Prieš pradedant gilintis į burokėlių auginimo ypatumus, svarbu suprasti šių daržovių istoriją ir svarbą. Burokėliai auginami jau tūkstančius metų ir istoriškai buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių. Šiandien jie vertinami dėl ryškių spalvų, žemės skonio ir maistinių savybių.
Burokėlių istorija ir svarba
Burokėlių, dar vadinamų Beta vulgaris, istorija siekia senovės civilizacijų laikus. Graikai ir romėnai juos labai vertino dėl jų naudos sveikatai. Iš tiesų buvo tikima, kad burokėliai turi afrodiziakinių savybių ir buvo naudojami kaip natūralus vaistas nuo įvairių negalavimų.
Viduramžiais burokėliai išpopuliarėjo kaip pagrindinis maisto šaltinis, nes jie gali augti įvairiose klimato zonose ir turi didelę maistinę vertę. Jie dažnai buvo naudojami sriuboms, troškiniams ir salotoms gaminti, todėl jais maitinosi visų socialinių sluoksnių žmonės.
XIX a., atradus cukrų burokėliuose, jų reikšmė tapo dar didesnė. Tai paskatino cukrinių runkelių auginimą, sukėlusį revoliuciją cukraus pramonėje ir tapusį vertinga alternatyva cukranendrių cukrui.
Dėl didelio vitaminų, mineralų ir antioksidantų kiekio burokėliai dabar pripažįstami supermaistu. Juose gausu ląstelienos, folio rūgšties, mangano ir kalio, todėl jie yra vertingas sveikos mitybos priedas.
Įvairios burokėlių veislės
Burokėliai būna įvairių spalvų ir formų, o kiekvienas jų pasižymi unikaliu skoniu. Kai kurios populiarios burokėlių veislės yra raudonieji, auksiniai ir čioggia burokėliai. Raudonieji burokėliai yra dažniausiai auginama veislė, pasižyminti giliu, žemišku skoniu. Auksinių burokėlių skonis švelnesnis ir saldesnis, o Čiogijos burokėliai pasižymi gražiais rausvais ir baltais žiedais.
Rinkdamiesi, kokias burokėlių veisles auginti, atsižvelkite į savo skonio pomėgius, kulinarinę paskirtį ir spalvų paletę, kuria norite papildyti savo sodą ir patiekalus. Eksperimentuodami su skirtingomis veislėmis, galėsite padidinti savo burokėlių auginimo įdomumą ir įvairovę.
Pastaraisiais metais tarp sodininkų ir virėjų išpopuliarėjo paveldimos burokėlių veislės. Šios unikalios ir dažnai retos veislės pasižymi plačiu skonių, spalvų ir tekstūrų spektru, todėl virtuvėje galima pasitelkti dar daugiau kūrybiškumo.
Idealios klimato ir dirvožemio sąlygos burokėliams
Burokėliai gerai auga vėsiame klimate ir gali atlaikyti nedideles šalnas. Jie mėgsta saulę, bet gali pakęsti ir pavėsį. Idealios dirvos sąlygos burokėliams auginti – gerai drenuojama dirva, kurios pH yra 6,0-7,5. Burokėliai nėra itin išrankūs dirvožemio derlingumui, tačiau jiems naudingos organinės medžiagos ir puri struktūra.
Prieš sodinant burokėlius labai svarbu tinkamai paruošti daržo lysvę, kad būtų užtikrintos optimalios augimo sąlygos. Pirmiausia pašalinkite visas piktžoles ir šiukšles ir dirvą išpurenkite sodo šakėmis arba kultivatoriumi. Dirvos struktūrai ir derlingumui pagerinti įterpkite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Tai suteiks reikalingų maistinių medžiagų ir sulaikys drėgmę sveikam runkelių augimui.
Be to, jei dirva yra sunki, molinga arba akmenuota, apsvarstykite galimybę burokėliams auginti naudoti paaukštintas lysves arba konteinerius. Taip galima geriau kontroliuoti dirvožemio sąlygas ir drenažą, užtikrinant kuo geresnę aplinką burokėliams augti.
Sodo paruošimas burokėlių sodinimui
Gerai paruošta daržo lysvė yra sveiko burokėlių augimo pagrindas. Toliau pateikiame pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis ruošiant sodą burokėlių sodinimui.
Tinkamos vietos parinkimas
Kad burokėliai tinkamai augtų, jiems reikia bent šešių valandų tiesioginių saulės spindulių kasdien. Pasirinkite tokią sodo vietą, kuri gautų pakankamai saulės šviesos ir kurioje būtų pakankamai vietos burokėliams išsiskleisti.
Be to, pasirinkite vietą, kurioje gerai cirkuliuoja oras, kad nesikauptų drėgmė ir sumažėtų grybelinių ligų rizika.
