Vaistinė šventagaršvė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Dvimetis retkarčiais — daugiametis (jei neduodama žydėti). Stiebai išauga iki metro, stori, tuščiaviduriai. Šaknys stambokos, maloniai kvepia. Auga drėgnesnėse vietose — paupiais, paežeriais, tačiau Lietuvos TSR teritorijoje pasitaiko retai, bet puikiai auga kultūroje.
Vaistinei žaliavai ruošti (Radix Angelicae, Radix Archangelicae) šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Pavasarį džiovinama natūraliai, rudenį — apšildomose džiovyklose 35°C temperatūroje.
Sausoje žaliavoje randama 0,5—1,0% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra terpenai, valerijoninės rūgšties esterai ir kt.
Šventagaršvės šaknys ir iš jų pagaminti preparatai priklauso nervus raminančių (tonico-nervinum) vaistų grupei, panašiai kaip Radix Valerianae, tik veikia žymiai silpniau. Vartojama daugiausia sergant nerviniais, taip pat ir virškinamojo trakto sutrikimais, kaip spazmolitikas.
Šventagaršvės šaknų labai daug suvartojama likerių pramonėje, nes yra aromatinga prieskoninė žaliava.
