Veiklos informacinės architektūros modelis

Veiklos informacinės architektūros modelis (apibendrintas)

IS architektūros elementų identifikavimas veiklos modelyje

Toliau pateikti sudaryti įmonės modeliai bei konkrečių modelių objektų skirstymas į domenus. Naudojami tokie sutrumpinimai: verslo domenas – VD, informacijos (duomenų) domenas – ID, informacinių procesų domenas – IPD, technologinių procesų domenas – TPD, darbo vietų domenas – DVD

Veiklos sąveikų modelio analizė architektūriniu požiūriu

Veiklos sąveikų modelio analizė architektūriniu požiūriu paveiksle pateiktame veiklos sąveikų modelyje nurodyta organizacijos objektų priklausomybė konkretiems veiklos IA domenams:

•  duomenų srautai priklauso duomenų domenui (DD), materialūs srautai priklauso technologinių procesų domenui TPD;

•  administraciniai padaliniai (veiklos srities objektai) priklauso biznio domenui, jeigu jie priima sprendimus, jei tik apdoroja informaciją (pirminius duomenis) – priskiriami technologinių procesų domenui TPD;

•  gamybiniai padaliniai priklauso technologinių procesų domenui TPD.

Taikomųjų uždavinių modelio analizė architektūriniu požiūriu

Taikomųjų uždavinių modelį paskirstysime pagal organizacijos architektūros domenus.

Šiame modelyje nagrinėjami use case (pažymėti ovalu) yra arba veiklos procesai (tada jie priklauso biznio domenui) arba taikomieji uždaviniai (tada jie priskiriami informacinių procesų domenui).

Informacijos srautai tarp dalyvių ir biznio procesų (arba taikomųjų uždavinių) gali būti klasifikuojami kaip duomenų domeno komponentai (jei tai saugomi duomenys) arba veiklos domeno komponentai (jei tai analitinės suvestinės, ataskaitos,) arba kaip technologinių procesų domeno komponentai (jei tai pirminių duomenų įvedimui skirti dokumentai ar formos).

2.3. Komponentinio IS projektavimo metodo principai

Komponentinis projektavimas teoriškai turi daug privalumų, iš kurių svarbiausias – pakartotino komponentų panaudojimo galimybė. Dėl šios savybės padidėja IS kūrimo produktyvumas, IS palaikymo ir modifikavimo galimybės, o lygiagrečiai sutrumpėja IS projekto kūrimo ciklas ir sumažėja kaštai.

IS projekto lygmens komponentai projektuojami pagal modeliu pagrįstą (model-driven) projektavimo paradigmą, kurioje komponentai paveldi aprašus iš veiklos proceso modelio. IS komponentai turi būti visiškai save aprašantys. Tai reiškia, kad IS komponentas turi aiškiai apibrėžtą interfeisą ir atitinka nurodytą elgseną, bendrą visiems sistemos architektūros vidaus komponentams.

Aptariamas metodas aprašo architektūrinio IS projektavimo etapą, kuriame identifikuojami IS projekto komponentai ir jų sąsajos (interfeisai). Toliau, detalaus projektavimo etape, komponentai turi būti specifikuojami, parengiant projektą IS programinės įrangos generavimui.

Komponentinio projektavimo požiūriu IS projekto komponentai (IS projekto komponentai lentelė) yra skirstomi į:

vartotojo sąsajos komponentus (meniu, ekrano formos, ataskaitos),

duomenų komponentus (duomenų bazėse ar duomenų saugykloje talpinami informacijos vienetai),

funkcinius komponentus (skaičiavimai ir taikomųjų uždavinių logika).

IS projekto komponentus identifikuoja projektuotojas, CASE sistemos aplinkoje analizuodamas darbų sekų modelį, kuris aprašo konkrečią veiklos funkciją ar procesą. Taip projektuotas sudaro komponentinį sistemos modelį, kuris aprašo identifikuotus IS komponentus ir jų sąveikas.

Toliau sudaromi žemesniųjų lygmenų komponentiniai sistemos modeliai, taip tikslinama IS komponentų sudėtis ir specifikacijos.

Detalaus IS komponentų specifikavimo etape gali būti naudojami atitinkami objektiniai modeliai (UML, OML).

