Termoizoliacijos montavimas yra ypatingai lengvas, greitai atliekamas ir patogus

Termoizoliacijos montavimas yra ypatingai lengvas, greitai atliekamas ir patogus. Termoizoliacijos matmenys yra pritaikyti įprastinių konstrukcijų matmenims, dėl to izoliacijos montavimas atliekamas daug lengviau ir greičiau, nei anksčiau.

Izoliacijos vatos montavimo ir paruošimo darbų metu reikia vykdyti visus ant pakuotės pateikiamus nurodymus, nes tinkamų įrankių ir darbo metodų panaudojimas užtikrins patogesnį montavimo darbų atlikimą. Izoliacijos demblius lengviausia pjauti vatos peiliu. Iki montavimo reikia pasirūpinti, kad pakuotė būtų uždaryta, o plokščių briaunos būtų apsaugotos nuo įplėšimų.

Izoliaciją reikia montuoti tokiu būdu, kad ji standžiai prisiglaustų prie aplinkinių konstrukcijų paviršių ir viena prie kitos. Teisingas yra toks izoliacijos storis, kai izoliuojama ertmė pilnai užpildoma. Piešiniuose parodyti teisingi ir neteisingi izoliacijos montavimo metodai.

  1. Išorinę statybinės konstrukcijos dalį reikia tinkamai užsandarinti, siekiant apsaugoti nuo vėjo arba lietaus patekimo į konstrukcijos vidų. Tarp išorinės dangos ir šilumos izoliacijos/vėjo užtvaros turi būti nepertraukiamas ventiliacijos kanalas, skirtas bet kokios susikaupusios drėgmės pašalinimui.

    2. Išorinę šilumos izoliacijos pusę reikia uždengti nepraleidžiančia vėjo plėvele, siekiant išvengti bet kokių nepageidaujamų oro srautų patekimo į izoliaciją. Pavyzdžiui, ISOVER RKL-A tuo pačiu metu atlieka ir vėjo užtvaros, ir šilumos izoliacijos funkcijas.

    3. Didžiausias šilumos izoliacijos efektyvumas pasiekiamas tuo atveju, kai vidinėje struktūroje yra nepraleidžiantis garų / hermetiškas sluoksnis, o išorinėje struktūroje yra pakankama praleidžianti garus vėjo užtvara. Izoliacijos sluoksnis turi užpildyti visą izoliuojamą ertmę.

    4. Hermetiška oro ir arba garų užtvara instaliuojama šiltoje (šildomoje) šilumos izoliacijos pusėje. Svarbu tai, kad oro garų užtvara būtų pilnai užsandarinta visame plote. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į sujungimo siūlių sandarumą ir siūlės vientisumą.
    Ventiliacija

Tinkama ventiliacija sumažina ore esančių dulkių kiekį. Jeigu darbai atliekami ypatingai dulkėtose sąlygose, tai reikia naudoti vakuuminį dulkių surinkimo įtaisą. Jeigu šio įtaiso panaudojimas neįmanomas, tai dėvėkite apsauginius drabužius ir naudokitės respiratoriumi.

Švaros palaikymas

Pjovimo atliekas reikia sukrauti į atliekų maišą. Valymo darbus reikia atlikti taip, kad dulkės nebūtų pakeliamos, panaudojant dulkių siurblius arba sudrėkinant grindis prieš šlavim

Darbai atliekami darbo pabaigoje

Užbaigę darbus, nusiplaukite odą šaltu vandeniu, netrindami rankų vieną į kitą tol, kol nenuplausite visų dulkių. Jeigu dirbote ypatingai dulkėtose sąlygose, tai nusiprauskite duše ir persirenkite. Darbinius drabužius reikia plauti atskirai nuo įprastinių drabužių.

Darbui naudojamos priemonės

Darbinės pirštinės apsaugo odą nuo dirginimo. Jeigu izoliacija montuojama virš galvos, dulkės gali patekti Jums į akis, tai dėvėkite apsauginį gobtuvą arba apsauginius akinius. Ypač sudėtingomis darbo sąlygomis naudokite respiratorių.

Papildomai

Montavimas turi būti atliekamas sausose sąlygose. Paklokite tik tokį plotą, kuris tą pačią dieną gali būti uždengtas hidroizoliacine danga. Tvirtinimui naudojami mechaniniai elementai (elementų tipas priklauso nuo apkrovą laikančios konstrukcijos), 2 – 4 vnt./m². Užtikrinkite konstrukcijos sandarumą nuo vandens garų ir minimalią jos ventiliaciją. Montuojama pagal projektuotojo nurodymus, siekiant užtikrinti konstrukcijai keliamus reikalavimus.

Plokščių ir sutapdintų stogų įrengimo darbai

LĖKŠTAS STOGAS

Plokščių ir sutapdintų stogų įrengimo darbai.

Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0,7º iki 7º nuolydžio stogas, Sutapdintas stogas – stogas sutapdintas su patalpos lubomis. Bendrovės pagrindinė veikla yra plokščių ir sutapdintų stogų įrengimo darbai. Teikiame savo paslaugas renovuojant senus stogus bei įrengiant naujus. Renovuojant senus stogus galime renovuoti vieno ar dviejų sluoksnių rulonine danga, įrengti apšiltinimą su akmens vata ar polistireniniu putplasčiu.

