Plastikinių langų kainos aspektai

Dažniausiai užduodami klausimai apie plastikinių langų kainas: Kiek šiuo metu kainuoja langai? Kokia vieno kvadratinio metro kaina? Į šiuos klausimus vieno atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo lango profilio, spalvos, stiklo paketo, apkaustų ir lango dydžio.

Šiuolaikiniai plastikiniai langai gaminami iš įvairiausių profilių. Jie skiriasi tiek fizinėmis savybėmis tiek kokybės lygiais. To paties gamintojo sukurti profiliai gali būti penkių ar šešių kamerų. Profilio sistema gali turėti dvi, trys sandarinimo tarpines. Taip pat profilis gali būti užpildytas specifinėmis priemonėmis kurios padeda gerinti termoizoliacines savybes. Langų kaina gali skirtis penkiais – penkiolika nuošimčiu nuo įprastinės kainos.

Langai ir jų profiliai, gamybos metu būna įprastos, baltos spalvos. Norint išgauti norimą spalvą, gamybos etape jie yra laminuojami. Kaip įprasta manyti baltos spalvos langai visada bus įperkami pigiau už spalvotus langus, nes jiems nereiks laminuoti papildomomis medžiagomis.

Apkaustų sistema tai mažiausiai matoma lango dalis, kuri daugiausiai dirba, nes nuo jos priklauso lango kokybė. Bene visos langų apkaustų sistemos turi identiškas pagrindines funkcijas, tačiau ne visose galima įdiegti papildomus priedus. Tokius priedus kaip apsauga nuo neteisingo lango pasukimo, laipsninės ventiliacijos ar įsilaužimo „grybuku“.  Renkantis langus vertėtu atkreipti į tai dėmesį.

Stiklo paketai

Stiklo paketas, priklausomai nuo specifikacijų, gali būti 2 arba 3 stiklų. Stiklas gali būti tiek keturių milimetrų, tiek šešių ar net aštuonių milimetrų storio. Stiklo paketo kameros gali būti atskirtos įprastu aliuminio rėmeliu, arba geresniais termoizoliaciniais bruožais turinčiu plastikiniu. Stiklo paketas gali būti skaidrus ar net tonuotas. Žvelgiant į šiuos galimus kriterijus puikiai pasimato, kaip stipriai gali kisti stiklo paketo kvadratinio metro kaina, nuo kitokios sudėties stiklo paketo kainos.

Šios produkcijos gamyba labiau sezoninė veikla. Užsakymų kiekis ir jų poreikis žiemą ir vasarą pasikeičia nuo trijų iki šešių kartų. Stipriai išaugant langų reikiamybei, rinkoje brangsta langų gamyboje naudojami komponentai ir jų pagrindinės medžiagos. Todėl neverta laukt šiltesnių orų ir daryti tai ne sezono metu, nes šiais technologijų laikais galimybės tai leidžia.

Plastikinių langų kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kitame didesniame mieste yra skirtingos. Nors paslaugos panašios, kaina priklausomai nuo miesto gali skirtis dėl įvairiausių logistikos išlaidų. Kaip žinia kuo didesnis miestas tuo didesnė nekilnojamojo turto kaina, kuri atsiliepia kliento kišenei.

Krovinių gabenimo tarifai

Tarifai — tai važtos mokesčiai ir rinkliavos bei jų skaičiavimo taisyklės. Tarifus galima pavadinti kainomis, kuriomis transportas realizuoja savo produkciją vežimus. Nustatant transporto krovinių tarifų dydį vadovaujamasi principu, kad krovinių tarifai Vilniuje privalo:

  • padengti transporto išlaidas vežimams, jskaitant jų amortizaciją;
  • užtikrinti sankaupų susidarymą, kurių pagrindu būtų sudaromi kapi­taliniai idėjimai, skirti naujiems keliams tiesti bei jų rekonstrukcijai, naujiems riedmenims bei mechanizmams jsigyti.

Tarifų sistema turi atspindėti tikrąsias vežimo išlaidas ir užtikrinti renta­jvairių rūšią transporto darbą. Krovinių gabenimo tarifai, kaip ir kitos kainų rūšys, yra nuolat atnaujinami.