IS projekto komponentai

Veiklos domenas Žymėjimas IS komponentas
Verslo procesų domenas (biznio domenas) BD VARTOTOJO SĄSAJA (vadybos lygmens): Formos, skirtos duomenų peržiūrai ir analizei, ataskaitos, užklausos
Informacijos domenas (duomenų DD DUOMENŲ KOMPONENTAI: Saugomi duomenys (Duomenų bazių ir duomenų sandėlių turinys)
Informacinių procesų IPD FUNKCINIAI IS KOMPONENTAI (taikomieji uždaviniai): skaičiavimo procedūros, informacijos tvarkymo procedūros, procedūros, užpildančios duomenimis formas ir ataskaitas,
Technologinių procesų domenas technologinių, operacijų) TPD VARTOTOJO SĄSAJA (gamybos ir valdymo technologinių procesų lygmens): Gamybos operacijos; Pirminių duomenų įvedimo ir koregavimo formos
Aplinkos domenas DVD IŠORINIO VARTOTOJO SĄSAJA: Išoriniams vartotojams skirtos duomenų peržiūros formos, Užklausos, ataskaitos

IS projekto komponentus realizuoja programinės įrangos lygmens komponentai. Programinės įrangos lygmens komponentas yra programinės įrangos objektas, sąveikaujantis su kitais komponentais, atliekantis tam tikrą funkciją ar aibę funkcijų. Komponentų valdymo ir funkcionavimo optimizavimo priemonės naudoja vieningą komponentų aprašų saugyklą.

ISA Framework modelio sudėtis

Veiklos aprašymo lygmenys

Modelyje yra penki organizacijos veiklos aprašymo (modeliavimo, specifikavimo) lygmenys ir informacijos sistemos realizacijos lygmuo (ISA Framework modelio sudėtis lentelės eilutės) .

Pirmajame ISA Framework modelio sudėtis lentelės stulpelyje, celių apatinėje eilutėje įrašyta lygmens paskirtį apibūdinanti “rolė”: “planuotojas (planner)”, “savininkas (owner)”, “projektuotojas- architektas” (designer/architect)”, realizuotojas (builder)” ar “subkontraktorius (subcontractor)”.

Kiekvieno organizacijos veiklos aspekto modelio (duomenų, funkcijų ir t.t.) aprašymo tikslumas didėja kiekviename kitame aprašymo lygmenyje, pradedant nuo kontekstinio lygmens:

• Kontekstinis (tyrimo srities) aprašymas (scope/contextual); Kontekstinio lygio aprašai yra tekstai (probleminės srities objektų ar esybių sąrašai), kurie atitinka “planuotojo” požiūrį, paprastai net nenurodant esybių tarpusavio ryšių. Sudaromi tokie sąrašai: svarbių biznio veiklai ar konkrečiai problemai esybių sąrašas (duomenų aspektas), procesų klasių sąrašas (procesų aspektas), veiklos vietovių sąrašas (tinklo aspektas), organizacijų sąrašas (žmonių aspektas), svarbių organizacijos veiklai įvykių sąrašas (laiko aspektas), veiklos tikslų ir strategijų sąrašas (motyvavimo aspektas).

•  Konceptualus (organizacijos veiklos) modelis (enterprise model/conceptual);

Konceptualus modelis aprašo biznio procesus ir resursus, užrašo “savininko” reikalavimus organizacijos veiklai ir duomenims. Duomenų aspektas aprašo reikalavimus duomenims, pavyzdžiui, biznio lygio esybių-ryšių diagrama. Šios diagramos esybės yra biznio objektai (biznio esybės), ryšiai – biznio taisyklės ir apribojimai. Procesų aspektas modeliuoja biznio procesus ir jų tarpusavio sąveikas per resursus (procesų ar funkcijų hierarchijos modelis). Tinklo aspektas yra aprašomas veiklos geografinių vietovių schema. Žmonių aspekto modelis – tai organizacijos struktūros diagrama. Laiko aspektą modeliuoja biznio įvykių sekų (ciklų) modelis. Motyvavimo aspektas – biznio planas, biznio tikslų ir strategijų struktūros aprašas.

ISA Framework modelio sudėtis

Sistemos (loginis) modelis (system model/logical); Sistemos modelį sudaro “sistemos architektas” – projektuotojas. Šiame lygyje yra sukuriami loginiai kiekvieno aspekto modeliai: loginis duomenų modelis (esybių-ryšių diagrama); loginis sistemos procesų (technologinių ir informacinių procesų) modelis (duomenų srautų , procesų hierarchijos ar kitokios diagramos); paskirstytos informacijos sistemos architektūros modelis (tinklo aspektas), vartotojų tarpusavio sąsajos architektūra (žmonių aspektas), duomenų apdorojimo (procesų sekos) modelis (laiko aspektas), tikslų architektūros modelis (motyvavimo aspektas).

•  Fizinis (technologijos) modelis (technology model/physical);

Sis aprašymo lygis skirtas detaliam sistemos ar jos projekto specifikavimui. Sudaromas fizinis duomenų modelis – esybių-ryšių diagrama (duomenų aspektas), struktūrinės duomenų apdorojimo technologijos schemos (procesų aspektas), tinklo fizinės architektūros specifikacijos (tinklo aspektas), vartotojo sąsajos su informacine sistema technologijos modelis (žmonių aspektas), sistemos valdymo struktūra (laiko aspektas), detalus tikslų modelis (motyvavimo aspektas).

•  Nekontekstinis (detalus) aprašas (detailed representationf out-of-context)

Šio lygio modeliai priklauso nuo konkrečios programinės -techninės įrangos (sistemos realizavimo aplinkos), jie sudaromi pasirinkta realizavimo (projektavimo, specifikavimo ar programavimo) kalba. Tai gali būti konkreti duomenų bazės projektavimo kalba (DDL), procesų aprašymo kalba, tinklo komponenčių aprašymo kalba.

Organizacijos kompiuterizavimo etapai

Organizacijos kompiuterizavimas (informacijos sistemos kūrimas) susideda iš etapų, kurie atitinka keturis organizacijos veiklos aprašymo lygmenis.

Kiekvieno etapo darbų paskirtį apibūdina “rolė”, nurodyta pirmajame 9.1 lentelės stulpelyje.Kiekviename organizacijos veiklos tyrimo etape sukuriami konkretūs modeliai, aprašantys kiekvieną iš šešių organizacijos veiklos aspektų.

Pavyzdžiui, kontekstinio modeliavimo etape gaunami tokie veiklos analizės rezultatai:

•  biznio objektų sąrašas DM1 (aspektas “duomenys”);

•  biznio procesų sąrašas FM1 (aspektas “funkcijos”);

•  biznio vietovių sąrašas TM1 (aspektas “tinklas”);

•  išorinių organizacijų sąrašas ŽM1 (aspektas “žmonės”);

•  išorinių įvykių sąrašas LM1 (aspektas “laikas”);

•  biznio tikslų apibūdinimas MM1 (aspektas “motyvavimas”).

Konceptualaus modeliavimo etape kiekvienam veiklos aspektui sudarytas sąrašas yra struktūrinamas ir sukuriami tokie konceptualūs modeliai:

•  semantinis modelis DM2 (aspektas “duomenys”);

•  biznio procesų modelis FM2 (aspektas “funkcijos”);

•  realizavimo-tiekimo tinklas TM2 (aspektas “tinklas”);

•  darbų eigos modelis ŽM2 (aspektas “žmonės”);

•  pagrindinis veiklos grafikas LM2 (aspektas “laikas”);

•  biznio planas MM2 (aspektas “motyvavimas”).

ISA Framework metodo požiūriu veiklos modelis yra atvaizduojamas pirmosiose dviejose 9.1 lentelės eilutėse. Veiklos modelį sudaro kontekstiniame ir konceptualiame lygmenyse pasirinkta konkrečia notacija (pavyzdžiui, DFD, IDEF3, IDEFO, ERD, UML, darbų sekų modelio ar kitokia notacija) sudaryti atitinkamų veiklos aspektų aprašymai.

Taikomųjų informacinių sistemų projektuotojo požiūriu svarbiausias yra loginis etapas , kuriame sukuriamas informacijos sistemos projektas, kurį sudaro tokie modeliai:

•  loginis duomenų modelis DM3 (aspektas “duomenys”);

•  taikomųjų uždavinių modelis FM3 (aspektas “funkcijos”);

•  paskirstytos sistemos architektūra TM3 (aspektas “tinklas”);

•  interfeiso su vartotoju architektūra ŽM3 (aspektas “žmonės”);

•  duomenų apdorojimo modelis LM3 (aspektas “laikas”);

•  biznio taisyklių modelis MM3 (aspektas “motyvavimas”).