Įrengiant naujus stogus taip pat naudojame įvairias bitumines prilydomąsias rulonines dangas bei apšiltinimo medžiagas

Galime pasiūlyti apšiltinti stogą su laminuotu polistireniniu putplasčiu, kuris naudojant kartu su Vokietijos firmos „Vedag“ firmos prilydomosiomis dangomis atitinka B (roof) T1 degumo klasę. Tai ypatingas kokybės ir kainos derinys. Tai puikus pasirinkimas tiek Statybinėms organizacijoms teikiant pasiūlymus darbų konkursams, tiek įmonėms norinčioms apšiltinti savo pastatus.

Šlaitinių stogų įrengimo darbai.

Šlaitinis stogas – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis nei 7º. Mūsų bendrovė taip pat atlieka šlaitinių stogų įrengimo darbus. Darbus atliekame su įvairiomis medžiagomis

Stoginių švieslangių įrengimas.

UAB “Stogų šalis” ant stogo gali įrengia įvairius švieslangius. Tai įvairių dydžių ir tipų kupoliniai švieslangiai. Savo klientams taip pat siūlome įrengti švieslangius iš polikarbonatinių medžiagų, Makrolon multi plokščių. Tokius švieslangius esame įrengę UAB “Rivona” sandėlyje Kėdainiuose, Alytaus pieninėje, UAB “Gamega”, Elektrėnų “Versmės” gimnazijoje. Tai puikus būdas išspręsti šviesos ir šilumos nepralaidumo problemas

Lietaus nuvedimo sistemų įrengimas.

Atlikdami stogų įrengimo darbus pilnai įrengiame lietaus nuvedimo sistemas – latakus, lietvamzdžius, karnizus. Taip pat įrengiame parapetų skardinimo darbus, įrengiame apsaugines tvoreles bei kt.

Plokščių – sutapdintų stogų rūšys

Šilti sutapdinti stogai

Šilti sutapdinti stogai yra labiausiai paplitę. Šiuo atveju hidroizoliacinė danga yra kojama ant stogo termoizoliacijos.

Balastiniai stogai

Balastiniai stogai yra šiltųjų stogų variantas. Šiuo atveju termoizoliacija įrengiama ant hidroizoliacijos. Tačiau būtina laikytis sekančių taisyklių:

-masyvi denginio konstrukcija;

-termoizoliacija atitinka keliamus šiam tipui reikalavimus;

-termoizoliacija atspari vėjo erozijai.

Šaltieji (vėdinami) stogai

Šaltieji stogai dar gali būti vadinami dvisluoksniais stogais. Pirmajį sluoksnį sudaro perdengimo plokštė, garo izoliacija ir termoizoliacija.

Virš pirmojo sluoksnio yra vėdinama patalpa, virš kurios ir yra įrengta vandeniui atspari danga

Plokščių – sutapdintų stogų projektavimas.

Reikalavimai stogui.

Panaudotos medžiagos stogo dangos sluoksniams turi užtikrinti vandens nepralaidumą. Medžiagų savybės numatytos projektavimo metu, eksploatacijos metu negali pasikeisti, nors ir bus įvairių faktorių poveikis.

Tai reiškia, kad stogo danga turi būti vandeniui nelaidi.

POVEIKIS STOGUI

Drėgmė – Krituliai.

Temperatūra – aukštas poveikis – jeigu nėra apsauginio paviršiaus sluoksnio; vidutinis – jeigu yra apsauginis paviršiaus sluoksnis.

Temperatūros svyravimai – metiniai (žiema, vasara), paros (diena, naktis), trumpalaikiai (vasaros karščiai).

Mechaniniai veiksniai – įtempimas, judėjimas stogo danga, dūriai, vėjo veikimas.

Kiti veiksniai – foto, cheminė įtaka, ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai, nešvarumai, dulkės ir nuosėdos.

Įtaka statybos metu – degios medžiagos, darbininkų judėjimas, krentantys daiktai, nešvarumai.

Rangovo klaidos statybos metu – rangovo klaidų negalima ignoruoti . Blogos klimatinės sąlygos darbų vykdymo metu ar nekokybiškas darbas esant vienasluoksnei dangai gali sukelti aukštą rizikos laipsnį.

Įrengiant dvisluoksnę dangą būtinas aukštas patikimumo laipsnis net ir įprastose statybose.

Būtiniausi reikalavimai, kurių būtina laikytis projektuojant stogus bei juos įrengiant

Sujungimo vietoje su vertikaliu paviršiumi, danga pakeliama ne mažesniau kaip 30 cm. Be to hidroizoliacinė danga priklijuota ant vertikalaus paviršiaus, turi būti apsaugota nuo atsilupimo bei slydimo.

Parapeto aukštis nuo horizontalaus stogo paviršiaus turi būti ne mažesnis nei 15 cm

Atstumas tarp stogo paviršių kertančių elementų turi būti ne mažesnis kaip 50 cm. Šis atstumas matuojamas tarp elementų kraštų.

Plokštieji stogai projektuojami su nuolydžiu ne mažesniu kaip 1:80. Stogai su mažesniu nuolydžiu yra laikomi specialios konstrukcijos.

Svarbu, kad pirmo ir antro hidroizoliacijos sluoksnio sujungimas su vertikaliu paviršiumi būtų sklandus. Tam įrengiamas nuožulnus kampas (paprastai tai atliekama panaudojant kietą mineralinę vatą).

Atstumas tarp kertančių stogo paviršių elementų turi būti ne mažesnis kaip 50 cm. Šis atstumas matuojamas tarp elementų kraštų.

