Akantas (Acanthus) yra įspūdingas daugiametis augalas, vertinamas dėl savo dekoratyvių lapų ir aukštų žiedų žiedynų. Pateikiame akanto augalų priežiūros vadovą:
1. Saulės šviesa:
Akantai mėgsta nuo dalinio pavėsio iki visiškos saulės. Karštesnio klimato šalyse, jei po pietų suteikiamas pavėsis, galima išvengti lapų nudegimo.
2. Dirva:
Auginkite akantus gerai drenuojamoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Idealiausia, kad pH būtų šiek tiek rūgštus arba neutralus (apie 6,0-7,0).
Sunkų dirvožemį papildžius kompostu arba senoviniu mėšlu, galima pagerinti drenažą ir derlingumą.
3. Laistymas:
Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet nepermirkęs, ypač vegetacijos metu.
Laistykite giliai ir retai, tarp laistymų palikdami viršutinį dirvožemio centimetrą išdžiūti.
4. Tręšimas:
Pavasarį tręškite subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kad skatintumėte sveiką augimą ir žydėjimą.
Laikykitės gamintojo nurodymų dėl tręšimo normų ir dažnumo.
5. Mulčiavimas:
Aplink augalo pagrindą patieskite organinio mulčio sluoksnį, pvz., susmulkintos žievės ar komposto.
Mulčias padeda sulaikyti dirvos drėgmę, slopina piktžoles ir reguliuoja dirvos temperatūrą.
6. Genėjimas:
Kad paskatintumėte tolesnį žydėjimą ir išlaikytumėte tvarkingą išvaizdą, pašalinkite nužydėjusius žiedų spyglius.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį nupjaukite nudžiūvusią ar pažeistą lapiją, kad augalas atjaunėtų.
7. Palaikymas:
Ypač jei auginami atvirose ar vėjuotose vietose, akanto augalams gali būti naudingi atraminiai stulpai arba atramos.
Naudokite kuolus arba nepastebimas atramas, kad aukšti žiedų smaigaliai laikytųsi vertikaliai.
8. Dalijimas:
Kas kelerius metus dalykite subrendusius akantų augalus, kad juos atjaunintumėte ir sumažintumėte jų plitimą.
Ankstyvą pavasarį arba rudenį iškaskite augalą ir aštriu peiliu arba kastuvu padalykite šaknų gniužulą į dalis.
Padalytas dalis persodinkite į paruoštą dirvą ir kruopščiai palaistykite.
9. Kenkėjai ir ligos:
Akantai yra gana atsparūs kenkėjams ir ligoms, tačiau kartais gali pasitaikyti tokių problemų kaip amarai, sraigės ar grybinės ligos.
Reguliariai stebėkite augalus, ar nėra kenkėjų ar ligų požymių, ir nedelsdami gydykite juos tinkamais metodais.
10. Žiemos priežiūra:
Šaltesnio klimato šalyse žiemą apsaugokite augalą mulčiuodami aplink jo pagrindą arba uždengdami jį šiaudų ar lapų sluoksniu.
Regionuose, kuriuose žiemos būna atšiaurios, apsvarstykite galimybę auginti akantus induose, kuriuos per šalčius galima įnešti į patalpą.
Laikydamiesi šių priežiūros rekomendacijų, sode ar kraštovaizdyje galėsite džiaugtis sveikais ir gyvybingais akanto augalais. Nepamirškite priežiūros taisykles pritaikyti prie konkrečių auginimo sąlygų ir vietos klimato.
Akantai, yra daugiamečių augalų gentis, žinoma dėl išskirtinių lapų ir aukštų žiedų žiedynų. Nors Acanthus gentyje yra kelios rūšys, dažniausiai auginamos šios rūšys:
Acanthus mollis (meškiniai šermukšniai): Ši rūšis yra kilusi iš Viduržemio jūros regiono ir gerai žinoma dėl savo didelių, giliai languotų, blizgančių žalių lapų su ryškiais dygliukais pakraščiuose. Vasarą jis išaugina aukštus gauruotus violetinių ir baltų žiedų kuokštus.
Acanthus spinosus (dygliuotieji medvarlės): Iš Viduržemio jūros regiono kilęs Acanthus spinosus savo išvaizda panašus į Acanthus mollis, tačiau jo lapai yra giliau dantyti, su aštresniais spygliais. Jo žiedų kuokštai taip pat aukštesni ir lieknesni, su baltais žiedais su violetinėmis pažiedėmis.
