Vaistinis putoklis yra daugiametis žolinis augalas. Jo stiebas stačias, tvirtas, apvalus, viršutinė dalis o šakniastiebis – šliaužiantis ir šakotas. Lapakočiai, lancetiški, gysloti. Žiedai skėtiškose šluotelėse.
Augalas žydi visą vasarą kvepiančiais balsvai rausvais žiedais. Tai seniai žinomas dekoratyvinis ir vaistinis augalas. Jis auga smėlynuose, žvyrynuose, upių, ežerų pakrantėse, žmonės sėja ir darželiuose.
Vaistinei žaliavai rudenį ir pavasarį kasami šakniastiebiai su šaknimis.
Žaliava nuvaloma, nuplaunama ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistinio putoklio šakniastiebiuose ir šaknyse yra iki 20% saponinų, mineralinių medžiagų, pektinų, gleivių, o lapuose – flavoninių glikozidų ir askorbino rūgšties. Iš vaistinės žaliavos pagaminti galeniniai preparatai padeda nuo kosulio, sergant bronchitu, laringitu, varo prakaitą, tulžį ir šlapimą.
Manoma, kad saponinai reaguoja su cholesterinu ir mažina jo kiekį organizme. Todėl vaistiniu putokliu galima gydyti tulžies pūslės akmenligę ir aterosklerozę.
Vaistinio putoklio nuovirui paruošti imama 6 g susmulkintos žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, aušinama kambario temperatūroje 10 minučių, perkošiama ir geriama po valgio po vieną valgomąjį šaukštą 1-3 kartus per dieną.
Galima ruošti ir užpilą.
Jis ruošiamas šitaip: arbatinis šaukštelis susmulkintos žaliavos užpilamas kambario temperatūros stikline vandens, ekstrahuojama 8 valandas, perkošiama. Vartojama po du valgomuosius šaukštus po valgio tris kartus per dieną.
Per daug geriant putoklio preparatų, gali pykinti, skaudėti vidurius, todėl būtinai pasitarkite su gydytoju. Putoklio saponinais skalbiami šilkiniai ir vilnoniai audiniai.