50 cm atstumas reikalingas kokybiškam hidroizoliacijos įrengimui. Tik tuomet galima įvykdyti kiekvieno atskiro elemento teisingą ir saugų hidroizoliacijos sluoksnių įrengimą.

Tačiau dažnai remonto darbuose sutinkami atvejai, kai šių reikalavimų negalima įvykdyti, arba įvykdymas reikalauja per daug didelių išlaidų. Tuomet galima keletą kiaurai stogo einančių elementų apjungti į vieną bloką.

Šlaitinių stogų konstrukcijų reikalavimai

Šlaitinių stogų medžiagų reikalavimai:

1. medžiagų ir gaminių, naudojamų šlaitinių stogų dangoms įrengti, atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F(RE) 150;

2. šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamos medienos ir medienos ga¬minių masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20% ir ne mažesnis kaip 8%.

• Šlaitinių stogų konstrukcijų reikalavimai. Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių panaudojimą:

1. garą izoliuojančio sluoksnio;

2. šilumą izoliuojančio sluoksnio;

3. vėją izoliuojančio sluoksnio;

4. vėdinamo oro tarpo;

5. antikondensacinio sluoksnio;

6. hidroizoliacinio sluoksnio;

7. šlaitinio stogo dangos pakloto;

8. šlaitinio stogo dangos.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų medžiagų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.

• Vandens nuleidimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai:

1. lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Drau¬džiama lietvamzdžius įrengti išorės sienų uždarosiose vagose bei nišose;

2. atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais;

3. lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavi¬mais;

4. lietvamzdžių dalys tarpusavyje turį būti patikimai sujungtos;

5. prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu;

6. įrengiami stogo latakai turi būti pritvirtinami ne didesniais kaip 900 mm atstu¬mais;

7. visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio;

8. latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°;

9. gaminant latakų konstrukcijas, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius;

10. žemiau išvardytais atvejais šlaitiniuose stoguose būtina įrengti sniego gaudy¬tuvus:

10.1. visų nuolydžių skardos ir plastmasių gaminiais (čerpėmis, profiliuotais lakš¬tais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų;

10.2. keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, beasbesčio šiferio ir kitais pana¬šiais gaminiais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

• Konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai:

1. Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Palangos, Plungės, Skuo¬do, Šilutės, Telšių miestuose, taip pat Klaipėdos ir Telšių apskrityse šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitur – ne mažiau kaip 400 mm;

2. hidroizoliacinis, antikondensacinis bei vėją izoliuojantis medžiagų sluoksniai turi būti patikimai sujungti;

3. stogo danga turi būti išsikišusi 40-50 mm nuo karnizo krašto.

• Šlaitinių stogų pastogių vėdinimo reikalavimai:

1. neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos;

2. pastogei vėdinti būtina įrengti angas. Angų plotas kiekvienoje sienoje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 stogo horizontalios projekcijos ploto.

• Šlaitinio stogo konstrukcijų vėdinimo ir kiti reikalavimai:

1. natūraliam stogo konstrukcijų vėdinimui stogo šlaito apačioje – atbrailoje turi būti angos, ne mažesnės kaip 0,2% vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus plo¬to, bet jų plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm2 viename stogo šlaito metre;

2. stogo konstrukcijoms vėdinti angas būtina įrengti kraige (kai panaudojamos spe¬cialios čerpės su vėdinimo angomis, šios čerpės gali būti klojamos antroje eilėje nuo kraigo viršaus) arba valminių stogų keterose. Šių angų dydis turi būti pagrįstas skaičiavimais;

3. stogo konstrukcijų^viduje esantys vėdinami oro tarpai turi būti ne mažesni kaip 200 cm2/m ir oro tarpo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm;

4. Naudojant medinius ar medienos gaminių paklotus bei grebėstus, stogo kon¬strukcijose būtina įrengti oro tarpus ir angas atbrailose bei kraige.

Pastatų stogai skirstomi į šlaitinius ir sutapdintus

ŠLAITINIS STOGAS

• Pastatų stogai skirstomi į šlaitinius ir sutapdintus. Šlaitiniai stogai daromi su mansarda (patalpomis, įrengtomis pastogėje, kurios dažniausiai būna pastoviai apgyvendintos ir šildomos), taip pat su nešildoma pastoge (kada mažiau ir daugiau efektyvi šilumos izoliacija yra įrengta ant pastogės perdenginio).

• Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiomis konstrukcijomis dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos. Pagal konstrukcinę schemą jas galima suskirstyti į tris rūšis :

1) Paremtinės gegninės sistemos . Jas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrločius, esančius ant išorinių ir vidinių išilginių sienų.

2) Kabamosios gegninės sistemos. Tai santvaros su skėtimą atlaikančia styga. Naudojamos tada, kai pastate nėra vidinių atramų.

3) Kombinuotoji

Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga.

• Gegnės ir gegninės konstrukcijos paprastai daromos iš medinių tašų arba lentų (150 ´ 150; 50 ´ 120 ).

Stogų su pastoge aitvarinė dalis susideda iš grebėstų ir stogo dangos. Grebėstai reikalingi stogo dangai pritvirtinti. Dažniausiai naudojami mediniai grebėstai iš tašų arba lentų, sudėtų su tarpais. Grebėstų skerspjūvis priklauso nuo stogo dangos tipo. Stogo danga įrengiama iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, asbestcemenčio, plastmasės, medienos ir kt.

