gaminti ir remontuoti. Automobilis svėrė tik toną, buvo žemas, o nulenkus ant variklio kapoto priekinį stikIą, lengvai užmaskuojamas — jį buvo galima paslėpti net krūmuose. Kaip ir tarybiniai visureigiai amerikiečių džipas „Willys“ tiko važinėti blogais keliais ir net ten, kur visai nėra kelio. Šio automobilio greitis daugiau kaip 100 km per val.

Antrojo pasaulinio karo metais JAV pagamino 630 tūkstančių džipų, jais sėkmingai naudojosi JAV ir sąjungininkų armijos. Nuo 1973 metų šio modelio džipai nebegaminami: Juos pakeitė naujesni, pavyzdžiui, „Ford“ kompanijos gaminamas džipas M-151, “American Motors“ kompanijos M-422 ir kt.

Džipai taip pat gaminami Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR. Garsūs yra anglų visureigiai „Land-Rover“, naudojami ne tik armijoje, bet ir ekspedicijoms į džiungles, dykumas ar kalnus. Džipai „Land-Rover“ turi dyzelinį ar benzininį vidaus degimo variklį, visi keturi jų ratai yra varantieji, greitis 100 km/h.

Džipai tampa vis greitesni ir patogesni, dabar jie gaminami su ištaigingesniais uždarais metaliniais kėbulais, kuriuose įrengiamos puikios sėdynės.

Šiandien be džipų neįmanoma apsieiti mokslinėse ekspedicijose, žemės ūkyje ir kitur. Jie tapo populiariais ir reikalingais automobiliais.

Daugiau apie pirmus „džipus“ ir superkamus automobilius – Pirmtakai ir automobiliu supirkimas Vilnius