Skėtinė širdažolė yra vienametis arba dvimetis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šaknis – liemeninė, šakota, o stiebas status, keturbriaunis. Lapai lancetiški arba kiaušiniški, priešiniai, gysloti. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais rausvais žiedais.
Auga dirvonuose, pamiškėse, ganyklose, molingose dirvose.
Vaistinei žaliavai renkama žydinti antžeminė augalo dalis ir džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovinta širdažolė natūralios spalvos, bekvapė, kartaus skonio.
Širdažolės žaliavoje yra karčiųjų junginių alkaloidų ir glikozidų pavidalu (gencionino, genciopikrino, eritaurino), flavonoidų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, dervų, gleivių, eterinio aliejaus, vitaminų.
Skėtinė širdažolė žadina apetitą ir gerina virškinimą, skatina virškinimo trakto liaukų sekreciją, gerina žarnyno peristaltiką ir švelniai laisvina užkietėjusius vidurius. Širdažolės galeniniais preparatais gydomas gastritas, viduriavimas, meteorizmas, kepenų, tulžies pūslės ir inkstų ligos.
Užpilui paruošti imamas vienas valgomasis šaukštas žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens, ekstraktuojama 30 minučių, nukošiama ir geriama 30 minučių prieš valgį po du valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Užpilas žadina apetitą ir gerina virškinimą.
Jis laikomas vėsioje vietoje dvi paras. Nuovirui paruošti imama du valgomieji šaukštai žaliavos ir užpilama stikline vandens. Kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, perkošiama ir geriama 30 minučių prieš valgį po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.
Skėtinės širdažolės dedama į vaistinių augalų mišinius, kurie žadina apetitą, gerina virškinimą ir kt. Farmacijos pramonė gamina galeninį preparatą Tinctura amara, kurio sudėtyje yra ir širdažolės žolės. Liaudies medicinoje širdažolės arbata gydoma skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ir kitos ligos. Arbatą patariama gerti silpną (vienas arbatinis šaukštelis žaliavos stiklinei vandens; išgeriama per dieną). Širdažolės didelės dozės gali sukelti viduriavimą, vėmimą.