• Šlaitiniuose stoguose yra įrengiamas šilumos izoliacinio sluoksnio storis, nustatomas pagal RSN 143 – 92 „Statybinė šiluminė technika“. Šilumos izoliaciniam sluoksniui naudojamos minkštos akmens vatos arba stiklo vatos plokštės arba aukštos kokybės putų polistirolas bei kitos medžiagos. Visais atvejais tarp šilumos izoliacinio ir vidaus apdailinio sluoksnių būtina įrengti kokybišką garo izoliacinį sluoksnį iš polietileno plėvelės, aliuminio folijos ar kitų medžiagų.

• Jeigu visi išvardintieji elementai yra patikimai įrengti ir tinkamai suderinti, stogas bus tvirtas ir ilgaamžis.

Statybinės šilumos izoliacinės medžiagos klasifikuojamos pagal požymius: pradinė žaliava, išvaizda, struktūra, šiluminis laidumas, forma ir išorinė išvaizda, tankumas, standumas, atsparumas ugniai.

Galima išskirti šias Lietuvoje naudojamas neorganines termoizoliacines medžiagas: Paroc akmens vatą, mineralinę vatą, stiklo vatą (akmens), perlitą, akytbetonį ir gaminius iš jo.

Prie plačiau taikomų organinių medžiagų galima priskirti putų polistirolį, putų poliuteraną, ekovatą, medžio plaušo plokštes.

• Atlikti tyrimai rodo, kad organines medžiagas gana sėkmingai galima panaudoti pastatų apšiltinimui. Antai durpių plokštės po 20 metų eksploatacijos, o pjuvenų – drožlių – kalkių mišinys ir po 30 metų eksploatacijos neturi aiškių suirimo požymių. Manoma, kad panaudojus antiseptikavimo galimybes, organinių termoizoliacinių medžiagų tarnavimo laikas žymiai padidėtų ir prilygtų netgi bendram kapitalaus pastato tarnavimo laikui

Visa pasiruošimo ir tinkavimo darbų eiga yra lygiai tokia, kaip ir naujai tinkuojant

Remontuojant užtaisomos nubyrėjusio, sutrūkusio ar kitaip pažeisto tinko vietos. Kur tinkas laikosi silpnai, nors dar ir pakenčiamai atrodo, reikia jį atmušti. Silpnai besilaikantį tinką aptikti nesunku: kuo nors pastuksenus, atšokusiose vietose jis garsiau bilda. Vietas, kur buvo nubyrėjęs ar atmuštas tinkas, reikia gerai išvalyti ir, prieš tinkuojant, gausiai suvilgyti vandeniu. Ypač gerai reikia išdraskyti pakraščius ar įtrūkimus, dar pagilinant ir praplatinant juos. Medinėse sienose neretai būna atšokusios bei nuirusios ir balanos. Jas reikia pridurstyti ir prikalinėti. Jei tinko paviršius buvo dažytas ar klijuotas apmušalais (tapetais), geriausia būtų, prieš užtaisant tinką, silpnai besilaikančius dažus ar apmušalus švariai nuvalyti.

Tinko pataisymams skiedinį reikia stengtis paruošti, kiek galima, tokios pat sudėties, kokia buvo tinkuotas senasis. Užtaisytos vietos tada mažiau skirsis.

Visa pasiruošimo ir tinkavimo darbų eiga yra lygiai tokia, kaip ir naujai tinkuojant. Skirtumas gali būti tik toks, kad, tinkuojant mažus plotus (gabalus) nereikia daryti gairių. Jas pilnai atstoja seno tinko lygis.

Po tinko remonto susidaro galybė statybinių šiukšlių – atliekų, jas verta ir būtina išvežti į reikiamą vietą.

KARNIZŲ REMONTAS

Tas vietas, kur yra nubyrėję ilgi ištisinių karnizų arba traukų gabalai, reikia užkrėsti kalkių-gipso skiediniu ir po to išlyginti šablonu. Norint pasidaryti šabloną, pirmiausia reikia tiksliai nusikopijuoti likusios sveikos karnizo dalies profilį. Tam tikslui karnizo galas statmenai nupjaunamas, po to, pridėjus prie jo popierių, pieštuku apvedami profilio kontūrai. Galima pagal karnizo pjūvio briaunas popierių tik apspausti, ir kontūras bus žymus. Pagal šią kopiją iškerpama popierinė forma, o pagal ją — iš lentelės išpjaunamas šablonas. Kad šablonu būtų patogu dirbti, lentelė atramomis pritvirtinama prie skersinio. Dirbant šis skersinis remiasi į prikaltą prie sienos tašelį, ir tuo būdu karnizą arba trauką galima lygiai nuvesti. Jei karnizas yra stambesnis, iš pradžių skiedinio krečiama mažiau (paruošiamasis sluoksnis) ir tuojau pat šablonu aplyginami kraštai. Skiediniui sutvirtėjus, užkrečiamas naujas (padengiamasis) sluoksnis ir vėl išlyginama. Taip kartojama tol, kol karnize nelieka jokių spragų. Karnizo profilis prie kampų ir kertėse išlyginamas paprastos arba specialios plieninės liniuotės kampu, po to, dar dailinamas mažesne mentele-rėžtuvu.

