Pirmoji pagalba kraujuojant. Kraujavimas iš smulkių kraujo indų (kapiliarinis) sustabdomas uždedant prispaudžianti tvarstį. Pavojingiausias yra arterinis kraujavimas, kuris paprastai esti intensyvus. Jį galima sustabdyti užspaudus pirštais kraujuojantį kraujo indą, uždedant timpą arba užveržiant veržikliu, taip pat kaip galima daugiau sulenkiant galvą.
Kraujuojantis indas pirštais užspaudžiamas tada, kai reikia skubiai sustabdyti kraujavimą: kraujo indas virš žaizdos prispaudžiamas prie apačioje esančių kaulų.
Užspaudus pirštais, ilgam sustabdyti kraujavimo neįmanoma. Arterinis kraujavimas patikimai sustabdomas užveržiant galūnę virš žaizdos timpa arba veržikliu. Timpos daromos iš guminės žarnelės arba juostos. Vietoj timpos galima naudoti petnešas, keliaraiščius ir kitus daiktus, pagamintus iš guminio audinio. Timpa uždedama aplink ranką; elastinga guma užspaudžia kraujo indus, ir kraujavimas sustabdomas. Jeigu po ranka nėra elastingos medžiagos, tai galima panaudoti nosinę, medžiagos gabalą, nuplėštą nuo baitinių, drabužių, rankšluosčio, pakankamai stiprų raištį arba virvę. Veržiklis vieną kartą laisvai apsukamas apie galūnę virš žaizdos, o jo galai surišami mazgu. Paskui į mazgą arba po mazgu įstatomas neilgas tvirtas pagaliukas (panašus į pieštuką) ir palaipsniui veržiama tol, kol kraujavimas sustabdomas.
Timpą reikia uždėti ant drabužių arba padėjus po ja gabalėlį medžiagos. Tačiau reikia atsiminti, kad nukentėjusieji su timpa gali būti ne ilgiau kaip 1,5-2 val.
Kraujavimas iš galūnių žaizdų taip pat patikimai sustabdomas, kaip galima daugiau sulenkiant galūnę per sąnarį. Šiuo atveju ties sąnariu dedamas volelis iš binto arba vatos, ir sulenkta galūnė toje padėtyje fiksuojama
Dirbtinis kvėpavimas daromas iš burnos į burną arba iš burnos į nosį. Tuo tikslu nukentėjusįjį reikia guldyti ant nugaros ir jo galvą atlošti atgal. Spaudžiant smakrą, atverti jo burną, paskui, uždengus ją bintu arba plonu audeklo gabalu, sandariai užspausti nosį, pačiam giliai įkvėpti ir stipriai iškvėpti orą į nukentėjusiojo burną. Tuoj po to, kad oras būtų geriau iškvepiamas, reikia paspausti jo krūtinės ląstą. Kad būta higieniškiau, orą į nukentėjusiojo plaučius galima įpūsti pro metalinius arba plastmasinius vamzdelius-orlaidžius, kuriuos pageidautina turėti automobilyje, vaistinėlėje, nors su vamzdeliu daryti dirbtinį kvėpavimą yra šiek tiek sunkiau. Priklausomai nuo nukentėjusiojo būklės dirbtinį kvėpavimą galima tęsti minutes ir valandas.
Jeigu širdis neplaka, dirbtinį kvėpavimą reikia daryti kartu su širdies masažu. Nukentėjęs žmogus paguldomas ant nugaros, suteikiantysis pagalbą atsistoja iš kairės, padeda savo kairiąją ranką delnu ant krūtinės apatinės dalies ir stipriai ją paspaudžia. Kad krūtinės ląsta būtų energingiau suspaudžiama, dešiniąją ranką reikia uždėti ant kairiosios. Visa spaudimo jėga turi būti nukreipta vertikaliai žemyn. Rekomenduojama daryti 60 paspaudimų per minutę. Po kiekvieno paspaudimo reikia atitraukti ranką nuo krūtinės, kad krūtinės ląsta grįžtų į pradinę padėtį.
Jeigu pagalbą teikia vienas žmogus, tai po kiekvieno oro įpūtimo į nukentėjusiojo plaučius reikia penkis šešis kartūs paspausti krūtinės ląstą.
Suknežinus savo automobilį iškyla klausimas kaip ir kur jį padėti – čia į pagalba ateina kolegos kurie teikia automobilių supirkimas Klaipėdoje paslaugas, jie taip pat apibendrino ir avarijas.
Vitaminai – tai organinės medžiagos, reikalingos automobilio vairuotojui
