Katilėlio augalai, dar žinomi kaip Campanula, dėl savo švelnių varpelio formos žiedų ir paprastos priežiūros yra puikus sodo priedas. Štai kaip prižiūrėti Katilėlio augalą:
Šviesa: Katilėlis paprastai mėgsta saulę arba dalinį pavėsį. Užtikrinkite, kad jie kasdien gautų bent 6 valandas saulės šviesos, kad optimaliai augtų ir žydėtų.
Dirva: Šie augalai gerai auga gerai drenuojamoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Užtikrinkite, kad dirvožemio pH būtų nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus.
Laistymas: Palaikykite nuolat drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Laistykite, kai palietus viršutinį dirvos centimetrą pajuntamas sausumas, ypač karštais vasaros mėnesiais. Venkite laistymo iš viršaus, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Mulčiavimas: aplink augalo pagrindą užberkite organinio mulčio, pavyzdžiui, smulkintos žievės arba komposto, sluoksnį, kuris padės išlaikyti drėgmę dirvožemyje ir slopins piktžolių augimą.
Tręšimas: Katilėliai nėra gausiai maitinami, tačiau pavasarį galite tręšti subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kad skatintumėte sveiką augimą ir žydėjimą. Dėl tręšimo normų vadovaukitės gamintojo nurodymais.
Nukirpimas: Reguliariai šalinkite nužydėjusius žiedus, kad paskatintumėte nuolatinį žydėjimą ir išvengtumėte savaiminio užsisėjimo, kuris gali sukelti pertekliaus.
Parama: Kai kurių veislių katilėliams, ypač aukštesniems arba turintiems dideles žiedų galvas, gali praversti stulpai ar kita atrama, kad jie nesvyruotų.
Dalijimas: Kas kelerius metus ankstyvą pavasarį arba rudenį dalykite perpildytas kekes, kad augalai atjaunėtų ir išliktų gyvybingi.
Kenkėjai ir ligos: Atkreipkite dėmesį į įprastus sodo kenkėjus, tokius kaip amarai, šliužai ir sraigės, ir, jei reikia, nedelsdami juos pašalinkite. Tinkamas atstumas tarp augalų ir gera oro cirkuliacija gali padėti išvengti grybelinių ligų.
Žiemos priežiūra: šaltesnio klimato šalyse vėlyvą rudenį aplink augalo pagrindą užberkite mulčio sluoksnį, kuris padės apsaugoti šaknis žiemą. Kai kurių veislių augalai žiemą gali nugrimzti į žemę, o pavasarį vėl atželti.
Laikydamiesi šių priežiūros patarimų, galėsite džiaugtis gražiais Katilėlio augalais savo sode visą vegetacijos sezoną.
Yra daugybė Katilėlio augalų (Campanula) rūšių ir veislių, kurių kiekviena pasižymi savitomis savybėmis. Štai keletas populiarių rūšių:
Campanula persicifolia (persikinis katilėlis): Ši rūšis pasižymi stačiais stiebais su subtiliais varpelio formos mėlynais, violetiniais, rausvais arba baltais žiedais. Ji pasižymi siaurais, lancetiškais lapais.
Campanula lactiflora (Pieninis katilėlis): Ši aukštai auganti rūšis skleidžia mėlynos, violetinės arba baltos spalvos varpelio formos žiedų kekes. Ji vertinama dėl ilgo žydėjimo laikotarpio ir energingo augimo būdo.
Campanula carpatica (Karpatinis katilėlis): Tai žemaūgė rūšis, turinti kompaktiškus lapų kupstus ir į viršų nukreiptus mėlynos, violetinės arba baltos spalvos varpelio formos žiedus. Puikiai tinka alpinariumams ar apvadams.
Campanula glomerata (glomeruotoji katilėlė): Ši rūšis formuoja tankias stačių stiebų kekes, kurias vainikuoja mėlynos, violetinės arba baltos spalvos varpelio formos žiedų kekės. Ji puikiai tinka apvadams ir sodybų sodams.
Campanula portenschlagiana (Dalmatijos katilėlis): Tai žema auganti, plintanti rūšis, turinti vijoklinius stiebus ir violetiškai mėlynus, žvaigždės formos žiedus. Dažnai naudojama kaip žemės danga arba alpinariumuose.
Apskritalapė kampana (Campanula rotundifolia): Švelni rūšis plonais stiebeliais ir mėlynais arba baltais varpelio formos žiedais. Ji kilusi iš Europos ir Šiaurės Amerikos, dažnai aptinkama pievose ir uolėtuose šlaituose.