Bituminės čerpės kaip stogo danga

Bituminės čerpelės Lietuvoje visiems žinoma ir populiari stogo danga. Ji gaminama iš distiliuoto oksiduoto arba modifikuoto bitumo, stiklo arba poliesterio audinio indeklo ir paviršius padengiamas skaluno arba keramikos granulemis. Bituminių čerpelių ilgaamžiškumas priklauso nuo visu trijų išvardintų sudėtinių medžiagu. Nuo naudojamo bitumo priklauso cerpeliu lankstumas, metams begant mažeja indeklo kiekis proporcingai stipriau veikiamas tempimo jegos. Nuo bituminių čerpelių pabarsto kokybės priklauso kiek laikysis pasirinkta spalva. Naudojant čerpelėse keramikos granules yra išvengiama paviršiaus išblukimo, nes jas mažiau veikia saulės spinduliai ir jos buna ilgaamžiškesnės.

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės gaminamos iš medžiagos, kurios pagrindą sudaro stiklūnas, įmirkytas ir iš abiejų pusių padengtas bitumo ir modifikuoto bitumo mase. Viršutinis čerpės paviršius padengtas bazalto skaldele, suteikiančia spalvą ir apsaugančia bitumą nuo ultravioletinių saulės spindulių bei mechaninių pažeidimų. Daugiau kaip 60 proc. apatinio čerpės paviršiaus padengta šalčiui atspariu lipniu bituminiu-polimeriniu sluoksniu, apsaugotu lengvai nuimama silikonizuota plėvele.

Dengiant stogą bituminėmis čerpėmis, šlaitinis nuolydis turi būti ne mažesnis nei 15 laipsnių. Plokštiems stogams naudoti čerpelių negalima.Nors danga yra degi, tačiau sunkiai užsiliepsnojanti. Bituminės čerpės priskiriamos D degumo klasei. Danga puikiai tinka net pirties stogui. Siekiant, kad iš kamino išlekiančios žiežirbos nesukeltų gaisro, ant kamino dedama speciali kepurėle. Danga šalčiui atspari. Paprastai ledo sluoksnis susidaro ant sutapdintų stogų. Ant šlaitinių mažiau. Žinoma, nuo bituminių čerpių stogo sniegas nenuslenka taip greitai, kaip nuo skardinių, tačiau dėl to nekyla daug problemų.Įvairūs tyrimai ir praktika parodė, kad bituminės čerpelės atsparios gūsingiems vėjams. Kraigines čerpes reikia kloti priešinga vyraujantiems vėjams kryptimi. O Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai. Vėjuotose vietovėse mažiausiai penkių viršutinių juostų čerpės turi būti priklijuotos.

Bituminių čerpių techninė charakteristika

Pagrindinės fizikinės
mechaninės
charakteristikos
Bituminė
lanksčioji čerpė
BČ-4A, BČ-6S
Bituminė čerpė
TRIOSTANDART
Bituminės
čerpės
SONATASTANDART
Storis, mm: bazinis;
su lipniu sluoksniu
3,4-3,5
3,5-3,6
3,0-3,1 3,0-3,1
3,1-3,2
1 m2 svoris, kg 9,1 11 8,5
Lankstumas, °C -10 10 10
Atsparumas karščiui, °C 100 105 105
Dengiamosios masės
minkštėjimo temperatūra, °C
120-125 120-125 120-125
Atsparumas
tempiant, N/50 mm:
išilgai;
skersai
600
430
680
450
680
450

Ši stogo danga suteikia kiekvienam stogui individualumą ir efektingą vaizdą. Bituminės čerpės tinka bet kokiam stogo tipui. Medžiagos lankstumas užtikrina stogo dangos hermetiškumą pačiose sudėtingiausiose vietose.
Ši stogo danga puikiai slopina lietaus keliamą triukšmą, sulaiko sniego smukimą nuo stogo. Stogui uždengti nėra reikalingi specialūs įrankiai. Montavimo darbus gali atlikti ne tik profesionalas.

Bituminių čerpių pranašumai:

  • Kompaktiškas ir patogus įpakavimas po 3m 2 (3m 2 – 24kg)
  • Lengva pakelti ant stogo (nereikalingi kėlimo mechanizmai)
  • Mažas svoris – 1m 2 sveria tik 8kg (maža dangos apkrova konstrukcijai)
  • Patogu transportuoti (netgi su lengvuoju automobiliu)
  • Puiki triukšmo izoliacija (nuo lietaus, vėjo, griaustinio)
  • Nereikalingi hidroizoliaciniai posluoksniai (jei nuolydis daugiau kaip 1:3)
  • Ekonomiškas paklojimas (mažai likučių)
  • Paklojimas nereikalauja specialių įrankių, žinių ar įgūdžių
  • Labai platus spalvų ir formų pasirinkimas
  • Net pačios sudėtingiausios konfigūracijos stogą uždengsite lengvai

Ši stogo danga suteikia kiekvienam stogui individualumą ir efektingą vaizdą. Bituminės čerpės tinka bet kokiam stogo tipui. Medžiagos lankstumas užtikrina stogo dangos hermetiškumą pačiose sudėtingiausiose vietose.
Ši stogo danga puikiai slopina lietaus keliamą triukšmą, sulaiko sniego smukimą nuo stogo. Stogui uždengti nėra reikalingi specialūs įrankiai. Montavimo darbus gali atlikti ne tik profesionalas.

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės gaminamos įvairių spalvų ir geometrinių formų (stačiakampio, šešiakampio išpjaustymo ir kt.), gaminamos ir kraigo-karnizo čerpės.

