Didžioji dilgėlė – daugiametis žolinis augalas, kurio stiebas briaunotas, tuščiaviduris, status, apaugęs dilginamaisiais plaukeliais. Lapai priešiniai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški su stambiai dantytais pakraščiais, apaugę plaukeliais. Žiedai vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į šluoteles.
Vaisius – ovalus arba kiaušiniškas, 1,2-1,5 mm dydžio riešutėlis. Žydi birželio-spalio mėnesiais. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga patvoriuose, šiukšlynuose, drėgnuose lapuočių miškuose, prie sodybų, pakrūmėse. Paplitusi visoje Lietuvoje.
Žaliavai renkami visiškai susiformavę ir sveiki lapai augalui žydint. Jie džiovinami palėpėse – gerai vėdinamose ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose. Išdžiūvusi vaistinė žaliava yra tamsiai žalia, savotiško kvapo, kartoko skonio. Sandariai laikoma žaliava tinka vartoti trejus metus.
Lapuose yra 0,6 mg % vitaminų C, B2, B3, 50 mg % karotino, 20% tanidų, organinių rūgščių, iki 25% cukraus, 19,7% proteinų, 3,6% riebalų, karotinoidų, gliukozido urticino, fermentų, 8% chlorofilo, fitosterolio, gleivių, krakmolo, fitoncidų. Be to, juose yra dar iki 400 mg% filochinono (K), eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro, chromo, vario, vanadžio ir kt.). Plaukelių ląstelėse yra skruzdžių rūgšties, kuri ir dirgina odą.
Medikai dilgėlės preparatus vartoja plaučių, žarnyno, nosies, gimdos, hemorojaus, inkstų kraujavimams stabdyti, nes šiame augale yra mikroelementų ir makroelementų, vitaminų, raugų ir kitų medžiagų, kurios didina kraujo krešumą. Užpilui ruošti imama 10 g (du valgomieji šaukštai) žaliavos, suberiama į termosą, užpilama stikline (200 ml) verdančio vandens, uždengiama ir laikoma vieną valandą. Gautą užpilą reikia gerti po pusę stiklinės prieš valgi 3-4 kartus per dieną. Šitaip gydantis, didėja kraujo krešumas.
Dilgėle taip pat gydoma mažakraujystė ir aterosklerozė.
Reikėtų gerti dilgėlių arbatą pavasarį, kai visiems, ypač ligoniams, trūksta vitaminų. Veikliosios dilgėlės medžiagos padeda gaminti hemoglobiną ir eritrocitus.
Užpilui ruošti imamas vienas valgomasis šaukštas susmulkintų dilgėlės lapų ir vienas šaukštas beržo lapų. Mišinys sudedamas į termosą ir užpilama 1,5 stiklinės verdančio vandens ir laikoma vieną valandą. Paskui perkošiama ir įpilama pusė stiklinės burokėlių sulčių. Gerti rekomenduojama tris kartus per parą 20 minučių po valgio. Gydymo kursas – aštuonios savaitės. Farmacijos pramonė gamina dilgėlių ir šermukšnio vaisių vitamininę arbatą, kuri susideda iš trijų dalių dilgėlių lapų ir septynių dalių šermukšnio vaisių.
Antpilui ruošti reikia vieno valgomojo šaukšto mišinio. Jis suberiamas į termosą, užpilamas dviem stiklinėmis verdančio vandens, gerai uždengiamas ir laikomas keturias valandas. Visą antpilą reikia išgerti per tris kartus.
Didžiojoje dilgėlėje esančios medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą. Dilgėlės preparatai vartojami nuo uždegimų, skatina regeneruotis audinius, greičiau gydo žaizdas. Šviežiomis dilgėlės lapų sultimis gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, osteomielitas, įvairios plaučių ligos, kepenų ir inkstų akmenligė, podagra. Vidiniams kraujavimams sustabdyti jų reikia gerti po vieną arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną.
Lapų užpilas stiprina plaukų šakneles.
Jį pasigaminame šitaip: valgomasis šaukštas smulkių dilgėlės lapų suberiama į termosą ir užpilamas stikline verdančio vandens.
Laikoma 1,5 valandos, paskui nukošiama. Šiuo tirpalu vieną kartą per savaitę reikia įtrinti išplautos galvos odą. Bulgarai nuo plaukų slinkimo ruošia šitokį nuovirą: 100 g susmulkintų dilgėlės lapų užpilama 500 ml vandens ir 500 ml obuolių acto. Mišinys virinamas 30 minučių, perkošiamas ir prieš miegą juo išplaunami plaukai.
Lietuvos ir kitų respublikų liaudis didžiąja dilgėle gydo plaučių tuberkuliozę, viduriavimą, pūliuojančias žaizdas ir kt. Nuo viduriavimo seniau būdavo valgomi sausų dilgėlės lapų milteliai su duona. Užkietėjus viduriams ir esant skausmingiems hemorojiniams mazgams, rekomenduojama gerti nuovirą, paruoštą iš dilgėlės lapų ir šaltekšnio žievės (po lygiai). Imama 15 g šio mišinio, užpilama 500 ml verdančio vandens, pavirinama 15 minučių, ataušinama, perkošiama.
Nuoviras geriamas prieš valgį po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Kosulį ir įsisenėjusį bronchitą žmonės gydydavo cukraus sirupe virtomis dilgėlės šaknimis, o astmą lapų ir medaus mišiniu. Liaudis žaliomis dilgėlėmis plakdavo skaudamas vietas, ypač sergant sąnarių reumatu, radikulitu ir kt.
Pavasarį jaunos dilgėlės tinka salotoms, sriuboms. Nepatariama daug didžiosios dilgėlės lapų vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas.