Acanthus hungaricus (vengriškasis meškinas): Ši rūšis kilusi iš pietryčių Europos, jos lapai giliai dantyti, blizgantys, žali, su mažiau dyglių nei Acanthus spinosus. Jo žiedų kuokštus puošia vamzdiški, nuo rausvų iki purpurinių žiedų.
Acanthus syriacus (Sirijos medvarlės): Acanthus syriacus (Acanthus syriacus) kilęs iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, jo lapai giliai pjauti, tamsiai žali, su ryškiais spygliais. Jo žiedų žiedynai turi baltus žiedus su violetiniais žvyneliais.
Acanthus dioscoridis (Dioskorido medvarlės): Ši rūšis kilusi iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir pasižymi kompaktišku augimu bei giliai pjūviais, sidabriškai žaliais lapais. Jo žiedų kuokštus puošia balti žiedai.
Tai tik keli soduose ir kraštovaizdžiuose dažniausiai auginamų akantų rūšių pavyzdžiai. Kiekviena rūšis pasižymi unikaliomis lapų ir žiedų savybėmis, todėl jos yra populiarus pasirinkimas sodo lysvėms ir apvadams suteikti architektūrinio įdomumo ir tekstūros.
Genėti akantus, paprastai vadinamus meškiukais, gana paprasta – visų pirma reikia šalinti panaudotus žiedų spyglius ir nudžiūvusius ar pažeistus lapus. Pateikiame akantų genėjimo vadovą:
Pašalinkite išsiskleidusius žiedų spyglius:
Akantai išaugina aukštus žiedų žiedynus, kurie išauga augalo centre. Kai žiedai nuvysta ir nudžiūsta, aštriomis genėjimo žirklėmis nukirpkite visą žiedų kuokštą iki pat augalo pagrindo. Tai paskatins augalą augti iš naujo ir gali paskatinti papildomą žydėjimą.
Nukirpkite nudžiūvusią ar pažeistą lapiją:
Apžiūrėkite augalą, ar nėra nudžiūvusių, pageltusių ar pažeistų lapų. Genėjimo žirklėmis nukirpkite juos iki augalo pagrindo arba iki sveiko, žalio augimo. Nudžiūvusios ar pažeistos lapijos pašalinimas pagerina augalo išvaizdą ir bendrą sveikatą.
Retinkite per tankiai augančius augalus:
Ilgainiui akantų augalai gali tapti tankūs, ypač jei jų nekontroliuojate. Jei augalas atrodo perkrautas ar pernelyg vešlus, galite selektyviai išretinti kai kuriuos senesnius ar silpnesnius stiebus. Taip užtikrinama geresnė oro cirkuliacija ir šviesos patekimas, sumažėja ligų rizika ir skatinamas energingas augimas.
Formuokite augalą (pasirinktinai):
Nors akantų augalai iš prigimties pasižymi patraukliu augimo būdu, jei norite, galite juos formuoti pagal savo pageidavimus. Kad augalas atrodytų tvarkingai, genėjimo žirklėmis nukirpkite atsikišusius ar pernelyg ilgus stiebus. Venkite kirpti pagrindinę augalo vainiko dalį, nes taip galite pažeisti augimo tašką.
Laikas:
Genėkite akantus pasibaigus žydėjimui, paprastai vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Tai leidžia augalui skirti energijos naujam augimui ir paruošia jį kitam vegetacijos sezonui.
Venkite genėti akantus per vėlai, nes tuomet gali būti pašalinti besivystantys žiediniai pumpurai, skirti kitų metų žydėjimui.
Dezinfekuokite įrankius:
Prieš genėjimą ir po jo dezinfekuokite genėjimo įrankius (pvz., genėjimo žirkles ar žirkles), kad išvengtumėte ligų plitimo tarp augalų. Ašmenims sterilizuoti naudokite 70 % alkoholio arba 10 % baliklio tirpalą.
Laikydamiesi šių genėjimo rekomendacijų, padėsite išsaugoti akantų sveikatą, išvaizdą ir gyvybingumą. Nepamirškite genėti selektyviai ir venkite pernelyg intensyvaus ar agresyvaus genėjimo, nes tai gali kelti augalui stresą ir paveikti jo bendrą veiklą.
Akanto augalus galima dauginti dalijant arba renkant ir sėjant sėklas. Štai kaip dauginti akantus:
1. Dalijimas:
Laikas: Geriausias laikas dalyti akantus – ankstyvą pavasarį, vos pradėjus augti naujiems augalams.
Paruošimas: Pradėkite nuo augalo paruošimo dalijimui. Likus dienai ar dviem iki dalijimo augalą kruopščiai palaistykite, kad dirva būtų pakankamai drėgna.