šaltinis apie stogus: Stogo dangos parinkimas – keraminės čerpės

Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje

Nesant proporcingo slenksčio latake už smėliagaudės, kintant pratekančių nuotekų debitui, kistų ir tėkmės greičiai stačiakampio skerspjūvio smėliagaudėje ir tokio pat skerspjūvio kanale už smėliagaudės.

Proporcingo slenksčio dėka palaikant pastovų tėkmės greitį smėliagaudėje (apie 0,30m/s), bus išvengiama didelio kiekio organinių teršalų nusėdimo smėliagaudėje kartu su smėliu. Kintant tėkmės greičiams smėliagaudėje ir pratekant mažiems nuotekų debitams, su smėliu nusėstų ir daug organinių teršalų, esančių nuotekose. Tai apsunkintų smėlio šalinimą iš smėliagaudės ir jo tolesnį laikymą bei panaudojimą. Atitinkamai, pratekant dideliems debitams, dėl padidintų greičių nenusėstų smulkesnės smėlio dalelės ir nemažai smėlio patektų į kitas valymo įrenginių grandis, kenktų normaliam jų veikimui ir aptarnavimui.

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis

Tiksliausias pratekėjusių nuotekų kiekio matavimo būdas yra tūrinis. Jį sėkmingai galima naudoti nuotekų valyklose, kurių sudėtyje yra periodinio veikimo aerokanalai arba periodinio veikimo aerotankai. Šie įrenginiai veikia juose kintant aeruojamo dumblo mišinio lygiams. Tokiuose įrenginiuose, nutraukus dumblo mišinio aeravimą bei maišymą ir aktyviajam dumblui nusėdus ant įrenginių rezervuarų dugno, viršutinis valytų nuotekų sluoksnis yra išleidžiamas į vandens telkinį arba į tretinio valymo įrenginį (biotvenkinį, aerotvenkinį). Todėl dumblo mišinio (nuotekų) lygis šiuose rezervuaruose kinta nuo maksimalaus iki nustatyto minimalaus. Įrengus rezervuaruose nuotekų lygio matuokles ir kasdien, tuo pačiu laiku užrašant matuoklių parodymus, pagal juos, iš atitinkamai paruoštų lentelių, užrašomas iš valymo įrenginių išleistų nuotekų tūris, kuris yra lygus praėjusios paros bėgyje pritekėjusių nuotekų debitui (m3/d).

Nuotekų debitai gali būti matuojami ir hidrometriniu lataku (Paršalio lataku). Jie gali būti gaminami serijiniu būdu įmonėse, iš lengvų medžiagų. Matuojant nuotekų debitus jie gali būti įstatomi į nuotakyno tinklo apžiūros šulinius (2.2 pav.).

Serijiniu būdu įmonėse gaminami matavimo prietaisai – mazgai, kur nuotekų slenkstyje (latake) duomenys perduodami ir registruojami nuotekų valyklos operatoriaus kompiuteryje.

Šiuolaikinėse nuotekų valyklose naudojami ir kitų tipų (ultragarsiniai ir kt.) nuotekų skaitikliai, įrengti vamzdynuose, kuriais nuotekos patenka į nuotekų valyklas. Nuotekų debitai ne tik automatiškai matuojami, bet ir vedama jų suminė apskaita.

Gyvenvietės nuotekų valyklose turi būti vedami į jas pritekėjusių ir valytų nuotekų apskaitos žurnalai. Į juos turi būti įrašomi kiekvienos dienos nuotekų debitai (m3/d).

Šių įrašų pagrindu nustatomi:

  • per mėnesį pritekėjusių nuotekų debitai (m3/mėn.);
  • metiniai nuotekų debitai (m3/metus);
  • vidutiniai nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • maksimalūs nuotekų debitai per mėnesį (m3/mėn.);
  • vidutiniai nuotekų debitai per vieną parą (m3/d);
  • maksimalūs paros debitai (m3/d), metų bėgyje.

Esant reikalui, gali būti matuojami ir užrašomi valandiniai nuotekų debitai (m3/h).

Tai gali būti daroma siekiant nustatyti nuotekų pritekėjimo netolygumą paros bėgyje, maksimalius valandinius debitus.

Nesant valandinių debitų matavimų, galima priimti, kad mažose gyvenvietėse maksimalus valandinis nuotekų debitas paros bėgyje yra lygus 10 % paros debito, t.y.:

q maks. val. = 0,1 Qparos, m3/h

kur Qparos – nuotekų paros debitas, m3/d.

Kita susijusi tema: Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

Be kadastrinių matavimų Vilniuje išsiversti sunku būtų. Jų paskirtis yra gan elementari, bet be galo reikalinga vientisam miesto funkcionavimui.

Skamba kiek keistai – elementaru ir svarbu. Procesas bus elementarus tik tada, kai klientas elgsis protingai. Prireikus atlikti kadastrinius matavimus – visada verta kreiptis tik pas specialistus. Jie tiksliai žino kokių dokumentų reikia darbų pradžiai, kiek matavimai gali užtrukti, kiek jie kainuos. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, kainos bei darbų atlikimo terminai yra derinami ir ieškoma geriausio sprendimo.

Akivaizdu, kad kadastriniai matavimai yra gan svarbus bei atsakingas darbas. Dar kartą kartoti, kad jį gali atlikti tik savo srities specialistai, greičiausiai jau nereikia. O kiekvienas patyręs matininkas pasakys, kad nekilnojamo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas. Jo metu atliekami nekilnojamo daikto kadastriniai matavimai bei kiti teisės aktų numatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.

