Šventagaršvė augalo priežiūra – tai tinkamų auginimo sąlygų sudarymas ir reguliari priežiūra. Štai keletas patarimų:
Šviesa: Šventagaršvė augalams labiau patinka nuo dalinio pavėsio iki visiškos saulės. Statykite juos tokioje vietoje, kur jie gautų maždaug 4-6 valandas saulės šviesos per dieną.
Dirva: naudokite gerai drenuojamą, derlingą dirvą su daug organinių medžiagų. Šventagaršvė augalai mėgsta šiek tiek rūgščią arba neutralią dirvą.
Laistymas: Palaikykite nuolat drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Augalą giliai palaistykite, kai tik palietus viršutinį dirvožemio centimetrą pajusite, kad jis sausas.
Temperatūra ir drėgmė: Šventagaršvė augalai gerai auga vėsioje arba vidutinėje temperatūroje. Jiems patinka drėgmė, todėl retkarčiais galima palaistyti lapus, ypač sausose patalpose.
Tręšimas: Augalų vegetacijos metu (nuo pavasario iki ankstyvo rudens) kas 4-6 savaites augalus tręškite subalansuotomis, vandenyje tirpstančiomis trąšomis. Kad trąšos būtų tinkamai panaudotos, vadovaukitės ant pakuotės pateiktais nurodymais.
Genėjimas: Reguliariai šalinkite nudžiūvusius ar pageltusius lapus, kad augalas atrodytų ir būtų sveikas. Nukirpkite nužydėjusius žiedų stiebus, kad skatintumėte nuolatinį žydėjimą.
Palaikymas: Jei auginate aukštą Šventagaršvė veislę, pavyzdžiui, Šventagaršvė archangelica, stiebus paremkite, kad jie nesulinktų ir nelūžtų.
Mulčiavimas: aplink augalo pagrindą užberkite organinio mulčio sluoksnį, pavyzdžiui, komposto ar smulkintų lapų, kad būtų lengviau išlaikyti drėgmę ir išnaikinti piktžoles.
Kenkėjai ir ligos: Saugokitės įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, amarų, voratinklinių erkių ir vikšrų. Užkrėstus vabzdžius nedelsdami apdorokite insekticidiniu muilu arba neemo aliejumi. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą, kad sumažintumėte grybelinių ligų riziką.
Žiemojimas: Šaltesnio klimato zonose apsaugokite Šventagaršvė augalus nuo atšiaurių žiemos sąlygų, stipriai mulčiuodami pagrindą arba įnešdami į patalpą konteineriuose auginamus augalus. Po pirmųjų šalnų nupjaukite lapus.
Laikydamiesi šių priežiūros patarimų, galite padėti savo Šventagaršvė augalui klestėti ir išauginti gražią lapiją bei žiedus.
Šventagaršvė – tai Apiaceae šeimos augalų gentis, kurią sudaro apie 60 rūšių. Šie augalai paprastai žinomi dėl savo aromatinių savybių ir dažniausiai naudojami vaistažolėse bei kulinarijoje. Štai keletas žymių Šventagaršvė rūšių:
Šventagaršvė archangelica: Ši rūšis taip pat žinoma kaip sodinė anglikonija arba šventoji dvasia, ji yra bene labiausiai žinoma ir plačiai auginama. Ji kilusi iš Šiaurės Europos ir auginama dėl valgomųjų stiebų ir šaknų, kurie naudojami kulinarijoje ir vaistažolių medicinoje.
Šventagaršvė sinensis: Ši rūšis yra kilusi iš Kinijos, Japonijos ir Korėjos. Tradicinėje kinų medicinoje ji vartojama jau daugelį amžių, ypač dėl tariamų gydomųjų savybių, susijusių su moterų sveikata.
Šventagaršvė gigas: Ši rūšis yra kilusi iš Korėjos ir garsėja ryškiais violetiškai raudonais stiebais ir tamsiai violetinių žiedų kekėmis. Ji dažnai auginama kaip dekoratyvinis augalas, tačiau taip pat naudojama ir medicinoje.