Kasimas: Atsargiai iškaskite aplink augalo pagrindą kastuvu arba sodo šakėmis, padarydami plačią ir negilią tranšėją.
Dalijimas: Kai augalas bus išlaisvintas iš dirvos, atsargiai iškelkite jį iš žemės. Aštriu peiliu arba kastuvu padalykite augalą į mažesnes dalis, užtikrindami, kad kiekvienoje dalyje būtų keli sveiki ūgliai ir dalis šaknų sistemos.
Persodinimas: Padalytas dalis sodinkite į paruoštą dirvą, atstumus tarp jų nustatykite pagal subrendusio augalo dydį. Aplink šaknis užpilkite dirvą ir gerai palaistykite, kad dirva susigulėtų.
2. Sėklų dauginimas:
Sėklų derliaus nuėmimas: Po žydėjimo leiskite Acanthus augalui subrandinti sėklų ankštis. Sėklų ankštis skinkite, kai jos paruduoja ir pradeda skilinėti. Surinkite sėklas iš ankščių vidaus.
Sėklų paruošimas: Išvalykite sėklas, pašalindami bet kokias šiukšles ar plevas. Kai kurie sodininkai rekomenduoja sėklas skarifikuoti, lengvai patrinant švitriniu popieriumi, kad būtų pažeistas sėklų apvalkalas – tai gali pagerinti daigumą.
Sėklų sėjimas: Paruoštas sėklas sėkite į vazonėlius arba lovelius, pripildytus gerai drenuojančio sėklų mišinio. Sėklas sodinkite negiliai, lengvai užberdami žemėmis. Švelniai palaistykite sėklas, kad jos įsitvirtintų dirvožemyje.
Dygimas: Dėkite vazonėlius ar padėklus į šiltą, šviesią vietą, į kurią patenka netiesioginiai saulės spinduliai. Dirva turi būti nuolat drėgna, bet nepermirkęs. Priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, sėklos paprastai sudygsta nuo kelių savaičių iki poros mėnesių.
Persodinimas: Kai daigai išaugina kelis tikruosius lapus, juos galima persodinti į atskirus vazonėlius arba tiesiai į sodą. Su daigeliais elkitės atsargiai, kad nepažeistumėte jautrių šaknų.
Nepriklausomai nuo naudojamo dauginimo būdo, tinkamai prižiūrėkite naujai padaugintus akantų augalus, įskaitant reguliarų laistymą ir apsaugą nuo ekstremalių temperatūrų. Tinkamai prižiūrimi, padauginti augalai įsitvirtins ir išaugs į subrendusius, žydinčius egzempliorius.
Acanthus augalai paprastai yra atsparūs ir nėra linkę susidurti su rimtomis kenkėjų ar ligų problemomis, tačiau kartais gali kilti tam tikrų problemų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kenkėjų ir ligų, galinčių paveikti akantų augalus:
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai:
Amarai: Šie maži, minkštakūniai vabzdžiai gali užkrėsti akantusus, ypač jaunus augalus ar švelnius ūglius. Jie minta augalų sultimis ir gali sukelti lapų susisukimą bei suodžių pelėsio atsiradimą.
Sraigės ir šliužai: Šie moliuskai gali maitintis Acanthus augalų lapais, palikdami netaisyklingas skyles ir pažeidimus. Jos ypač aktyvios esant drėgnoms sąlygoms.
Voratinklinės erkės: voratinklinės erkės yra maži kenkėjai, kurie gali užkrėsti apatinę lapų pusę, išsiurbti augalų sultis ir sukelti dėmių susidarymą, pageltimą ir galiausiai lapų kritimą.
Vikšrai: Kai kurios vikšrų rūšys gali maitintis Acanthus lapais, dėl to augalas gali būti pažeistas. Ieškokite apgraužtų lapų ir vikšrų išmatų – tai užkrėtimo požymiai.
Dažniausiai pasitaikančios ligos:
Miltligė: miltligė yra grybelinė liga, kuri gali pažeisti akanto augalus, ypač esant didelei drėgmei. Ant lapų, stiebų ir žiedų atsiranda baltų miltelių pavidalo augalai, kurie ilgainiui deformuojasi ir žūsta.
Šaknų puvinys: Perlaistymas arba prastai drenuota dirva gali sukelti šaknų puvinį – grybelinę ligą, kuri pažeidžia akantų augalų šaknis. Užsikrėtę augalai gali nuvysti, pagelsti lapai ir sulėtėti jų augimas.
