Pelkinis pūkelis priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai vienametis, 15—20 cm aukščio, žolinis augalas. Auga dirbamose drėgnose dirvose, dažnai aptinkamas išmirkusiuose žiemkenčiuose, išdžiūvusiuose grioviuose ir kt. Žydi neryškiais smulkiais graiželiais rugpjūčio ir rugsėjo mėn.
Vaistinei žaliavai ruošti žydėjimo metu renkama visa antžeminė augalo dalis, kuri džiovinama natūraliai. Žaliavoje (Herbą Gnaphalii uliginosi) esančios medžiagos dar ne visiškai ištirtos. Tačiau tyrinėtojai Senovas ir Stepancevas nurodo, kad pelkiniame pūkelyje yra alkaloidų, vitaminų C, B ir kitų medžiagų.
Mokslinėje medicinoje pūkelio žolė pradėta vartoti pastaraisiais dešimtmečiais. Klininiais tyrimais nustatyta, kad preparatai pavartojimo vietose išplečia kraujagysles ir tuo pagreitina žaizdų gijimą. Pastaruoju metu pūkelis įvairiausiomis kombinacijomis su kitais augalais pradėtas vartoti į vidų virškinamojo trakto (skrandžio, dvylikapirštės žarnos) žaizdoms gydyti. Be to, šio augalo žolė bei iš jos pagaminti preparatai rekomenduojami hipertonijai gydyti.
Pavartojus nustatytas dozes ilgesnį laiką (2—3 savaites); asmenys, sergą hipertonija, žymiai pasitaiso, kraujo spaudimas sumažėja ir jų savijauta pagerėja. Norint gauti greitesnį gydymo efektą, be į vidų ėmimo preparatų, patariama ligoniams daryti su pūkelio žole kojų vonias, o dar geriau — viso kūno. Vienai voniai: dedama 50—60 g žolės.
