Sustoti arba stovėti laukiant ne visur galima

Užstatytose teritorijose, norint pastatyti automobilį stovėjimo vietoje, galima įvažiuoti į kairiąją važiuojamosios dalies pusę net kai eismas esti dviejų krypčių, bet tiktai nelabai plačiose gatvėse, su neintensyviu eismu. Palikti automobilį stovėti kairėje pusėje galima tuomet, kai ten nėra ypatingo draudimo. Suprantama, reikia būti ypač atsargiam, važiuojant „prieš srovę“ ir pajudant iš stovėjimo vietos. Vairuotojas taip pat privalo užtikrinti gerą automobilio matomumą tamsoje. Įsidėmėtina, kad statyti automobilį kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje leidžiama tik užstatytose teritorijose. Automobilių keliuose stovėti kairėje pusėje neleidžiama, todėl sustoti arba palikti automobilį stovėti galima tiktai dešinėje pusėje.

Pastatyti automašiną stovėjimo vietoje reikia tiksliai ir tvarkingai, vienoje linijoje su kitomis mašinomis, stengiantis užimti ne daugiau vietos, negu iš tikro reikia. Šios taisyklės nepaisymas — prasto vairuotojo požymis.

Dar viena pastaba. Negalima sustoti (išskyrus sustojimus, būtinus dėl eismo aplinkybių) važiuojamojoje dalyje su eismo juostomis, atskirtomis viena nuo kitos ištisinėmis išilginėmis linijomis. Šis draudimas negalioja 10 metrų atstumu nuo ištisinės linijos galo. Vairuotojui pažeidus šį draudimą, nė viena transporto priemonė negalėtų jo sustojusio lenkti, nes kirsti ištisinę liniją neleidžiama, o tarp automobilio ir tos linijos transporto priemonė negali išsitekti.

Priminsime, kad stovėti draudžiantis ženklas (jeigu prie jo nėra papildomos informacijos) neleidžia sustoti ilgiau negu 5 min., o sustoti draudžiantis ženklas iš viso neleidžia sustabdyti automobilio nė 1 minutei, netgi išlaipinti arba paimti keleivi. Kad ir dėl to būna labai nepatogu, tačiau nieko nepadarysi.

Sustoti arba stovėti laukiant ne visur galima. Tai draudžia kelio ženklai, kurių reikšmė žinoma iš kelių eismo taisyklių.

Ne visur eismą stebi milicininkas. Kartais tenka matyti, kaip vairuotojas, ignoruodamas kelio ženklą, sustoja uždraustoje vietoje ir stovi ten ilgą laiką. Jis tarsi pamiršta, kad taisykles reikia vykdyti ne dėl to, jog už jų pažeidimą gresia bausmė. Taisyklės išleidžiamos eismo saugumui ir patogumui

Beje, tai dar ne viskas. Yra vietų, kuriose sveika nuovoka neleidžia palikti savo automobilio. Vairuotojas niekada jo nepaliks prie žibinto ties šaligatvio kraštu arba prie gazono aptvaros, skvere, kur jis negalės atidaryti automobilio durų. Negalima stovėti prie hidraulinio priešgaisrinio čiaupo, nes vasarą jis turi būti prieinamas laistymo mašinoms. Nedera stovėti ir prie šiukšlių konteinerių, prie kurių turi privažiuoti jų išvežimo mašinos. Kadangi prie kino teatrų ir teatrų vakare privažiuoja automobilių, tad ir čia nedera palikti savojo… Galima pateikti daug pavyzdžių. Vadovaudamasis sveika nuovoka, vairuotojas visada išvengia klaidos.