Šventagaršvė pubescens: Ši rūšis, dar vadinama Du Huo, kilusi iš Kinijos ir tradicinėje kinų medicinoje naudojama tokioms ligoms kaip artritas ir reumatas gydyti.
Šventagaršvė keiskei: Ši rūšis yra kilusi iš Japonijos. Jos lapai yra ryškiai žali ir vertinami dėl tariamai sveikatai naudingų savybių, įskaitant antioksidacines.
Šventagaršvė atropurpurea: Ši rūšis taip pat žinoma kaip purpurinė anglikonija arba amerikietiškoji anglikonija, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ji dažnai aptinkama pelkėtose buveinėse ir naudojama panašiai kaip ir kitos Šventagaršvė rūšys.
Šventagaršvė sylvestris: ši rūšis, kilusi iš Europos ir Azijos, paprastai vadinama laukine angliuku. Ji dažnai aptinkama drėgnose, miškingose vietovėse ir naudojama kulinarijoje bei medicinoje panašiai kaip Šventagaršvė archangelica.
Tai tik keli įvairių Šventagaršvė genties rūšių pavyzdžiai. Kiekviena rūšis gali pasižymėti savitomis savybėmis, panaudojimu ir auginimo reikalavimais. Kulinarijoje, dekoratyviniuose soduose ar vaistažolėse Šventagaršvė genties augalai siūlo daugybę galimybių.
Šventagaršvė augalų genėjimas gali padėti išlaikyti jų formą, paskatinti naują augimą ir neleisti jiems tapti per daug kojų ar išsikeroti. Pateikiame keletą patarimų, kaip genėti angeliką:
Galvosūkių šalinimas: Žiedams nuvyto, pašalinkite nužydėjusius žiedų stiebus. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir skatina jį sutelkti energiją naujam augimui, o ne sėkloms subrandinti.
Genėjimas: Reguliariai nupjaukite nudžiūvusius ar pageltusius lapus, kad pagerintumėte bendrą augalo sveikatą ir išvaizdą. Naudokite švarias, aštrias genėjimo žirkles, kad padarytumėte švarius pjūvius, stengdamiesi nepažeisti sveikos lapijos.
Retinkite: Jei Šventagaršvė augalas per tankus arba per daug tankus, pasirinktinai išretinami kai kurie stiebai ir lapai. Taip užtikrinama geresnė oro cirkuliacija ir šviesos patekimas, sumažėja ligų rizika ir skatinamas sveikesnis augimas.
Aukščio reguliavimas: Priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, Šventagaršvė augalai gali užaugti gana aukšti. Jei augalas pradeda peraugti jam skirtą vietą arba tampa sunkus, apsvarstykite galimybę patrumpinti kai kuriuos aukštesnius stiebus, kad išlaikytumėte mažesnį dydį.
Atnaujinamasis genėjimas: Senesnius sumedėjusius ar mažiau produktyvius Šventagaršvė augalus galima genėti atnaujinamuoju genėjimu. Žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį nupjaukite visą augalą maždaug 6 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Tai paskatins šviežią, gyvybingą augimą nuo pagrindo.
Sterilizacija: Kad išvengtumėte ligų plitimo, genėjimo įrankius sterilizuokite prieš ir po kiekvieno naudojimo, ypač jei dirbate su keliais augalais. Sterilizacijai galite naudoti spiritą arba tirpalą, sudarytą iš vienos dalies baliklio ir devynių dalių vandens.
Atsikratykite nupjautos medžiagos: Kad sumažintumėte kenkėjų ir ligų riziką, pašalinkite ir išmeskite visas nupjautas ar nudžiūvusias augalines medžiagas aplink augalo pagrindą.
Laikas: Geriausias laikas genėti Šventagaršvė augalus paprastai yra žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Tačiau prireikus galima genėti visą vegetacijos sezoną.
Laikydamiesi šių genėjimo patarimų, padėsite išlaikyti sveikus, patrauklius ir produktyvius Šventagaršvė augalus.