Nustatant tarifų dyclį didelę jtaką turi rinka. Priklausomai nuo transporto rūšių rinkos dydžio tarifai gali būti nuolatos keičiami.

Be tarifų už krovinių gabenimą transporto jmonės skaičiuoja mokesčius už papildomas paslaugas: už transporto priemonių pateikimą, jų pakrovimą (jei krovos darbus atlieka transporto jmonė), krovinio saugojimą, sukarintos apsaugos tarnybos paslaugas, už atliktus, bet neprivalomus darbus.

Transporto tarifai

Važtos mokestis už krovinių gabenimą naudojantis AB „Lietuvos geležin­keliai“ paslaugomis skaičiuojamas remiantis „Krovinių gabenimo geležinke­liais tarifais — Tarifų knyga Nr. 01-LG“.

Mokesčiai už krovinių gabenimą skaičiuojami tokiu nuoseldumu:

  1. Pagal atstumų lentelę nustatomi atstumai nuo pradinės iki galinės sto­ties arba nuo pasienio stoties iki galinės stoties, arba tarp stočių šalies viduje;
  2. Nustatoma, kokios rūšies siuntai priklauso atiduotas gabenti.

Mokestis už krovinių gabenimą konteineriais.

Šie mokesčiai yra nustato­mi gabenant universalius konteinerius geležinkelių, jūrą ir upių transportu.

Mokestis už krovinių gabenimą universaliais konteineriais ir universaliais konteineriais, priklausančiais krovinio savininkams arba išnuomotais, kurių parametrai yra analogiški universaliems konteineriams, nustatomas už kiek­vieną konteinerj, atsižvelgiant j jo bruto masę. Mokestis už fizinių asmenų buities daiktų gabenimą universaliais konteineriais nustato­mas pagal tą pačią lentelę.

Vežant geležinkeliams priklausančiais vagonais krovinių savininkams pri­klausančius arba išsinuomotus tuščius konteinerius mokestis imamas už kiekvieną tuščią konteinerj pagal 13; 15; 17; 19; 21 tarifų schemas taikant 50 roc. nuolaidą. Geležinkeliui priklausantys konteineriai vežami nemokamai.

Gabenant krovinius nuosavais konteineriais, vežimo dokumentai įformi­nami pagal krovinių gabenimo taisykles, o vežimo dokumento skiltyje „Kro-

vinio pavadinimas“ krovinio siuntėjas pažymi: „nuosavu arba išsinuomotu kon­teineriu“.

Važtos mokestis imamas pagal 1 ir 2 tarifų schemas už pakrautų j vagonus konteinerių bruto masę, jei kroviniai pateikti gabenti specialiais savinink konteineriais vagonų siuntomis (komplektais j vagoną). ų

Jei kroviniai gabenami atskirais specialiais vagonais krovinių savininkų konteineriais, važtos mokestis imamas pagal krovinių gabenimo rinktiniais vagonais tarifą už konteinerio bruto masę.

šaltinis: Mokestis už krovinių gabenimą universaliais vagonais Vilniuje

Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Montavimo metu dažniausiai įvykstantys nelaimingi atsitikimai – darbininkų arba keliamų konstrukcijų kritimai iš aukščio.

Prieš keliant nuo montuojamų surenkamų elementų nuvalomas purvas ir ledas. Draudžiama kelti gelžbetonines konstrukcijas, neturinčias montavimo kilpų raba ženklų, be kurių negalima konstrukcijų tinkamai sumontuoti.

Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.

Reikalingos montuotojams montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.

Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikabinėtojas. Signalą “Stop” turi paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.

Konstrukcijų kėlimas naudojant įrangą

Ypač svarbiais atvejais ( konstrukcijų kėlimui naudojant sudėtingą įrangą, pasukant arba užtumiant konstrukcijas daugiau kaip vienu kranu ir kt. ) signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą.

Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kai 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m.

Pastatyti į projektinę padėtį konstrukcijų elementai arba įrengimai taip įtvirtinami, kad būtų garantuotas jų stabilumas ir matmenų nekintamumas. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai arba patikimai laikinai įtvirtintus. Perkelti juos į kitą veitą leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytais atvejais. Darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus ir įrengimus draudžiama.

Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montujamų konstrukcijų arba įrengimų iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis konstrukcijomis arba įrengimais, reikia numatyti specialias saugumą garantuojančias priemones.

Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase arba darbų vykdymo projekte. Jeigu tokio nurodymo nėra, keliant krovinį, lynas turi būti vertikalus.

Daugiau info galite rasti: Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Žodis „džipas“ atsirado vėliau, negu juo vadinama mašina. Jis pradėtas vartoti 1942 metais, kai amerikiečių armijai buvo sukurtas naujas automobilių tipas t. y. „universalaus panaudojimo mašina“, sutrumpintai vadinamas ir kareivių pramintas „džipu“. Tai visureigis automobilis, kurio atsiradimo istorija tokia.

Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse tarybiniai konstruktoriai nutarė pritaikyti automobilį kaip transporto priemonę ir kovinę mašiną. Įsitikinta, kad automobilio GAZ-M-1 variklis bei kiti agregatai gali būti pritaikyti kariškam lengvajam automobiliui — visureigiui. 1940 metais NAMI sukonstravo lengvąjį didelio pravažumo karinį-žvalgybinį automobilį su atviru supaprastintos konstrukcijos kėbulu bei varančiaisiais priekiniais ir užpakaliniais ratais. Prasidėjus karui, Gorkio automobilių gamyklos konstruktoriai dar šiek tiek supaprastino ir sustiprino NAMI bandomojo pavyzdžio mašinos konstrukciją.

Panašių tarybinius visureigius džipų buvo sukurta ir kitose šalyse. Kai amerikiečių firmos „Willys Overland Motors Incorporation“ inžinieriai pagamino savo kariško atviro lengvojo automobilio-džipo bandomąjį pavyzdį, ir patys nesitikėjo, kad mašina taip išpopuliarės JAV armijoje ir kitur. Net trys amerikiečių automobilių firmos 1942 metais pradėjo gaminti džipus — „Willys-MB“, „Ford-GPW“, „Bantam BRK“. Amerikiečių džipas „Willys“ turėjo paprastą kėbulą be durų, jį buvo nesunku gaminti ir remontuoti. Automobilis svėrė tik toną, buvo žemas, o nulenkus ant variklio kapoto priekinį stikIą, lengvai užmaskuojamas — jį buvo galima paslėpti net krūmuose. Kaip ir tarybiniai visureigiai amerikiečių džipas „Willys“ tiko važinėti blogais keliais ir net ten, kur visai nėra kelio. Šio automobilio greitis daugiau kaip 100 km per val.

Antrojo pasaulinio karo metais JAV pagamino 630 tūkstančių džipų, jais sėkmingai naudojosi JAV ir sąjungininkų armijos. Nuo 1973 metų šio modelio džipai nebegaminami: Juos pakeitė naujesni, pavyzdžiui, „Ford“ kompanijos gaminamas džipas M-151, “American Motors“ kompanijos M-422 ir kt.

Džipai taip pat gaminami Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR. Garsūs yra anglų visureigiai „Land-Rover“, naudojami ne tik armijoje, bet ir ekspedicijoms į džiungles, dykumas ar kalnus. Džipai „Land-Rover“ turi dyzelinį ar benzininį vidaus degimo variklį, visi keturi jų ratai yra varantieji, greitis 100 km/h.

Džipai tampa vis greitesni ir patogesni, dabar jie gaminami su ištaigingesniais uždarais metaliniais kėbulais, kuriuose įrengiamos puikios sėdynės.

Šiandien be džipų neįmanoma apsieiti mokslinėse ekspedicijose, žemės ūkyje ir kitur. Jie tapo populiariais ir reikalingais automobiliais.

Daugiau apie pirmus „džipus“ ir superkamus automobilius – automobiliu supirkimas Vilniuje

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS