Paprastoji kiaulpienė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, labai paplitęs žemės paviršiuje augalas. Vaistinei žaliavai gaminti šaknys (Radix Taraxaci cum herbą, Radix Leonis cum herbą, Radix Taraxaci) renkamos rudenį arba pavasarį; jos džiovinamos natūraliai. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: angliavandenis inulinas, laktocerolas, karti medžiaga taraksacinas, cholinas, dervos, folinė rūgštis, cukringos medžiagos ir mineralinės druskos.
Tai nuo senų laikų medicinoje vartojamas augalas. Nemaža žaliavos suvartojama ekstrakto gamybai, kuris naudojamas piliulių gamyboje kaip rišamoji medžiaga. Pagal Bėslerį kiaulpienės preparatai gerai gydo kepenų sutrikimus, tulžies maišelio akmenis, skatina šlapimo išsiskyrimą ir t. t.
Pastaruoju metu antžeminę ir požeminę augalų dalis patariama vartoti žalias (nedžiovintas). Surinktą žaliavą reikia švariai nuplauti, masę susmulkinti mėsai malti mašinėle ir išspausti sultis; gerti tuojau jas išspaudus. Be to, patariama kiaulpienes valgyti vietoj salotų su mėsiškais valgiais. Iš šaknų, atitinkamai jas paruošus (sudžiovinti ir paskrudinti), gaminamas kavos surogatas.
Bendrai mokslinėje medicinoje ši žaliava vartojama į vidų kaip amarum et cholagogum.
