Užgydydamas pagydau. Viena svarbių dermatologijos problemų naujų, efektyvesnių vaistinių preparatų ieškojimas. Vartojant sintetinius preparatus ir antibiotikus, stengiamasi išvengti arba sumažinti šalutinio veikimo ir alerginių reakcijų dažnį, sąmoningai ketinama daugiau vartoti medicinoje gamtinės, ypač augalinės, kilmės medžiagų. Ieškant naujų chemoterapinių preparatų, kartu daromi ir tyrimai, kurių tikslas — nustatyti, kaip padidinti preparatų gebėjimą įsismelkti į mikroorganizmą — ligos sukėlėją, įveikti mikrobų atsparumą chemoterapiniam veiksniui, padidinti organizmo atsparumą įvairiems išoriniams ir vidiniams aplinkos veiksniams, o tai leis sėkmingai suderinti augalinius antimikrobinius preparatus su antibiotikais ir sintetiniais antimikrobiniais chemoterapiniais vaistais.
Empiriniam ieškojimui šiandien ateina į pagalbą gamtinių medžiagų pradinių struktūrinių modeliavimo metodai, kurių tikslas — gauti reikiamas savybes. Medicinos plėtotės perspektyvų analizė, grindžiama ilgalaikėmis prognozėmis, rodo, kad, tobulinant ligų gydymo metodus, pavyzdžiui, odos ligų, būtina ieškoti būdų, kaip geriau paveikti organizmą numatomo lėtinės odos Iigos (egzemos, žvynelinės ligos, neurodermito ir kt.) paumėjimo laikotarpiu. Šiuo požiūriu augaliniai preparatai, kaip švelniau veikiantys, mažai toksiški, pasižymintys bendromis tonizuojančiomis savybėmis ir padidinantys organizmo atsparumą nepalankioms sąlygoms ateityje veikiausiai įgaus vis didesnės reikšmės. Toliau rašoma apie kai kuriuos augalus, vartojamus odos ligoms gydyti.
Žydinti kosmetika. Kosmetologija, kaip medicinos šaka, pirmiausia kuria higienines priemones odos, plaukų, burnos ertmės priežiūrai, tiria įvairių kosmetinių trūkumų pašalinimo priemones ir metodus. Šiuolaikinės kosmetikos yra keletas krypčių, ir tarp jų ypatingą vietą užima konservatyvioji ir gydomoji profilaktinė. Kosmetologijoje plačiai vartojami biologiškai labai aktyvūs preparatai kosmetiniams trūkumams gydyti ir apsisaugoti nuo jų gerinant medžiagų apykaitos procesus odoje, taip pat jai apsaugoti nuo žalingų meteorologinių ir toksinių veiksnių.
Vaistiniai augalai vartojami veido, rankų, plaukų Ypač naudingi vadinamieji vaistažolių „mišiniai”, arba „arbatos”. Pastaruoju metu mūsų šalyje ir užsienyje gaminama nemažai parfumerijos ir kosmetikos preparatų, kurie turi biologiškai aktyvių medžiagų eterinių aliejų, mikroelementų, vitaminų, organinių rūgščių arba kai kurių vaistų formų (ekstraktų, sulčių, tinktūrų, antpilų). Medicinoje plačiai vartojamos įvairios sutraukiančiosios, priešuždegiminės, balinančiosios priemonės.
Sutraukiantieji vaistai, standindami odą, kurį laiką ją dezinfekuoja, naikina infekciją (ąžuolo žievė, rūgšties gyvatžolės šaknastiebis, jonažolės žolė, granatmedžio žievė, ramunės, žiedai ir kt.). Riebi oda dažnai būna panaši į apelsino žievelę, atrodo šiurkštesnė, blizga. Išsiskiriantis odos riebalų perteklius sudaro kamščius riebalų liaukų ištekamosiose angelėse, vadinamuosius „juodus taškus”. Padidėjusio odos riebumo priežastis — vidaus sekrecijos liaukų, nervų sistemos, skrandžio ir žarnyno normalios veiklos sutrikimas. Kad nebūtų spuoginio išbėrimo esant padidėjusiam riebalų veido oda trinama spiritine 30 % medetkos tinktūra.