Pagaliau dar viena svarbi pastaba. Vairuotojas, išlipdamas iš automobilio į važiuojamąją dalį pro kairiąsias duris, turi būti ypač atsargus. Jis niekada negali nei išlipti, nei atidaryti durų, kol neįsitikina, kad už jo niekas nevažiuoja. Staiga atidarant duris prieš lenkiantį automobilį, mažų mažiausia sudaroma daug vargo šio vairuotojui, kuris turi sukti kairę, kad jų neužkliudytų. Toks staigus posūkis gali sukelti tolesnį sutrikimą važiuojamojoje kelio dalyje. Išlipti iš automobilio reikia greitai, ir tuojau uždaryti duris. Panašaus atsargumo laikomasi ir sėdant automobilį. Patyręs vairuotojas niekada neleidžia savo keleiviams nei įsėsti į automobilį, nei iš jo išlipti iš važiuojamosios kelio dalies pusės, nes tai gali sukelti avariją.

Automobilių ar mašinų supirkimas Kaune.

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Didėjant transporto priemonių eismo intensyvumui, dideliuose miestuose smarkiai daugėja triukšmo, o garso slėgimas dieną pasiekia 120-130 dB ir nepalankiai veikia gyventojų sveikatą.

Mūsų šalyje, tarp priemonių, gerinančių mūsų gyvenimo sąlygas, įgyvendinamos ir priemonės gatvės triukšmui mažinti: triukšmą keliančios įmonės perkeliamos už miesto ribų, statomi platūs, mažiau triukšmingi prospektai, apželdinamos gyvenvietės; dideliuose miestuose uždrausti garsiniai

Tačiau dar mažai padaryta, kad būtų sumažintas automobilių ir motociklų variklių triukšmas. Daug kas priklauso nuo to, kokią reikšmę konstruktoriai teikia triukšmo sumažinimo problemai. Nereikalingas triukšmas neretai kyla dėl blogai sukrauto pritvirtinto krovinio, numestų ant kabinos grindų įrankių, neįtvirtintų kėbule statinių kurui, atsarginių padangų. Šie triukšmo šaltiniai dažnai lydi vairuotoja reise ir neigiamai veikia jo sveikatą bei darbingumą, nors pašalinti tokį triukšmą nesunku.

Kai automobilis važiuoja nelygiu keliu, ji veikia įvairių amplitudžių ir dažnio virpesiai. Virpesius, kurių dažnis 16-18 Hz, žmogus suvokia ne kaip pavienius svyravimus, o vientisai — kaip vibraciją.

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai. Automobilyje vibracijų šaltiniai yra tie patys, kaip ir triukšmo. Vibracijos metu susidarantys pagreičiai didėja, didėjant automobilio greičiui ir blogėjant keliui, taip pat mažėjant naudingam kroviniui.

Vibracijų poveikis žmogui nustatomas jų amplitude ir dažniu. Veikiant vibracijai, pablogėja vizualinis suvokimas; dėmesys, sulėtėja reakcijos, sumažėja veiksmų tikslumas.

Kai vibracija veikia ilgai, žmogus nuvargsta, jam ima skaudėti, galvą. Vibracija labiau veikia didelių sunkvežimių vairuotojus. Neigiamas, vibracijos poveikis organizmui labai sustiprėja, kai tuo pačiu metu ji dar veikia ir triukšmas.

Važiuojant keliu su bloga danga, automobilio greiti riboja ne variklio galingumas, o vairuotojo ir keleivių sugebėjimas pakelti kratymą ir vibracija.

Geras virpesių amortizatorius yra automobilio sėdynė, jeigu ji palyginti standi ir be spyruoklių. ,Vibracija juntama odos paviršiumi ir žmogaus organizmo audiniais. Vairuotoją vibracija veikia per nugarą, dubenį ir rankas. Neigiamas vibracijos poveikis vairuotojui radikaliai mažinamas šalinant kėbulų detalių svyravimą, kuris susidaro ilgai eksploatuojant automobilį.

Mažinant kai kurių autobusų kėbulų svyravimą, naudojama pneumatinė važiuoklės pakaba, kurios tamprieji elementai yra armuotos gumos oro balionai. Su tokia pakaba autobusas rieda švelniai, todėl mažiau varginami keleiviai bei vairuotojas.

Mažinant važiuojančio automobilio vibravimo poveikį žmogui, variklis įtaisomas kėbulo, užpakalinėje dalyje, todėl krūvis lygiai paskirstomas ratams, ir sutrumpėja kardaninis velenas, kuris yra vibracijų šaltinis.