Angeliką galima dauginti keliais būdais, įskaitant dauginimą sėklomis, dalijimą ir stiebo auginius. Štai kaip dauginti angelą:
Sėklų dauginimas:
Sėklų dauginimas: rinkite subrendusias sėklas, kai jos subręsta ir paruduoja.
Sėklas pasėkite į vazonėlius arba lovelius, pripildytus gerai drenuotos, drėgnos dirvos. Sėklas lengvai įspauskite į dirvos paviršių ir užberkite plonu žemės sluoksniu.
Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę, o vazonėlius pastatykite šiltoje, netiesioginės saulės apšviestoje vietoje.
Dygimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių. Kai daigai išleis kelis tikruosius lapelius, persodinkite juos į atskirus vazonėlius arba į sodą, jei oras ir sąlygos tam tinkami.
Dalijimas:
Padalykite augalus anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai jie nurimsta arba baigia žydėti.
Atsargiai iškaskite visą augalą, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknis.
Aštriu, švariu peiliu ar kastuvu padalykite augalą į mažesnes dalis, kurių kiekvienoje būtų sveikos šaknys ir keli ūgliai.
Padalytas dalis iš karto persodinkite į paruoštą dirvą naujoje vietoje. Pasodinę kruopščiai palaistykite.
Stiebų auginiai:
Pavasarį arba vasaros pradžioje nuo sveikų, nežydinčių Šventagaršvė augalo ūglių imkite stiebo auginius.
Nupjaukite 4-6 cm ilgio stiebo atkarpą tiesiai po lapų mazgu. Pašalinkite visus apatinius lapus.
Nupjautą stiebo pjūvio galą pamerkite į įsišaknijimo hormono miltelius, kad paskatintumėte šaknų vystymąsi (neprivaloma).
Pasodinkite pjūvį į vazoną, pripildytą gerai drenuojamo, drėgno vazono mišinio. Žemę aplink auginį sutvirtinkite ir švelniai palaistykite.
Statykite vazoną šiltoje, šviesioje vietoje, į kurią patenka netiesioginiai saulės spinduliai, ir nuolat palaikykite žemę drėgną.
Šaknys turėtų išaugti per kelias savaites ar porą mėnesių. Kai šaknys gerai įsišaknys, persodinkite augalą į nuolatinę augimo vietą.
Nepriklausomai nuo pasirinkto dauginimo būdo, labai svarbu tinkamai prižiūrėti naujai padaugintus Šventagaršvė augalus, įskaitant reguliarų laistymą, pakankamą saulės šviesą ir apsaugą nuo ekstremalių oro sąlygų. Pasitelkę kantrybę ir rūpestį, galite sėkmingai dauginti angeliką ir džiaugtis naujais augalais savo sode.
Šventagaršvė augalai paprastai yra gana atsparūs, tačiau, kaip ir bet kuris kitas augalas, jie gali būti jautrūs tam tikriems kenkėjams ir ligoms. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kenkėjų ir ligų, galinčių paveikti Šventagaršvė:
Amarai: Šie maži, minkštakūniai vabzdžiai maitinasi augalo sultimis, dažnai susitelkdami ant naujo augalo. Jie gali iškraipyti lapus ir pernešti virusines ligas.
Voratinklinės erkės: Šie maži voragyviai minta augalų sultimis, todėl ant lapų susidaro dėmės, pakinta spalva ir atsiranda tinklelis. Jos gerai veisiasi sausoje aplinkoje.
Vikšrai: Kai kurių rūšių vikšrai gali maitintis Šventagaršvė augalų lapais, padarydami matomą žalą lapams.
Šliužai ir sraigės: Šie moliuskai gali išgraužti netaisyklingas skyles Šventagaršvė augalų lapuose ir stiebuose, ypač drėgnoje aplinkoje.
Miltligė: ši grybelinė liga pasireiškia kaip baltas miltingas sluoksnis ant augalo lapų, stiebų ir žiedų. Ji klesti šiltomis ir drėgnomis sąlygomis.