Loginio projektavimo etapas nuosekliai pereina į fizinio projektavimo etapą, kuriame sudaromi visų loginių modelių realizavimo projektai , t.y. technologiniai (fiziniai) modeliai: fizinis duomenų modelis, funkcinis (procedūrų sąryšio per duomenis) modelis, sistemos architektūros projektas, dialogo scenarijus, duomenų apdorojimo valdymo struktūra, biznio taisyklių realizavimo projektas.

Paskutinis etapas (nekontekstinis/detalus aprašas) reiškia visų projektinių sprendimų realizavimą: atitinkamų programų ir duomenų struktūrų sukūrimą, duomenų (žinių) bazių užpildymą duomenimis ir biznio taisyklėmis.

Etikečių spausdinimas yra specifinis darbas, kuris reikalauja specialios technikos bei spausdinimo technologijos

Dvidešimt pirmame amžiuje žmogus sukūręs daugybę įvairių produktų, prietaisų, įtaisų, skirtingų prekių ir t.t. Visame pasaulyje skaičiuojama milijardai daiktų, technikos. Kiekvieną dieną perkame maisto produktus, atėjus žiemai įsigyjame šiltą avalynę, paltą, buičiai perkame dantų pastą, šampūną, skalbimo miltelius, valymo priemones ir t.t. Kalbant apie visus produktus, darbą, paslaugas ir panašiai, būtina paminėti tokį dalyką kaip spausdinimas. Pavyzdžiui produkcijos ir prekių visose sferose yra daug bei įvairių, todėl kiekvienas klientas gali išsirinkti tai ko jam labiausiai reikia. Visos prekės yra skirtingos, tačiau nutinka taip, jog būna ir panašių produktų, kurie skiriasi dėl gamintojo ar pakuotės. Būtent šioje vietoje, spausdinimo paslaugos turi didelę reikšmę. Spausdinimo dėka produktai turi etiketes. Juk apie knygą daugelis sprendžia iš jos viršelio, todėl apie produktą daug informacijos suteikia jo etiketė.

Etikečių spausdinimas yra specifinis darbas, kuris reikalauja specialios technikos bei spausdinimo technologijos. Spausdinamos įvairių formų spalvotos lipnios etiketės iš popieriaus, plėvelės, kurios gali būti klijuojamos ir dedamos ant įvairiausių paviršių. Etiketes galima spausdinti taip, jog galimas bet koks spaudas kaip logotipas, produkto aprašymas, brūkšninis kodas, informacija apie prekę, paveikslėlis ir pan. Spausdinamos ir įvairios etiketės maisto pramonei, atitinkančios higienos normas. Šių etikečių spausdinime naudojamos patikrintos medžiagos bei dažai, kurie atitinka griežtus ES reikalavimus. Tokio tipo atspausdintos etiketės nekenkia maisto produktams. Jos taip pat yra kokybiškos bei ilgaamžės bei atitinka visus maisto pramonėje keliamus higienos reikalavimus. Įmonės, kurios spausdina etiketes produkcijai, gali pasiūlyti daugybę skirtingų popieriaus ir klijų derinių pasirinkimą. Taip pat prisitaikoma prie įvairių klientų pageidavimų kaip formos, dydžiai ar spalvingumas.

Kalbant apie spausdinimą, spausdintuvus turi daugelis mūsų namie, juos taip pat įsigyja ne viena įmonė ar įstaiga. Tai įrenginys, kuris reikalingas daugeliui, o ypač įmonėms. Jose spausdinami įvairūs svarbūs dokumentai, laiškai, sąskaitos, ir t.t. Namų vartotojai dažniau perka rašalinius įrenginius, nes jų eksploatacijos bei įsigijimo kaštai, mažesni. Taip pat, rašaliniai spausdintuvai skirti retesniam naudojimui. Yra sukurti ir daugiafunkciniai rašaliniai spausdintuvai, kuriuose papildomai integruotas skeneris ir švietimo aparatas. Spausdinimas yra aktualus, tačiau ši paslauga būtų neįmanoma be rašalo. Pasibaigus rašalo kasetei belieka du pasirinkimai, – tai įsigyti naują arba papildyti senąją. Viskas priklauso nuo spausdintuvo tipo ir vartotojo kišenės. Dažnai kasetės pildymas yra pigesnis variantas, tačiau ne visų spausdintuvų kasetės yra pildomos, todėl tenka pirkti naują.