Kai kurios užsienio firmos, mažindamos vibravimo poveikį, naudoja amortizuojančias medžiagas. Pavyzdžiui, automobiliuose Citroen DS-19 prie keleivių, sėdinčių ant užpakalinės sėdynės, kojų įtaisytas vibraciją sugeriantis kilimėlis, pagamintas iš 30 mm storio natūralaus kaučiuko.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Mašinų supirkimas Kaune – kolegos tai teikia.

PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Žodis „džipas“ atsirado vėliau, negu juo vadinama mašina. Jis pradėtas vartoti 1942 metais, kai amerikiečių armijai buvo sukurtas naujas automobilių tipas t. y. „universalaus panaudojimo mašina“, sutrumpintai vadinamas ir kareivių pramintas „džipu“. Tai visureigis automobilis, kurio atsiradimo istorija tokia.

Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse tarybiniai konstruktoriai nutarė pritaikyti automobilį kaip transporto priemonę ir kovinę mašiną. Įsitikinta, kad automobilio GAZ-M-1 variklis bei kiti agregatai gali būti pritaikyti kariškam lengvajam automobiliui — visureigiui. 1940 metais NAMI sukonstravo lengvąjį didelio pravažumo karinį-žvalgybinį automobilį su atviru supaprastintos konstrukcijos kėbulu bei varančiaisiais priekiniais ir užpakaliniais ratais. Prasidėjus karui, Gorkio automobilių gamyklos konstruktoriai dar šiek tiek supaprastino ir sustiprino NAMI bandomojo pavyzdžio mašinos konstrukciją.

Panašių tarybinius visureigius džipų buvo sukurta ir kitose šalyse. Kai amerikiečių firmos „Willys Overland Motors Incorporation“ inžinieriai pagamino savo kariško atviro lengvojo automobilio-džipo bandomąjį pavyzdį, ir patys nesitikėjo, kad mašina taip išpopuliarės JAV armijoje ir kitur. Net trys amerikiečių automobilių firmos 1942 metais pradėjo gaminti džipus — „Willys-MB“, „Ford-GPW“, „Bantam BRK“. Amerikiečių džipas „Willys“ turėjo paprastą kėbulą be durų, jį buvo nesunku gaminti ir remontuoti. Automobilis svėrė tik toną, buvo žemas, o nulenkus ant variklio kapoto priekinį stikIą, lengvai užmaskuojamas — jį buvo galima paslėpti net krūmuose. Kaip ir tarybiniai visureigiai amerikiečių džipas „Willys“ tiko važinėti blogais keliais ir net ten, kur visai nėra kelio. Šio automobilio greitis daugiau kaip 100 km per val.

Antrojo pasaulinio karo metais JAV pagamino 630 tūkstančių džipų, jais sėkmingai naudojosi JAV ir sąjungininkų armijos. Nuo 1973 metų šio modelio džipai nebegaminami: Juos pakeitė naujesni, pavyzdžiui, „Ford“ kompanijos gaminamas džipas M-151, “American Motors“ kompanijos M-422 ir kt.

Džipai taip pat gaminami Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR. Garsūs yra anglų visureigiai „Land-Rover“, naudojami ne tik armijoje, bet ir ekspedicijoms į džiungles, dykumas ar kalnus. Džipai „Land-Rover“ turi dyzelinį ar benzininį vidaus degimo variklį, visi keturi jų ratai yra varantieji, greitis 100 km/h.

Džipai tampa vis greitesni ir patogesni, dabar jie gaminami su ištaigingesniais uždarais metaliniais kėbulais, kuriuose įrengiamos puikios sėdynės.

Šiandien be džipų neįmanoma apsieiti mokslinėse ekspedicijose, žemės ūkyje ir kitur. Jie tapo populiariais ir reikalingais automobiliais.

Daugiau apie pirmus „džipus“ ir superkamus automobilius – Pirmtakai ir automobiliu supirkimas Vilnius