Šaknų puvinys: Perlaistymas arba prastai drenuojama dirva gali sukelti šaknų puvinį – grybelinę ligą, dėl kurios nyksta šaknys. Simptomai – vytimas, lapų geltonavimas ir sulėtėjęs augimas.
Lapų dėmėtligė: Įvairūs grybeliniai patogenai gali sukelti lapų dėmėtligę, kuri pasireiškia mažomis tamsiomis dėmėmis ant lapų. Stiprios infekcijos gali sukelti defoliaciją.
Rūdys: Rūdžių ligos pasireiškia oranžinėmis arba rausvai rudomis pūslelėmis ant apatinės lapų pusės. Jos gali susilpninti augalą ir sumažinti jo gyvybingumą.
Šių kenkėjų ir ligų prevencija ir valdymas:
Atlikite sodo higienos praktiką: pašalinkite šiukšles ir piktžoles aplink Šventagaršvė augalus.
Venkite pertekliaus ir užtikrinkite pakankamus atstumus tarp augalų, kad skatintumėte oro cirkuliaciją.
Laistykite augalus prie pagrindo, kad lapai būtų sausi, nes daugelis grybinių ligų klesti drėgnoje aplinkoje.
Reguliariai stebėkite augalus, ar nėra kenkėjų ar ligų požymių, ir imkitės reikiamų veiksmų, jei jų aptiksite.
Kraštutiniu atveju naudokite organinius arba cheminius insekticidus ar fungicidus, atidžiai laikydamiesi instrukcijų.
Įgyvendindami šias prevencines priemones ir nedelsdami spręsdami bet kokias kenkėjų ar ligų problemas, galite padėti išlaikyti sveikus ir klestinčius Šventagaršvė augalus.
Nors Šventagaršvė augalai yra palyginti ištvermingi, jie gali susidurti su kai kuriomis įprastomis problemomis. Štai keletas problemų, su kuriomis galite susidurti augindami Šventagaršvė:
Žaizdų išbyrėjimas: Šventagaršvė augalai yra dvimečiai, t. y. pirmaisiais metais jie paprastai augina lapus, o antraisiais metais žydi ir subrandina sėklas, o po to nunyksta. Tačiau kartais jie gali anksti nužydėti (žydėti ir subrandinti sėklas), ypač jei patiria stresą, pavyzdžiui, temperatūros ar vandens kiekio svyravimus. Norėdami išvengti ankstyvo išgulimo, užtikrinkite, kad augalai būtų auginami optimaliomis sąlygomis, nuolat laistomi ir neperkrauti.
Grybelinės ligos: Šventagaršvė augalai gali būti jautrūs grybinėms ligoms, pavyzdžiui, miltligei, lapų dėmėtligėms ir rūdims, ypač drėgnoje aplinkoje arba auginami prastai vėdinamose patalpose. Kad išvengtumėte grybinių ligų, užtikrinkite pakankamą oro cirkuliaciją aplink augalus, venkite laistymo iš viršaus ir nedelsdami pašalinkite bei sunaikinkite užkrėstą augalinę medžiagą.
Kenkėjų antplūdžiai: Dažniausi kenkėjai, galintys pažeisti Šventagaršvė augalus, yra amarai, voratinklinės erkės ir vikšrai. Šie kenkėjai gali pažeisti lapiją, stabdyti augimą ir platinti ligas. Reguliariai apžiūrėkite augalus, ar nėra kenkėjų požymių, pavyzdžiui, iškraipyta lapija, tinklai ar skylės lapuose, ir imkitės tinkamų priemonių, pavyzdžiui, purkškite insekticidiniu muilu arba naudokite natūralius plėšrūnus.