Žmogaus – kompiuterio sąsaja II dalis

Atmintis

Yra skiriami trys atminties tipai, Ilgalaikėje  atmintyje  yra  saugomi prisiminimai. Darbinė atmintis veikia, kai vyksta mąstymo procesas. Jutiminė atmintis doroja jutimo organų signalus.

Darbinėje  atmintyje  yra  atliekama  mąstymo  veikla.  Joje  informacija  išsilaiko  iki  20 sekundžių (vidutiniškai 10). Kuo vyresnis žmogus, tuo trumpiau. Todėl,  projektuojant sąsają, rekomenduojama vengti režimų. Informacijos  atkūrimas  yra  efektyvus,  jei  naudotojui  sąsajoje yra pateikiamos tinkamos užuominos.

Ilgalaikėje atmintyje yra saugoma informacija, kuri gali būti atkuriama po ilgo laiko. Informacijos  prisiminimas  iš  ilgalaikės atminties  yra gana  lėtas.  Projektuojant  sistemą,  nerekomenduojama  versti  naudotoją prisiminti tam tikrus duomenis iš ilgalaikės atminties, nes tai žymiai sulėtins naudotojo darbą. Žmonės  skirtingai  įsimena  informacija,  būtent  vieni  geriau  įsimena  skaičius,  kiti – eilėraščius ir pan.

Sąmone , atpažinimas, kiek svarbus?

Pažinimas tai išorinio pasaulio informacijos, priimamos jutimo (rega, klausa ir t.t.) organais, interpretacija. Pažinimas  leidžia  suvokti  objektus  ir  įvykius  ir  padeda  juos  interpretuoti.

Žmogaus  sąmonėje  vyksta  dviejų  rūšių  procesai:  sąmoningi ir nesąmoningi.

Sąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja naujos aplinkybės,  jis  yra  naudojamas  nestandartinėje  ar  pavojingoje  situacijoje  bei  priimant sprendimus.

Nesąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja besikartojantys procesai, laukiami veiksmai, jis yra naudojamas įprastose ir saugiose situacijose. Dažnai  sakome,  kad  tam  tikrus  veiksmus  atliekame  automatiškai.  Šie veiksmai yra atliekami būtent nesąmoningų procesų.

Suinteresuoti asmenys (angl. stakeholders):

pirminiai suinteresuoti asmenys  (angl. primary users), dažnai naudoja sistemą, todėl sistemos diegimas pakeičia jų veiklą.  Tą pačią užduotį atlieka mažiau žmonių arba didėja jų darbo našumas;

antriniai  suinteresuoti  asmenys  (angl. secondary  users),  tik  retkarčiais  ar  per tarpininkus naudoja sistemą, pavyzdžiui sprendimų priėmimui arba informacijos paieškai.  Iki  sistemos  diegimo  pastaroji  informacija  buvo  prieinama  tik  jiems, vėliau ji gali tapti prieinama organizacijai, tuo pačiu didinant darbuotojų našumą;

tretiniai suinteresuoti asmenys  (angl. tertiary  users) iš viso nenaudoja sistemos, tačiau  yra  jos  veikiami,  jiems  gali  tekti  pakeisti  savo  darbą,  kad  pritaptų  prie sistemos išeigos;

aptarnaujantieji kuria ir prižiūri sistemą.

Projektuotojai, kokie metodai išgaunant

Programų  sistemos  projektuotojas  yra  pagrindinis  programų  sistemos  realizavimo proceso  dalyvis.  Projektuotojas turėtų dalyvauti, vertinant sistemą, įdiegtą organizacijoje.

Pagrindinis programų sistemų projektuotojo uždavinys yra

  • suprasti sistemos naudotojo poreikius,
  • kaip naudotojas  veikia  iki  sistemos  diegimo  ir
  • kaip jis  tikisi  veikti, naudodamasis sistema (po).

Be šio supratimo sunku projektuoti sąsają, tinkamą naudoti. Reikia  išsiaiškinti,  kaip  turėtų  veikti  sistema,  kad  atitiktų  naudotojo  reikalavimus.  Ar sistema  keis  naudotojo  darbo  pobūdį?  Tradicinis  metodas  suprasti  naudotojo  poreikius  yra  manyti,  kad išgauti šiuos reikalavimus iš naudotojų yra sistemų  analitiko atsakomybė. Tai yra dažnai pasiekiama, naudojant pokalbio  metodą,  kuriame  naudotojas  paprastai  yra  pasyvus.

Žmogaus kompiuterio sąsaja I dalis