Dirvos paruošimo būdai
Pradėkite nuo piktžolių, akmenų ir šiukšlių pašalinimo iš sodinimo vietos. Burokėliai turi negilias šaknis, todėl pasirūpinkite, kad dirva būtų puri ir be kliūčių. Dirvą išpurenkite sodo šakėmis arba kultivatoriumi, suardykite grumstus ir pašalinkite suspaustas vietas.
Dirvos derlingumui ir drenažui pagerinti įberkite organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto arba gerai supuvusio mėšlo. Į dirvą įterpkite organinių medžiagų, kad jos būtų tolygiai paskirstytos.
Kada sodinti burokėlius
Burokėlius galima auginti ir pavasarį, ir rudenį, tačiau jiems labiau patinka vėsesnis oras. Daugelyje regionų pavasarį reikėtų sodinti likus 4-6 savaitėms iki paskutinių šalnų, o rudenį – likus 8-10 savaičių iki numatomų pirmųjų šalnų.
Konkrečių datų savo regione teiraukitės vietiniame žemės ūkio konsultavimo biure arba ieškokite sodininkystės kalendoriuje.
Kaip sodinti burokėlių sėklas
Burokėlių sėklas sėkite tiesiai į daržo lysvę, nes jos blogai persodinamos. Grėbliu arba sodo įrankio kraštu dirvoje padarykite vagutes. Tarp vagų palikite maždaug vieno colio atstumą.
Sėklas suberkite į vagutes, laikydamiesi ant pakuotės pateiktų nurodymų dėl atstumo tarp sėklų. Sėklas užberkite plonu dirvožemio sluoksniu ir švelniai prispauskite, kad sėklos gerai susiliestų su dirvožemiu.
Tinkamas atstumas tarp sėklų ir gylis runkelių sodinimui
Burokėlių sėklas vagutėse išdėstykite maždaug vieno colio atstumu viena nuo kitos. Jei sėjate eilutėmis, įsitikinkite, kad eilutės viena nuo kitos nutolusios ne mažiau kaip 12 cm, kad būtų pakankamai vietos burokėlių šaknims augti.
Burokėlių sėklas sodinkite maždaug pusės colio gylyje. Jei sėjate smulkias burokėlių sėklas, pavyzdžiui, burokėlius “Bull’s Blood”, siekite, kad jos būtų ketvirtadalio colio gylyje.
Burokėlių augalų priežiūra
Kai burokėlių sėklos sudygsta ir augalai išdygsta, laikas sutelkti dėmesį į tinkamą jų priežiūrą. Toliau pateikiami svarbiausi burokėlių augalų priežiūros aspektai.
Burokėlių laistymas ir tręšimas
Nuolatinis ir pakankamas laistymas yra labai svarbus sveikam burokėlių augimui. Visą vegetacijos sezoną stenkitės, kad dirva būtų tolygiai drėgna. Per savaitę burokėliams reikia apie 1 cm vandens – lietaus arba drėkinimo.
Tręškite subalansuotomis trąšomis pagal pakuotės instrukcijas, kad burokėliai gautų būtiniausių maistinių medžiagų. Nepertręškite, nes dėl per didelio azoto kiekio lapai gali būti vešlūs, bet šaknys gali sulėtėti.
Piktžolių kontrolė ir kenkėjų naikinimas
Norint, kad runkelių plote nebūtų konkurencijos ir jie galėtų augti, būtina reguliariai ravėti piktžoles. Piktžoles šalinkite atsargiai, kad nepažeistumėte negilių runkelių šaknų.
Stebėkite augalus, ar juose nesiveisia įprasti sodo kenkėjai, pavyzdžiui, amarai ir lapų graužikai. Prireikus naudokite natūralius kenkėjų kontrolės metodus, pavyzdžiui, naudingų vabzdžių įveisimą arba ekologiškus insekticidinius muilus.
Dažniausiai pasitaikančios runkelių augalų ligos ir kaip jų išvengti
Burokėliai paprastai yra atsparūs daugeliui ligų, tačiau kai kurios įprastos problemos vis tiek gali kilti. Miltligė, šaknų puvinys ir drėkinimas – tai viena iš galimų grėsmių jūsų burokėliams.
Kad išvengtumėte šių ligų, laikykitės tinkamos sanitarijos ir pašalinkite visas pažeistas augalines medžiagas. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją tinkamai išdėstydami augalus. Venkite perteklinio laistymo, nes perteklinė drėgmė gali paskatinti grybinių ligų atsiradimą.
Laikydamiesi šių rekomendacijų ir tinkamai prižiūrėdami burokėlius, galėsite džiaugtis gausiu šviežių, aromatingų burokėlių derliumi savo sode. Nesvarbu, ar norite jais mėgautis keptais, marinuotais, ar salotose, augindami savo burokėlius patirsite tikrą pasitenkinimą.
