Grūstys
Dideliuose miestuose daugelyje kelio ruožų susidaro grūstys; čia vienoje vietoje kartais susikemša šimtai automobilių. Grūstis paprastai būna piko valandomis. Kaip joje elgtis vairuotojui?
Pirma, reikia vengti grūsties, pasirenkant intensyvaus eismo valandomis tokį kelią, kuriuo aplenkiamos nepatogios sankryžos ir perpildytos magistralės. Antra, jeigu vairuotojas vis dėlto pateko į grūstį, turi paklusniai važiuoti kartu su kitais ir kantriai laukti, kada jis baigsis. Suprantama, tuomet negalima nieko lenkti ir spraustis siauriausias vietas.
Tačiau esti ir kitokio pobūdžio grūsčių, kurias sukelia susidūrimas arba avarija. Čia reikia elgtis kitaip. Pamatęs susigrūdimą, vairuotojas neturi važiuoti arčiau jo, o sustoti ir patikrinti situaciją, prieidamas prie nelaimės vietos pėsčiomis. Kai numatoma, jog grūstis truks ilgiau, reikia pasitraukti atgal, pasinaudojant laisva vieta, ir važiuoti gretimomis gatvėmis. Čia vairuotojui padeda atsargumas, numatymas ir nuovoka.
Lietus ir purvas
Lyjant eismo sąlygos esti žymiai sunkesnės, negu geru oru. Tai privalu žinoti vairuotojams, neturintiems pakankamo automobilio valdymo patyrimo, kaip ir tiems, kurie buvo mokomi vairuoti saulėtomis vasaros dienomis ir neturėjo progos susipažinti su eismo sąlygomis blogu oru.
Lyja. Priekinius stiklus nusėja iš pradžių smulkūs, o paskui ir stambūs vandens lašai, kurie pradeda tekėti srovelėmis žemyn. Matomumas pro stiklus pablogėja, lašai mirguliuoja ir blizga; dėl jų beveik nieko nematyti. Reikia įjungti stiklo valytuvus, kurie nubrauktų lašus; po kurio laiko pasirodys švarus stiklo plotelis.
Nedera priartėti prie priekyje važiuojančio automobilio, nes jo užpakalinių ratų taškomo purvo lašeliai gali taip aptėkšti mūsų mašinos priekinį stiklą, jog dings matomumas. Kai gatvėje purvas, priartėję prie šaligatvio, greitai nevažiuojame, kad neaptaškytume pėsčiųjų.
Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė
Nereikia staigiai sukti, nes slidžiame kelyje automobilis gali prarasti valdumą. Slidžiame, purviname ir šlapiame kelyje visada atsižvelgiame į šoninio slydimo galimybę ir esame pasiruošę šį slydimą įveikti.
Važiuojamojoje dalyje taip pat būna, ypač po liūties, gana žymių kelio dangos įlūžimų bei įgriuvimų. Čia gali pasitaikyti ir vandens srauto suneštų žemės bei akmenų krūvų.
Ten, kur gatvė eina po viaduku, arba iškasoje, dėl susikaupia tiek vandens, jog automobilis tiesiog skęsta. Tokiais išimtiniais atvejais nevalia rizikuoti, bandant važiuoti per gatvėje susidariusį ežerą, jeigu nežinomas jo gylis. Automobilis įstrigs, kai vanduo pateks ant variklio. Tai pridarys daug vargo vairuotojui, jis praras laiko, nekalbant jau apie išlaidas varikliui sutvarkyti.
Sustodamas gatvėje, lietui lyjant, vairuotojas stengiasi neužtverti srovės ratais, kad netrukdytu vandeniui nutekėti. Taip pat negalima sustoti ties lietaus vandens nutekėjimo šuliniu, nes prie jo turi laisvai prieiti kiemsargis.
Automobilių supirkimas Šiauliuose
Dar vienas nedidelis praktinis patarimas. Vairuotojas, norėdamas, lietui lyjant, išlipti iš automobilio, neturi, atidaręs duris, tuojau pat lįsti Iaukan, nes vanduo iš nutekėjimo ,griovelio šliūkštels jam už apykaklės. Reikia energingai pastumti duris ranka, neišlendant iš automobilio. Tada vanduo paklius tik ant rankovės, ir vairuotojas nepateks „po dušu”.
Įsidėmėtina, kad drėgmė turi didelę įtaką stabdžių veikimo efektyvumui. Todėl lietų metu būtina juos tikrinti, kad neužkluptų jų silpnas arba, atvirkščiai, staigus veikimas.
Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas
Vairuotojo reakcijos trukmė