Lapų dėmėtligė: Lapų dėmėtligė, kurią sukelia įvairūs grybai, gali pasireikšti tamsiomis dėmėmis arba pažeidimais ant akantų lapų. Stiprios infekcijos gali lemti ankstyvą lapų kritimą ir sumažėjusį gyvybingumą.
Vainikinis puvinys: Vainiko puvinys – grybinė liga, pažeidžianti Acanthus augalų pagrindą, dėl kurios vainiko audiniai pūva ir nyksta. Ji dažnai pasireiškia prastai drenuojamose dirvose arba esant per dideliam drėgmės kiekiui.
Prevencija ir valdymas:
Kultūrinė praktika: Palaikykite gerą sodo higieną, šalindami augalų liekanas ir nukritusius lapus, kuriuose gali veistis kenkėjai ir patogenai. Pasirūpinkite tinkamais atstumais tarp augalų, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir sumažintumėte drėgmę.
Laistymas: Venkite perlaistyti akanto augalus, nes tai gali paskatinti grybinių ligų, tokių kaip miltligė ir šaknų puvinys, vystymąsi. Laistykite prie augalo pagrindo, kad lapai būtų sausi, ir naudokite lašelinį laistymą arba drėkinimo žarną, kad vanduo kuo mažiau patektų ant lapų.
Stebėsena: Reguliariai apžiūrėkite akantusus, ar nėra kenkėjų ir ligų požymių, pavyzdžiui, iškraipyta lapija, pakitusi spalva ar neįprastas augimas. Ankstyvas aptikimas leidžia greitai įsikišti ir gydyti.
Natūralūs plėšrūnai: Skatinkite natūralių plėšrūnų, pavyzdžiui, boružėlių, laumžirgių ir plėšriųjų erkių, kurie gali padėti kovoti su amarais, voratinklinėmis erkėmis ir kitais kenkėjais, populiaciją.
Genėjimas: Pašalinkite ir sunaikinkite užkrėstas augalų dalis, kad išvengtumėte ligų plitimo. Nukirpkite nudžiūvusią ar pažeistą lapiją, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir pagerintumėte augalų sveikatą.
Fungicidai ir insekticidai: Sunkiais atvejais gali prireikti cheminės kontrolės priemonių, pavyzdžiui, fungicidų ar insekticidų, kad būtų galima sustabdyti kenkėjų ar ligų protrūkius. Atidžiai laikykitės etiketės nurodymų ir naudokite tik kraštutiniu atveju.
Įgyvendindami šias prevencines priemones ir nedelsdami spręsdami bet kokias kenkėjų ar ligų problemas, galite padėti išsaugoti sveikus ir klestinčius akantų augalus.
Nors Acanthus augalai paprastai yra ištvermingi ir atsparūs, jie gali susidurti su keliomis dažniausiai pasitaikančiomis problemomis. Štai keletas problemų, su kuriomis galite susidurti augindami akantus, ir kaip jas spręsti:
Kenkėjų antplūdžiai:
Amarai: Šie maži vabzdžiai gali užpulti akantų augalus, ypač naujus. Kovokite su amarais purkšdami juos stipria vandens srove arba naudodami insekticidinį muilą.
Sraigės ir šliužai: Šie kenkėjai gali graužti akanto lapus ir padaryti žalos. Vakare rankomis nupurtykite jas nuo augalų arba naudokite barjerus, pavyzdžiui, varinę juostą aplink augalų pagrindus, kad jas atbaidytumėte.
Voratinklinės erkės: voratinklinės erkės ant akanto lapų gali sukelti dėmėtumą ir tinklelius. Naudokite insekticidinį muilą arba neemo aliejų, kad sumažintumėte voratinklinių erkių antplūdį.
Grybelinės ligos:
Akantai jautrūs miltligei, kuri pasireiškia kaip baltas miltingas sluoksnis ant lapų. Kad išvengtumėte miltligės, pagerinkite oro cirkuliaciją ir venkite laistymo iš viršaus. Jei reikia, apdorokite fungicidais.
Šaknų puvinys: Dėl per didelio laistymo arba blogai drenuojamo dirvožemio gali prasidėti akantų šaknų puvinys. Užtikrinkite tinkamą drenažą ir neperlaistykite, kad išvengtumėte šios grybinės ligos.
Lapų pažeidimai:
Lapų dėmėtligė: Lapų dėmėtligės gali sukelti tamsių dėmių ar pažeidimų ant akantų lapų. Kad išvengtumėte lapų dėmėtligės, pašalinkite ir sunaikinkite pažeistus lapus bei užtikrinkite tinkamą laistymą.