Kadastrinių matavimų esmė

Viskas skamba pakankamai grėsmingai, bet jei šnekėsime paprasta žmonių kalba – kadastrinių matavimų prasmė tampa aiški, o matininkų darbas – suprantamas. Juk kadastriniai matavimai yra kompleksiškas procesas. Į jį įeina daug skirtingų veiksmų. Matininkai išmatuoja statinių ribas, nustato jų parametrus, plotį tūrį ir kitus techninius duomenis. Dar patikslinama ar nustatoma iš naujo statinio, kaip atskiro objekto, centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Visi šie duomenys padeda suformuoti kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodomas ne tik statinio paskirtis ar adresas, bet apskaičiuojama ir statinio vidutinė rinkos vertė. Ši informacija visada praverčia, kai nusprendžiate parduoti savo turimą turtą, o pirkėjas visada mėgsta gauti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tada ir sandoriai įvyksta greičiau, o derybos nebūna varginančios ar komplikuotos.

Tereikia apibendrinti, kad kadastriniai matavimai Vilniuje – elementarus ir svarbus procesas. Elementarus, nes sudėtingiausius darbus atlieka ekspertai. Visada dera kreiptis tik į juos. O apie matavimų svarbą per daug kalbėti nereikia. Turtu dera pasirūpinti tinkamai, tada jį nesudėtinga ir prižiūrėti ar parduoti.

Taikomosios geodezijos ryšiai su kitais mokslais ir jos vaidmuo statyboje

Geodezijos mokslas atsirado ir vystėsi glaudžiame ryšyje su a s t r onomij a, nes Zemės formą, jos didumą bei atskirų taš­kų tarpusavio padėtj Zemės paviršiuje galima nustatyti stebint dangaus šviesulius, jų padėtj dangaus skliaute. Sie ryšiai išliko iki mūsų dienų. Nauji pasiekimai astronomijos moksle daug jta­kos turi tobulinant geodezinius metodus, o geodezijos mokslo naujovės skatina vystytis astronomiją. Geodezijos ir astronomijos pasiekimai ypač svarbūs, leidžiant dirbtinius Zemės palydovus, kosmines raketas ir kartografuojant Saulės sistemos planetas. Ast­ronomija daugiau siejasi su aukštąja geodezija, bet kai kurie tarpusavio ryšiai naudotini ir taikomojoje geodezijoje.

Geodezijos mokslas labai priklauso nuo metrologijos mokslo pasiekimų, nes geodezijos mokslo svarbiausi uždaviniai siejasi su tiksliais matavimais. Iš metrologijos geodezija gauna matavimo vienetus, etalonus, kontrolės matavimo priemones bei standartus.

Kai reikia nustatyti patikimiausias matuojamųjų dydžių reikš­mes arba jas gauti, neatliekant tiesioginių matavimų, geodezija remiasi matematikos mokslo šakomis, ypač tikimybią teori­ja ir programavimu.

Pastaruoju metu, naudojant automatines sistemas ir ESM at­mintyje užrašant matavimo rezultatus, netgi ištisas didelių te­ritorijų nuotraukas, geodezija remiasi ir elektronika. Geozijos ir elektronikos tarpusavio ryšiais paremta ir daugelis ma­tavimo priemonių (įvairūs šviesos ir radiotolimačiai, lazeriniai nivelyrai ir kt.).

Siuo metu sunku rasti žmogaus veiklos sritj, kur būtų galima apsieiti be geodezijos. Geodeziniai darbai siejasi su geologiniais, hidrologiniais, geofiziniais, geografiniais ir ekonominiais tyrimais. Ypač reikalingi geodeziniai tyrimai, statant ir eksploatuojant jvai­rius inžinerinius jrenginius. Geodezinių tyrimų metu sudarytas vietovės planas, profiliai yra svarbiausia informacija, projektuo­jant naujus ir rekonstruojant senus statinius bei organizuojant statybos darbus. Geodeziniai matavimai atliekami žemės pavir­šiuje, virš jos ir po žeme. Plačiai taikant praktikoje industrinius statybos metodus, geodezija tapo neatskiriama statybos organi­zavimo dalis. Norint parinkti tinkamiausias statinių eksploata­vimo sąlygas, atliekami geodeziniai tyrinėjimai, nustatomos pa­statų deformacijos ir jų dinamika.

Zmogaus praktinė veikla ir kitų mokslų vystymasis bei nauji pasiekimai savo ruožtu verčia geodeziją keisti darbo metodus, konstruoti naujus prietaisus ir tobulinti savo veiklą.

Daugiau šia tema: Geodezinių matavimų trukmė Vilniuje

Plastikinių langų kainos aspektai

Dažniausiai užduodami klausimai apie plastikinių langų kainas: Kiek šiuo metu kainuoja langai? Kokia vieno kvadratinio metro kaina? Į šiuos klausimus vieno atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo lango profilio, spalvos, stiklo paketo, apkaustų ir lango dydžio.

Šiuolaikiniai plastikiniai langai gaminami iš įvairiausių profilių. Jie skiriasi tiek fizinėmis savybėmis tiek kokybės lygiais. To paties gamintojo sukurti profiliai gali būti penkių ar šešių kamerų. Profilio sistema gali turėti dvi, trys sandarinimo tarpines. Taip pat profilis gali būti užpildytas specifinėmis priemonėmis kurios padeda gerinti termoizoliacines savybes. Langų kaina gali skirtis penkiais – penkiolika nuošimčiu nuo įprastinės kainos.