Šaknų puvinys: Dėl per didelio laistymo ar prastai drenuoto dirvožemio gali atsirasti šaknų puvinys – grybelinė liga, dėl kurios nyksta šaknys. Šaknų puvinio požymiai: vysta, gelsta lapai ir iš dirvožemio sklinda nemalonus kvapas. Kad išvengtumėte šaknų puvinio, pasirūpinkite, kad dirvožemis būtų gerai drenuotas, ir laistykite augalus tik tada, kai viršutinis dirvožemio centimetras sausas.
Maistinių medžiagų trūkumas: Jei augalams trūksta maistinių medžiagų, jie gali turėti jų trūkumo požymių. Dažniausiai trūksta azoto, fosforo ir kalio. Simptomai gali būti sulėtėjęs augimas, pageltusi lapija ir prastas žydėjimas. Kad pašalintumėte maisto medžiagų trūkumą, tręškite augalus subalansuotomis trąšomis pagal gamintojo nurodymus.
Reguliariai stebėdami savo Šventagaršvė augalus ir nedelsdami spręsdami bet kokias problemas, galite padėti jiems išlikti sveikiems ir klestintiems visą vegetacijos sezoną.
Čia pateikiami dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie Šventagaršvė augalus:
Kas yra Šventagaršvė?
Šventagaršvė yra Apiaceae šeimos augalų gentis, kurią sudaro apie 60 rūšių. Šie augalai žinomi dėl savo aromatinių savybių ir dažniausiai naudojami vaistažolėse ir kulinarijoje.
Kokie yra įprasti Šventagaršvė naudojimo būdai?
Šventagaršvė augalai naudojami įvairiais tikslais, įskaitant kulinarinius, medicininius ir dekoratyvinius. Kai kurių rūšių šaknys, stiebai ir lapai naudojami kulinarijoje, vaistažolių arbatoms ir likeriams gaminti. Tradicinėje medicinoje tikima, kad Šventagaršvė turi gydomųjų savybių, ypač virškinimo ir kvėpavimo takų negalavimams gydyti. Be to, kai kurios Šventagaršvė rūšys auginamos soduose dėl dekoratyvinės vertės.
Kaip prižiūrėti Šventagaršvė augalus?
Šventagaršvė augalai mėgsta nuo dalinio pavėsio iki visiškos saulės ir gerai drenuojamą, derlingą dirvožemį. Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę ir reguliariai laistykite, ypač sausringais laikotarpiais. Prireikus augalus genėkite, kad išlaikytumėte jų formą ir pašalintumėte nudžiūvusius ar pageltusius lapus. Be to, saugokite augalus nuo kenkėjų ir ligų, reguliariai juos stebėdami ir imdamiesi atitinkamų priemonių kovai su užkratu.
Ar galiu auginti Šventagaršvė patalpoje?
Nors Šventagaršvė augalai mėgsta lauko sąlygas, kai kurias rūšis galima auginti patalpose, konteineriuose. Pasirinkite didelį vazoną su gerai drenuojama žeme ir pastatykite augalą šviesioje vietoje, į kurią patenka netiesioginiai saulės spinduliai. Auginimo sezono metu reguliariai laistykite ir retkarčiais tręškite. Nepamirškite, kad patalpoje auginami Šventagaršvė augalai gali būti ne tokio pat dydžio kaip lauke auginami egzemplioriai.
Per kiek laiko Šventagaršvė pražysta?
Šventagaršvė augalai paprastai yra dvimečiai, t. y. pirmaisiais metais jie augina lapus, o antraisiais metais žydi ir subrandina sėklas, o po to miršta. Tačiau kai kurios rūšys, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir aplinkos veiksnių, gali žydėti anksčiau arba vėliau.
Ar saugu vartoti Šventagaršvė?
Nors tam tikros Šventagaršvė augalo dalys, pavyzdžiui, stiebai ir lapai, naudojamos kulinarijoje ir vaistažolėse, prieš vartojant bet kokią augalinę medžiagą būtina būti atsargiems ir pasitarti su patikimais šaltiniais. Kai kuriose Šventagaršvė rūšyse gali būti toksiškų junginių arba alergenų, todėl prieš vartojimą geriausia ištirti konkrečią rūšį ir paruošimo būdus.
