Paprastasis čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, prie žemės – įsišaknijantis. Lapai priešiniai, lancetiniai, prie pagrindo susiaurėję į lapkotį, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Vaisius – beveik apskritas, tamsiai rudas riešutėlis. Žydi birželio-liepos mėnesiais.
Lietuvoje auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, bet galima auginti kaip vaistinį, prieskoninį ir medingą augalą.
Vaistinė žaliava – augalo antžeminė dalis.
Ji pjaunama augalui žydint. Džiovinama nuo saulės apsaugotose patalpose, ypač tinka skardos arba šiferio pastogės. Galima džiovinti ir specialiose šildomose džiovyklose, kur temperatūra ne aukštesnė kaip 30-35°C.
Išdžiovinta ir paruošta žaliava yra malonaus kvapo, aštraus skonio ir tinka vartoti dvejus metus. Paprastojo čiobrelio žolėje yra 0,1-1% eterinio aliejaus, susidedančio iš 30% timolio, 20% karvakrolio, cimolo, pineno, borneolio ir kt.
Be to, yra organinių rūgščių, flavonoidų, raugų ir mineralinių medžiagų, kartumynų, vitamino C ir kt. Čiobrelis vartojamas nuo kosulio, bronchito, laringito, tracheito ir kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų. Čiobrelio užpilas pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis, veikia antiseptiškai (naikina mikrobus), gydo uždegimus, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą. Juo gydomos virškinimo trakto, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligos.
Čiobrelio žole gydomas radikulitas, ja malšinami neuralginiai ir sąnarių skausmai (daromos aromatinės vonios, dedami kompresai). Kompresui čiobrelio žaliavą reikia užplikyti verdančiu vandeniu, suvynioti į drobulę ir dėti ant skaudamos vietos. Čiobrelio eteriniu aliejumi galima įtrinti odą, skausmingą vietą.
Užpilas ruošiamas šitaip:
15 g žaliavos reikia užpilti stikline verdančio vandens. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną. Čiobrelio žolės ekstrakto yra farmacijos pramonės išleidžiamo preparato pertussinum sudėtyje, kuris ypač tinka vaikams nuo kosulio.
Manoma, kad čiobrelio eteriniame aliejuje esantis timolis neigiamai veikia ligonius, sergančius širdies, kepenų, inkstų ligomis, todėl daug ir koncentruoto čiobrelių užpilo gerti nereikėtų. Čiobrelių žiedadulkės gerina smegenų veiklą, reguliuoja kraujotaką.
Paprastasis čiobrelis taikomas gydymui ir užsienyje. Lenkijoje čiobrelio žole gydomas bronchitas, bronchinė astma, kepenų, inkstų, sąnarių ir kitos ligos, Vokietijoje viršutinių kvėpavimo takų (kosulys, angina ir kt.) bei virškinimo trakto ligos, Bulgarijoje – viršutinių kvėpavimo takų (bronchito, laringito, tracheito, bronchinės astmos) ligos, skrandžio opaligė, virškinimo trakto ligos.
Čiobrelio žolę vertina ir prancūzai.
Ji atpalaiduoja spazmus, gydo uždegimus, žaizdas, nudegimus. Čiobrelio žole (kartais ir su kitais vaistiniais augalais) gydomas sąnarių reumatas (vonių bei kompresų pavidalu). Lietuviai čiobrelių arbata gydo įvairias peršalimo, nervų ligas, kosulį, bronchinę astmą, skrandį, kai sumažėjęs rūgštingumas, galvos skausmus, malšina pilvo skausmus ir kt.
Paprastojo čiobrelio žolė vartojama maisto pramonėje: likeriams, balzamams, degtinei, konservams, konditerijos gaminiams, taip pat kaip prieskonis mėsai, dešroms, sriubai, padažams ir marinatams. Čiobrelių eterinio aliejaus yra kvepalų, losjonų ir dantų pastų sudėtyje. Čiobrelių žieduose yra daug nektaro, todėl juos labai mėgsta bitės.