Kai tik tarp sniego ant šlaitu atsiranda plikų, saulės apšildomų vietų ir pasirodo geltoni šalpusnio reiškia, ateina pavasaris. Šalpusnis daugiametis graižažiedžių šeimos augalas, turintis šliaužiančią požeminę šaknį. Lapų forma panaši į arklio kanopos apatinę dalį. Apatinė pūkuota lapų pusė minkšta ir šilta („motina”), o viršutinė — žalia ir šalta („pamotė”); iš to kilo rusiškas augalo pavadinimas Šalpusnio graižuose rasta fitosterinų, rauginių medžiagų, geltono pigmento, lapuose — kartaus glikozido tusiliagino, rauginių medžiagų ir kt.
Šalpusnis, kaip vaistinis augalas, žinomas nuo senų laikų. Hipokratas vartojo augalo šaknis plaučių pūliniams gydyti. Karštų lapų kompresai buvo vartojami nuo odos uždegimų. Liaudies medicinoje vartojami šalpusnio lapai kartu su žiedais kaip prakaitavimą sukeliantis, atsikosėjimą palengvinantis vaistas. Be to; lapų antpilas (30 g lapų užplikinama 1 litru verdančio vandens) geriamas esant burnos ertmės gleivinės uždegimams ir šlapimo pūslės uždegimui. Turint slogą, į šnerves įtraukiama šviežio augalo sulčių. Slenkant plaukams ir esant gausiai riebalinei seborėjai, kai labai niežti galvos odą, kartą per savaitę galva plaunama dilgėlės ir šalpusnio lapų mišinio nuoviru.
Lapų nuoviras arba švieži labai susmulkinti lapai, bulgarų gydytojų duomenimis, teigiamai veikia esant kojų venų uždegimui ir įvairios kilmės odos uždegimui. Lenkijoje ir VDR augalas vartojamas kvėpavimo takų ligoms, bronchitui, pleuritui gydyti, nuo kosulio ir užkimimo, esant blogam apetitui. Gysločio lapų (4 šaukštai) su šalpusnio lapais (3 šaukštai) ir saldymedžio šaknimi (3 šaukštai) antpilas plačiai vartojamas kaip atsikosėjimą palengvinantis vaistas sergant kvėpavimo takų ligomis.
Antpilui paruošti valgomasis šaukštas sauso susmulkinto šių augalų mišinio užplikinama 2 stiklinėmis verdančio vandens, duodama pritraukti 30-40 minučių, po to iškošiama ir geriama šiltas po puse stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį. Mokslinėje medicinoje šalpusnio vartojami kaip atsikosėjimą palengvinantis ir minkštinantis vaistas.