Langai ir jų profiliai, gamybos metu būna įprastos, baltos spalvos. Norint išgauti norimą spalvą, gamybos etape jie yra laminuojami. Kaip įprasta manyti baltos spalvos langai visada bus įperkami pigiau už spalvotus langus, nes jiems nereiks laminuoti papildomomis medžiagomis.

Apkaustų sistema tai mažiausiai matoma lango dalis, kuri daugiausiai dirba, nes nuo jos priklauso lango kokybė. Bene visos langų apkaustų sistemos turi identiškas pagrindines funkcijas, tačiau ne visose galima įdiegti papildomus priedus. Tokius priedus kaip apsauga nuo neteisingo lango pasukimo, laipsninės ventiliacijos ar įsilaužimo „grybuku“.  Renkantis langus vertėtu atkreipti į tai dėmesį.

Stiklo paketai

Stiklo paketas, priklausomai nuo specifikacijų, gali būti 2 arba 3 stiklų. Stiklas gali būti tiek keturių milimetrų, tiek šešių ar net aštuonių milimetrų storio. Stiklo paketo kameros gali būti atskirtos įprastu aliuminio rėmeliu, arba geresniais termoizoliaciniais bruožais turinčiu plastikiniu. Stiklo paketas gali būti skaidrus ar net tonuotas. Žvelgiant į šiuos galimus kriterijus puikiai pasimato, kaip stipriai gali kisti stiklo paketo kvadratinio metro kaina, nuo kitokios sudėties stiklo paketo kainos.

Šios produkcijos gamyba labiau sezoninė veikla. Užsakymų kiekis ir jų poreikis žiemą ir vasarą pasikeičia nuo trijų iki šešių kartų. Stipriai išaugant langų reikiamybei, rinkoje brangsta langų gamyboje naudojami komponentai ir jų pagrindinės medžiagos. Todėl neverta laukt šiltesnių orų ir daryti tai ne sezono metu, nes šiais technologijų laikais galimybės tai leidžia.

Plastikinių langų kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kitame didesniame mieste yra skirtingos. Nors paslaugos panašios, kaina priklausomai nuo miesto gali skirtis dėl įvairiausių logistikos išlaidų. Kaip žinia kuo didesnis miestas tuo didesnė nekilnojamojo turto kaina, kuri atsiliepia kliento kišenei.

Darbų saugos reikalavimai pamatų įrengimui

Montavimo metu dažniausiai įvykstantys nelaimingi atsitikimai – darbininkų arba keliamų konstrukcijų kritimai iš aukščio.

Prieš keliant nuo montuojamų surenkamų elementų nuvalomas purvas ir ledas. Draudžiama kelti gelžbetonines konstrukcijas, neturinčias montavimo kilpų raba ženklų, be kurių negalima konstrukcijų tinkamai sumontuoti.

Montuojamus elementus reikia užkabinti inventoriniais stropais, traversomis arba kita kėlimo įranga, pagaminta pagal patvirtintus projektus. Kroviniai turi būti užkabinti taip, kad negalėtų slysti arba kristi.

Reikalingos montuotojams montavimo aikštelės, kopėčios, pakabinami lopšiai ir kėlimo įtaisai turi būti pastatyti arba sudėti ant montuojamų konstrukcijų prieš jas pakeliant.

Kranininkui nurodymus ir signalus duoda tik vienas asmuo – montuotojų brigadininkas, grandininkas arba prikabinėtojas. Signalą “Stop” turi paduoti bet kuris darbuotojas, pastebėjęs pavojų.

Konstrukcijų kėlimas naudojant įrangą

Ypač svarbiais atvejais ( konstrukcijų kėlimui naudojant sudėtingą įrangą, pasukant arba užtumiant konstrukcijas daugiau kaip vienu kranu ir kt. ) signalus turi paduoti tik montuotojų brigadininkas, dalyvaujant inžinerinės technikos darbuotojui, atsakingam už saugią montavimo eigą.

Kad perkeliamos konstrukcijos ir elementai nesiūbuotų ir nesisukiotų, jie turi būti prilaikomi virvių arba plono lankstaus lyno atotampomis. Perkeliamos detalės iki anksčiau sumontuotų konstrukcijų arba įrengimų dalių horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau kai 1,0 m, o vertikalia – 0,5 m.

Pastatyti į projektinę padėtį konstrukcijų elementai arba įrengimai taip įtvirtinami, kad būtų garantuotas jų stabilumas ir matmenų nekintamumas. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai arba patikimai laikinai įtvirtintus. Perkelti juos į kitą veitą leidžiama tik darbų vykdymo projekte numatytais atvejais. Darbo pertraukų metu palikti kabančius elementus ir įrengimus draudžiama.

Draudžiama žmonėms būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Baruose, kuriuose montuojamos konstrukcijos, draudžiama atlikti kitus darbus arba būti pašaliniams asmenims. Negalima būti ant montujamų konstrukcijų arba įrengimų iki jų įtvirtinimo projektinėje padėtyje. Jeigu žmonės neišvengiamai turi būti po montuojamomis konstrukcijomis arba įrengimais, reikia numatyti specialias saugumą garantuojančias priemones.

Keliant konstrukcijų elementus, kėlimo mechanizmo lyno kampas su vertikale turi būti ne didesnis, negu nurodytas mechanizmo pase arba darbų vykdymo projekte. Jeigu tokio nurodymo nėra, keliant krovinį, lynas turi būti vertikalus.

Daugiau info galite rasti: Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika