Paprastasis raudonėlis yra daugiametis, iki 60 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas – stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai – pailgai kiaušiniški, kotuoti. Žiedai smulkūs, violetiškai rausvi, susitelkę skėtiškoje šluotelėje. Vainikėlis rausvai violetinis arba šviesiai purpurinis, rečiau baltas; vaisius – 0,75-1,0 mm ilgio riešutėlis. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai bręsta rugsėjo mėnesį.
Auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, pievose, miškuose.
Žmonės augina soduose, darželiuose kaip vaistinį ir prieskoninį augalą. Lietuvoje – dažnas. Vaistams pjaunama žydinti augalo antžeminė dalis 20-30 cm nuo žemės. Džiovinama nuo saulės apsaugotose, gerai vėdinamose pastogėse arba dirbtinėse džiovyklose 35-40°C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra natūralios spalvos, stipraus aromatinio kvapo, kartoko, sutraukiančio skonio.
Tinka vartoti dvejus metus. Farmacijos pramonė gamina vaistinę žaliavą briketų pavidalu. Raudonėlio vaistinėje žaliavoje yra 0,4-1,2% eterinio aliejaus, kuris susideda iš fenolių: timolio ir karvakrolio; triciklinių seskviterpenų, geraniolio acetato, raugų ir mineralinių medžiagų, vitamino C (askorbino rūgšties). Stiebuose vitamino C yra 58 mg%, lapuose 565 mg%, žieduose 166 mg%. Raudonėlio sunokusiose sėklose yra iki 28% džiūstančių aliejų ir kt.
Paprastojo raudonėlio preparatai naikina mikrobus, gydo uždegimus, malšina skausmą. Jo užpilas varo prakaitą, skatina bronchų ir virškinimo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą. Tinka vartoti užkietėjus viduriams, vykstant žarnyne puvimo procesams, esant meteorizmui, sumažėjus tulžies sekrecijai.
Gydytojai juo gydo cholecistitą ir enterokolitą.
Užpilui paruošti reikia 15 g žaliavos ir stiklinės verdančio vandens. Namie užpilą geriausiai ruošti termose. Geriamas karštas po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Raudonėlio žolės dedama į prakaitą varančias ir kosulį lengvinančias arbatas. Tinka skalavimams nuo gingivitų, anginos ir kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų. Mokslininkai pastebėjo, kad raudonėlio vaistinės žaliavos poveikis yra raminamasis ir antispazminis. Ji vartojama nuo nemigos, galvos skausmų, esant padidėjusiam nerviniam jautrumui ir kt.
Patariama gerti po trečdalį stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Paprastojo raudonėlio užpilu išoriškai gydomos odos ligos (furunkulai, pūliniai, egzema, išbėrimai ir kt.). Jis tinka aromatinėms vonioms, sausiems ir drėgniems kompresams nuo sąnarių ligų.
Paprastojo raudonėlio žolė vartojama ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje virškinimo trakto ligoms gydyti, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje atsikosėjimui lengvinti, apetitui žadinti ir virškinimui gerinti, kepenų ir odos ligoms gydyti, prakaitui varyti ir diurezei skatinti.
Žmonės juo gydo epilepsiją, peršalimo ligas, paralyžių, malšina vidurių skausmus. Raudonėlis lengvina kosulį. Nėščioms moterims draudžiama vartoti raudonėlio preparatus.
Paprastasis raudonėlis vartojamas ir kaip prieskonis. Jis tinka sriuboms, raugintiems agurkams, žuvies bei kiaušinių patiekalams, dešroms, mėsai ir kt. Jo eterinis aliejus vartojamas maisto pramonėje bei parfumerijoje.
Raudonėlio žieduose susikaupia nemažai nektaro, todėl bitės juos noriai lanko ir surenka daug gero medaus. Žmonės raudonėlį deda į spintas nuo kandžių.