Campanula pyramidalis (Kaminkrėčio katilėlis): Ši rūšis garsėja aukštais, stačiais varpelių formos žiedų kuokštais, kurie gali siekti iki 5 pėdų aukštį. Tai įspūdingas daugiamečių augalų apvadų priedas.
Campanula ‘Sarastro’: ‘Sarastro’ yra Campanula lactiflora veislė, kurios žiedai tamsiai violetiniai ir mėlyni ant tvirtų stiebų. Ji vertinama dėl ilgo žydėjimo laikotarpio ir ryškios spalvos.
Campanula ‘Kent Belle’: Hibridinė veislė, kurios žiedai dideli, aukštyn nukreipti, tamsiai violetinės ir mėlynos spalvos. Tai kompaktiškas augalas, turintis krūminį augimo būdą.
Campanula ‘White Clips’: Tai nykštukinė veislė su baltais varpelio formos žiedais virš tankios lapijos. Puikiai tinka kraštams apželdinti arba sodinti konteineriuose.
Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės Katilėlio augalų rūšių. Kiekviena rūšis skiriasi dydžiu, žiedų spalva ir augimo būdu, todėl sodininkai gali rinktis pagal savo pageidavimus ir sodo sąlygas.
Katilėlio (Campanula) genėjimas yra gana paprastas ir visų pirma apima nužydėjusių žiedų nuėmimą, kad būtų skatinamas nuolatinis žydėjimas, ir augalo formos palaikymą. Štai kaip veiksmingai genėti Katilėlį:
Nukirpimas: Žydėjimo sezono metu reguliariai šalinkite išblukusius ar išskydusius žiedus. Aštriomis, švariomis genėjimo žirklėmis arba žirklėmis nukirpkite gėlės stiebą tiesiai virš sveikų lapų arba šakojimosi taško. Nukirpimas neleidžia augalui nukreipti energijos sėklų gamybai ir skatina jį išauginti daugiau žiedų.
Genėjimas: Pasibaigus pagrindiniam žydėjimo laikotarpiui, galite šiek tiek patrumpinti augalą, kad pašalintumėte išsikerojusius ar pažeistus stiebus ir paskatintumėte jį atrodyti tvarkingiau. Priklausomai nuo to, kiek stipriai reikia patrumpinti, stiebus nukirpkite iki pat sveikų lapų arba iki augalo pagrindo. Tai gali padėti atjauninti augalą ir paskatinti naują augimą.
Skirstymas: Kai kurioms katilėlių rūšims, ypač toms, kurios formuoja kupstus arba intensyviai plinta, naudinga kas kelerius metus dalyti augalus, kad jie neperaugtų ir išliktų gyvybingi. Augalą padalykite anksti pavasarį arba rudenį, iškasdami kekę ir padalydami ją į mažesnes dalis su atskiromis šaknimis ir ūgliais. Persodinkite padalytus augalus į gerai paruoštą dirvą ir gerai palaistykite.
Žiemos valymas: Šaltesnio klimato šalyse po pirmųjų šalnų vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje Katilėlis gali būti nupjaunamas iki žemės paviršiaus. Tai padeda sutvarkyti sodą ir apsaugo nuvytusius lapus nuo kenkėjų ir ligų žiemos mėnesiais. Tačiau kai kurie sodininkai mieliau palieka nudžiūvusius stiebus, kad žiemą šiek tiek apsaugotų augalo vainiką.
Atsargumas genint: Nors katilėliai paprastai gerai pakenčia genėjimą, venkite genėti sumedėjusius stiebus ar pernelyg stipriai genėti lapiją, ypač vegetacijos sezono viduryje. Stiprus genėjimas gali sukelti augalui stresą ir sumažinti žydėjimą.
Laikydamiesi šių genėjimo būdų, galite išlaikyti Katilėlį sveiką, tvarkingą ir gausiai žydintį visą vegetacijos sezoną. Visada pasirūpinkite, kad genėjimo įrankiai būtų aštrūs ir švarūs, kad sumažintumėte riziką pažeisti augalą ar perduoti jam ligas.
Katilėlį (Campanula) galima dauginti keliais būdais, įskaitant dalijimą, stiebo auginius ir sėklų sėją. Štai kaip dauginti Katilėlį:
Dalijimas:
Dalijimas yra vienas paprasčiausių būdų dauginti katilėlius, ypač tuos, kurie sudaro kekes ar plintančius kilimėlius.
Ankstyvą pavasarį arba rudenį iškaskite visą augalą arba kekę.
Atsargiai padalykite augalą į mažesnes dalis, užtikrindami, kad kiekviena dalis turėtų savo šaknų ir ūglių rinkinį.
