Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje

Nesant proporcingo slenksčio latake už smėliagaudės, kintant pratekančių nuotekų debitui, kistų ir tėkmės greičiai stačiakampio skerspjūvio smėliagaudėje ir tokio pat skerspjūvio kanale už smėliagaudės.

Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje (apie 0,30m/s), bus išvengiama didelio kiekio organinių teršalų nusėdimo smėliagaudėje kartu su smėliu. Kintant tėkmės greičiams smėliagaudėje ir pratekant mažiems nuotekų debitams, su smėliu nusėstų ir daug organinių teršalų, esančių nuotekose. Tai apsunkintų smėlio šalinimą iš smėliagaudės ir jo tolesnį laikymą bei panaudojimą. Atitinkamai, pratekant dideliems debitams, dėl padidintų greičių nenusėstų smulkesnės smėlio dalelės ir nemažai smėlio patektų į kitas valymo įrenginių grandis, kenktų normaliam jų veikimui ir aptarnavimui.

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis. Jį sėkmingai galima naudoti nuotekų valyklose, kurių sudėtyje yra periodinio veikimo aerokanalai arba periodinio veikimo aerotankai. Šie įrenginiai veikia juose kintant aeruojamo dumblo mišinio lygiams. Tokiuose įrenginiuose, nutraukus dumblo mišinio aeravimą bei maišymą ir aktyviajam dumblui nusėdus ant įrenginių rezervuarų dugno, viršutinis valytų nuotekų sluoksnis yra išleidžiamas į vandens telkinį arba į tretinio valymo įrenginį (biotvenkinį, aerotvenkinį). Todėl dumblo mišinio (nuotekų) lygis šiuose rezervuaruose kinta nuo maksimalaus iki nustatyto minimalaus. Įrengus rezervuaruose nuotekų lygio matuokles ir kasdien, tuo pačiu laiku užrašant matuoklių parodymus, pagal juos, iš atitinkamai paruoštų lentelių, užrašomas iš valymo įrenginių išleistų nuotekų tūris, kuris yra lygus praėjusios paros bėgyje pritekėjusių nuotekų debitui (m3/d).

Nuotekų debitai gali būti matuojami ir hidrometriniu lataku (Paršalio lataku). Jie gali būti gaminami serijiniu būdu įmonėse, iš lengvų medžiagų. Matuojant nuotekų debitus jie gali būti įstatomi į nuotakyno tinklo apžiūros šulinius (2.2 pav.).

Serijiniu būdu įmonėse gaminami matavimo prietaisai – mazgai, kur nuotekų slenkstyje (latake) duomenys perduodami ir registruojami nuotekų valyklos operatoriaus kompiuteryje.

Šiuolaikinėse nuotekų valyklose naudojami ir kitų tipų (ultragarsiniai ir kt.) nuotekų skaitikliai, įrengti vamzdynuose, kuriais nuotekos patenka į nuotekų valyklas. Nuotekų debitai ne tik automatiškai matuojami, bet ir vedama jų suminė apskaita.

Gyvenvietės nuotekų valyklose turi būti vedami į jas pritekėjusių ir valytų nuotekų apskaitos žurnalai. Į juos turi būti įrašomi kiekvienos dienos nuotekų debitai (m3/d).

Šių įrašų pagrindu nustatomi:

  • per mėnesį pritekėjusių nuotekų debitai (m3/mėn.);
  • metiniai nuotekų debitai (m3/metus);
  • vidutiniai nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • maksimalūs nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • vidutiniai nuotekų debitai per vieną parą (m3/d);
  • maksimalūs paros debitai (m3/d), metų bėgyje.

Esant reikalui, gali būti matuojami ir užrašomi valandiniai nuotekų debitai (m3/h).

Tai gali būti daroma siekiant nustatyti nuotekų pritekėjimo netolygumą paros bėgyje, maksimalius valandinius debitus.

Nesant valandinių debitų matavimų, galima priimti, kad mažose gyvenvietėse maksimalus valandinis nuotekų debitas paros bėgyje yra lygus 10 % paros debito, t.y.:

q maks. val. = 0,1 Qparos, m3/h

kur Qparos – nuotekų paros debitas, m3/d.

Kita susijusi tema: Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos