AR YRA AUGALŲ, KURIE NETURI ŠAKNŲ IR ŽIEDŲ?
Pirmiausia turime susitarti: kas yra augalas? Daugelis žmonių mano, kad gyvulys privalo turėti keturias kojas, o augalas — žiedus. Tai klaidinga nuomonė.
Koacervatai — ypatingi pusiau skysti drebutiniai lašeliai, išsiskiriantieji iš organinių medžiagų tirpalų; jie turi sugebėjimą pagauti ištirpusias medžiagas, augti, jas įsisavindami, ir daugintis.
Katalizatoriai — medžiagos, kurios vien tik savo dalyvavimu keičia cheminių reakcijų greiti, o pačios nesikeičia.
Bakterija — vienaląstis organizmas, kuris dažnai įkyri mums, sukeldamas užkrečiamąsias ligas, — priklauso augalams, o juk ji neturi nei šaknų, nei lapų, nei žiedų. Tai viena vienintelė ląstelė. Tokių augalų yra daugiau. Dumbliai, kurie gyvena mūsų upėse ir tvenkiniuose, grybai, kurie auga miške, mažyčiai javų rūdžių grybeliai, sukeliantieji augalų ligas, pagaliau gerai mums žinomos mielės visa tai augalai. Lapai, šaknys ir žiedai — tai labai vėlyvas augmenijos pasiekimas. Tikriausiai pirmasis lapo prosenis pasirodė pasaulyje tuo metu, kai atsirado seniausi iš žinomų mums žemės augalų — psilofitai. Tai buvo taip seniai, kad paparčiai, gyvenę akmens amžiuje, palyginus su psilofitais, būtų laikomi jaunais augalais. Šaknys pirmiausia atsirado paparčiams. Senovės augalai pradėjo dirvoje laikytis, atsiremdami tiesiausiomis silpnomis oro šaknimis. Šių lapų paplitusių augalų tarpe tokias šaknis turi samaniniai augalai. Bet papartis neturi žiedų. Legenda apie jo stebuklingą žydėjimą Joninių išvakarėse atsirado todėl, kad niekas niekada nematė žydint paparčio. Kaip ir daugelis kitų mažai organizuotų augalų, papartis dauginasi sporomis. Taigi augalų be šaknų ir be žiedų yra labai labai daug. Bet ar yra žiedinių augalų be šaknų? Stovinčiuose vandenyse kartais sutinkame priplotus mažo, 1,5 milimetro ilgio, augalėlio (greta jo paprasta plūdena yra tiesiog milžinas) — bešaknės volfijos auglius. Ji žydi, jos žiedai yra taip pat labai maži.