Persodinkite padalytus augalus į gerai paruoštą dirvą tokiame pat gylyje, kokiame jie augo anksčiau.
Gerai palaistykite naujai padalytus augalus, kad jie lengviau įsitvirtintų naujoje vietoje.
Stiebų auginiai:
Vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje iš sveikų, nežydinčių ūglių imkite stiebo auginius.
Švariomis, aštriomis žirklėmis arba genėtuvais nukirpkite 4-6 cm ilgio stiebo atkarpą tiesiai po lapų mazgu.
Iš pjūvio pašalinkite apatinius lapus, palikdami tik kelis lapus viršūnėje.
Nupjautą stiebo galą pamerkite į šaknų hormono miltelius (neprivaloma), kad paskatintumėte šaknų vystymąsi.
Pasodinkite pjūvį į nedidelį vazonėlį, pripildytą gerai drenuojančio mišinio.
Žemę nuolat palaikykite drėgną, o vazonėlį pastatykite šiltoje, šviesioje vietoje, į kurią patenka netiesioginiai saulės spinduliai.
Po kelių savaičių turėtų pradėti formuotis šaknys. Galite švelniai patraukti pjūvį, kad patikrintumėte, ar jis priešinasi, o tai rodo, kad šaknys auga.
Kai augalas išleis šaknis, galite jį persodinti į didesnį indą arba tiesiai į sodą.
Sėklų sėja:
Pasibaigus žydėjimui, rinkite sėklas nuo subrendusių Katilėlio augalų.
Sėklas sėkite patalpoje žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį arba tiesiai į sodą pavasarį ar vasaros pradžioje.
Paruoškite sėklų padėklą arba mažus vazonėlius, pripildytus sėklų pradžiamojo mišinio.
Sėklas lengvai įspauskite į dirvos paviršių ir užberkite plonu sluoksniu papildomos dirvos.
Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę ir padėkite padėklą ar vazonėlius šiltoje, gerai apšviestoje vietoje.
Sėklos paprastai sudygsta per 2-3 savaites.
Kai daigai išvysto kelis tikrųjų lapų rinkinius, galite juos persodinti į didesnius indus arba į sodą, atstumus tarp jų nustatydami pagal specifinius Katilėlio rūšies reikalavimus.
Dauginimas leidžia sukurti naujus Katilėlio augalus, kuriais galėsite išplėsti savo sodą arba pasidalyti su draugais ir kitais sodininkais. Tinkamai prižiūrint ir skiriant dėmesį, padaugintos Katilėliai turėtų gerai įsikurti ir išaugti į sveikus, žydinčius augalus.
Katilėliai (Campanula) paprastai yra atsparūs augalai, tačiau, kaip ir bet kurie kiti, jie gali būti jautrūs tam tikriems kenkėjams, ligoms ir įprastoms problemoms. Štai keletas problemų, su kuriomis galite susidurti augindami katilėlį:
Kenkėjai:
Amarai: Šie maži, minkštakūniai vabzdžiai gali susitelkti ant Katilėlio stiebų ir lapų, siurbdami sultis iš augalo. Jie gali iškraipyti augimą ir sukelti lapų susisukimą.
Šliužai ir sraigės: Šie moliuskai gali maitintis Katilėlio lapais, palikdami skylių ir žalos. Ypač daug problemų jie kelia drėgnose patalpose.
Voratinklinės erkės: Šie maži voragyviai gali užkrėsti Katilėlį, ypač karštomis ir sausomis sąlygomis. Jos siurbia sultis iš lapų, todėl jie gelsta, džiūsta ir per anksti nukrenta.
Vikšrai: Kai kurių rūšių vikšrai gali maitintis Katilėlio lapais, todėl nekontroliuojami jie gali nuvysti lapus.
Ligos:
Ši grybelinė liga pasireiškia kaip balti milteliai ant Katilėlio lapų. Ji klesti drėgnose patalpose ir negydoma gali susilpninti augalą.
Botrytis Blight (pilkasis pelėsis): Šia grybine liga Katilėlis gali susirgti vėsiu ir drėgnu oru. Dėl jos ant lapų ir žiedų atsiranda pilkšvai rudų dėmių, galiausiai prasideda puvinys.
Šaknų puvinys: Per didelė drėgmė dirvoje gali sukelti Katilėlio šaknų puvinį, kurį sukelia grybeliniai patogenai. Užsikrėtę augalai gali nuvysti, sulėtėti jų augimas ir galiausiai žūti.
Dažniausiai pasitaikančios problemos:
Per didelis laistymas: Katilėliai mėgsta gerai drenuojamą dirvožemį, todėl jie gali nukentėti, jei dirva bus nuolat perlaistyta. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį ir kitas grybelines ligas.