Aplinkos poveikis:
Saulės nudegimai: Akantai gali nudegti, jei staiga patenka į intensyvius saulės spindulius, ypač po to, kai augo pavėsyje. Palaipsniui aklimatizuokite augalus prie padidėjusios saulės šviesos, kad išvengtumėte saulės nudegimų.
Sausros stresas: Dėl nepakankamo laistymo Acanthus augalai gali nudžiūti arba pagelsti. Sausringais laikotarpiais augalus laistykite gausiai, kad išvengtumėte sausros streso.
Prastas žydėjimas:
Saulės šviesos trūkumas: Dėl nepakankamos saulės šviesos akantai gali prastai žydėti. Pasirūpinkite, kad augalai gautų pakankamai saulės šviesos ir optimaliai žydėtų.
Maistinių medžiagų trūkumas: Akanto augalai gali mažiau žydėti, jei jiems trūksta pagrindinių maistinių medžiagų. Augalus tręškite subalansuotomis trąšomis, kad skatintumėte sveiką augimą ir žydėjimą.
Perpildymas:
Ilgainiui akantų augalai gali būti perpildyti, todėl sumažėja oro cirkuliacija ir padidėja jautrumas kenkėjams bei ligoms. Anksti pavasarį perpildytus augalus išretinkite dalydami.
Reguliari stebėsena ir greitas įsikišimas yra svarbiausi veiksniai, padedantys užkirsti kelią dažniausiai pasitaikančioms akantų problemoms ir jas spręsti. Tinkamai prižiūrėdami ir rūpindamiesi, galite išlaikyti sveikus ir klestinčius Acanthus augalus sode.
K: Kas yra akantai?
A: Akantai, dar vadinami meškiukais, yra daugiamečiai žydintys augalai, garsėjantys patrauklia lapija ir aukštais žiedais. Jie priklauso Acanthaceae šeimai ir yra kilę iš Viduržemio jūros regiono ir dalies Azijos.
K: Kaip prižiūrėti akantų augalus?
A: Akantams reikia gerai drenuotos dirvos, dalinės arba pilnos saulės šviesos ir reguliaraus laistymo. Mulčiavimas aplink augalo pagrindą gali padėti sulaikyti drėgmę ir išnaikinti piktžoles. Be to, sveiką augimą gali paskatinti nužydėjusių žiedų nuėmimas ir nudžiūvusios ar pažeistos lapijos pašalinimas.
K: Kada žydi akantai?
A.: Akantai paprastai žydi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, išskleisdami aukštus vamzdinių žiedų kuokštus. Žydėjimo laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų.
K: Ar akantai yra invaziniai augalai?
A: Kai kurios Acanthus rūšys, pavyzdžiui, Acanthus mollis, tam tikruose regionuose turi invazinių tendencijų, tačiau kitos yra gerai augantys sodo augalai. Prieš sodindami Acanthus savo sode, būtinai ištirkite konkrečią rūšį ir vietos taisykles.
Ar galiu auginti akantus konteineriuose?
A: Taip, akantus galima auginti konteineriuose, tačiau jiems reikia didelio, tvirto vazono su tinkamomis drenažo angomis. Pasirinkite gerai drenuojantį vazonų mišinį ir reguliariai laistykite bei tręškite auginimo sezono metu.
K: Kaip dauginti akantus?
A: Akantus galima dauginti dalijant arba renkant ir sėjant sėklas. Subrendusius augalus dalykite anksti pavasarį, kad kiekvienas padalijimas turėtų šaknis ir ūglius. Arba rinkite subrendusias sėklas po žydėjimo ir sėkite jas į vazonėlius ar lovelius, pripildytus sėklų mišinio.
K: Ar akanto augalai pritraukia apdulkintojus?
A: Taip, akantų žiedai yra patrauklūs apdulkintojams, pavyzdžiui, bitėms, drugeliams ir kolibriams. Jie yra nektaro ir žiedadulkių šaltinis, todėl yra naudingi apdulkintojų sodams.
K: Ar akantai atsparūs elniams?
A: Paprastai akantai laikomi atspariais elniams dėl savo tvirtų, dygliuotų lapų. Tačiau elnių pomėgiai gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip vietinis maisto prieinamumas ir brakonieriavimo spaudimas.
K: Ar galiu auginti akantus kambaryje?
A.: Nors akantai mėgsta augti lauke, kur yra pakankamai saulės šviesos, kai kurie sodininkai gali bandyti juos auginti namuose kaip kambarinius augalus. Tačiau jiems gali prireikti papildomo apšvietimo ir kruopštaus dėmesio drėgmės ir laistymo poreikiams.