Blogas drenažas: Netinkamas drenažas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant šaknų puvinį ir užliejimą vandeniu, ypač gausaus lietaus ar perlaistymo laikotarpiais.
Saulės nudegimai: Kai kurios katilėlių rūšys gali nudegti saulėje, jei jas veikia intensyvūs saulės spinduliai, ypač karštomis vasaros dienomis. Tai gali sukelti lapų nudegimą ir pažeidimus.
Žydėjimo trūkumas: Dėl netinkamo genėjimo, nepakankamos saulės šviesos ar maistinių medžiagų trūkumo Katilėlis gali mažiau žydėti. Užtikrinus tinkamą priežiūrą ir tvarkymą, galima paskatinti žydėjimą.
Šių problemų prevencijai ir valdymui:
Reguliariai stebėkite savo Katilėlį, ar nėra kenkėjų, ligų ar įprastų problemų požymių.
Palaikykite gerą sodo higieną, šalindami šiukšles ir nukritusius lapus, kuriuose gali veistis kenkėjai ir ligos.
Laistykite Katilėlį prie augalo pagrindo, kad nesudrėkintumėte lapų – taip sumažinsite grybelinių ligų riziką.
Venkite perkrauti augalus, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją ir sumažintumėte ligų plitimo riziką.
Jei reikia, naudokite organines arba chemines priemones, atidžiai laikydamiesi etiketėje pateiktų nurodymų.
Skubiai spręsdami šias problemas ir tinkamai prižiūrėdami galite išlaikyti sveiką ir klestintį Katilėlį savo sode.
Kaip prižiūrėti Katilėlį?
Užtikrinkite jiems saulę arba dalinį pavėsį, gerai drenuojamą dirvožemį ir reguliarų laistymą. Nukirpkite nužydėjusius žiedus, kad skatintumėte nuolatinį žydėjimą ir išlaikytumėte augalo formą.
Kada turėčiau sodinti Katilėlį?
Katilėles galima sodinti pavasarį arba rudenį, priklausomai nuo klimato sąlygų. Sodinant pavasarį, šaknys spėja įsitvirtinti prieš vasaros karščius, o sodinant rudenį, galima pradėti kitą vegetacijos sezoną.
Kaip dažnai turėčiau laistyti Katilėlį?
Laistykite Katilėlį, kai viršutinis dirvos centimetras sausas, ypač per karščius ir sausus orus. Venkite perlaistyti, nes jie mėgsta šiek tiek drėgną, bet ne permirkusią dirvą.
Ar Katilėlėms reikia trąšų?
Katilėliai nėra gausiai mintantys augalai, tačiau jiems gali būti naudingos subalansuotos, lėtai išsiskiriančios trąšos, tręšiamos pavasarį. Trąšų normas nurodykite vadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis.
Kaip užkirsti kelią Katilėlio invazijai?
Kai kurios katilėlių rūšys gali intensyviai plisti. Kad jos netaptų invazinėmis, reguliariai dalykite perpildytus kekes ir nedelsiant nukirpkite nužydėjusius žiedus, kad išvengtumėte savaiminio užsikrėtimo.
Ar Katilėlis atsparus elniams?
Nors nė vienas augalas nėra visiškai atsparus elniams, Katilėlis dėl savo kartaus skonio ir tekstūros paprastai yra atsparus elniams. Tačiau alkani elniai vis tiek gali juos apgraužti, jei maisto šaltiniai riboti.
Ar galiu auginti katilėlį konteineriuose?
Taip, katilėles galima auginti konteineriuose, jei juose yra geras drenažas. Rinkitės konteineriams tinkantį mišinį ir pasirūpinkite, kad augalai gautų pakankamai saulės šviesos.
Ar Katilėlis pritraukia apdulkintojus?
Taip, Katilėlis pritraukia bites, drugelius ir kitus apdulkintojus savo nektaro gausiais žiedais. Jos gali padėti palaikyti apdulkintojų populiaciją jūsų sode.
Kaip dauginti Katilėlį?
Katilėlę galima dauginti dalijant, stiebo auginiais arba sėjant sėklas. Dalijimas ir stiebo auginiai yra įprasti metodai, naudojami naujiems augalams iš esamų sukurti.
Ar katilėlis toksiškas naminiams gyvūnams?
Nėra žinoma, kad katilėlis būtų toksiškas naminiams gyvūnams, jei jo būtų nuryjamas nedidelis kiekis. Tačiau visada geriausia stebėti augintinius prie augalų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei įtariate, kad jų nurijote ar atsirado nepageidaujamų reakcijų.
