Alstromerija (Alstroemeria) – išraiškinga, ilgaamžė daugiametė svogūninė

Alstromerija (Alstroemeria) – išraiškinga, ilgaamžė daugiametė svogūninė gėlė. Ypač vertinama dėl spalvingų, ryškių, ilgai nenuvystančių žiedų, puikiai tinka skynimui ir dekoratyviniams gėlynams.

ALSTROMERIJOS 

• Augalas: daugiametis, šakniastiebinis, 50–120 cm aukščio (priklauso nuo veislės)
• Žiedai: įvairiausių spalvų (balti, geltoni, rožiniai, oranžiniai, alyviniai, raudoni), dažnai dvispalviai, su dėmelėmis ar dryželiais, žydi VI–IX mėn.
• Lapija: siaura, banguota, sodriai žalia.
• Labai tinka skynimui – žiedai vazoje išsilaiko iki 2 sav.!

Sodinimas

Vieta

• Saulėta ar pusiau pavėsinga, apsaugota nuo stipraus vėjo vieta.
• Pietinė, pietrytinė pusė, bet vengti deginančios vasaros vidurdienio kaitros.

Dirva

• Derlinga, puri, puikiai drenuojama, lengvai rūgšti arba neutrali (pH 6–6,5).
• NEMĖGSTA užmirkimo – užmirkusi žemė greitai supūdo šakniastiebius.

Sodinimo eiga

1. Duobė: ~20 cm gylio, 20–30 cm skersmens, tarpai tarp augalų – 30–40 cm.
2. Į duobės dugną berkite smėlio ir komposto (užtikrins drenažą bei maistą).
3. Šakniastiebiai sodinami horizontaliai, 8–10 cm gylyje, laisvai paskleidžiant.
4. Užkasti žeme, lengvai suspausti, palaistyti.

Sodinti geriausia pavasarį (balandį–gegužę), kai dirva jau įšilusi.

Priežiūra

Laistymas

• Reguliarus, bet neperlieti – žemė drėgna, bet ne šlapia. Karštomis vasaros dienomis laistyti dažniau.
• Laistant vengti užpilti ant lapų (sumažins grybelinių ligų riziką).

Mulčiavimas

• ~5 cm mulčio sluoksnis (žievė, smulkūs šiaudai, lapai) saugo dirvos drėgmę bei temperatūrą.

Tręšimas

• Pradėjus vegetaciją (pavasarį) ir per visą žydėjimo sezoną – kas 2–3 savaites tręšti universaliomis žydinčių daugiametžių trąšomis.

Genėjimas

• Po žydėjimo pašalinkite nuvytusias gėles bei sausus stiebus.
• Norėdami išlaikyti žiedų gausą – atsargiai išpieskite ar iškirskite peržydėjusius stiebus (neskirpkite iki pat pagrindo).

Dauginimas

• Šakniastiebių dalijimas pavasarį.
• Dauginti galima ir sėklomis, tačiau dauguma dekoratyvinių veislių tokios sėklos nesudygsta grynai (hibridai).

Žiemojimas, laikymas

• Dauguma veislių Lietuvoje žiemoja grunte, bet šaltesnėse žiemose šakniastiebius rekomenduojama pamulčiuoti 10–15 cm storio durpių, komposto arba eglišakių sluoksniu.
• Ypač jautrūs jauni pasodinti augalai, retesnės pietinės veislės – jas vėlyvą rudenį galima atsargiai iškasti, sudėti į dėžutes su drėgnu smėliu ir laikyti +2–6 °C vėsioje patalpoje (rūsyje).
• Pavasarį vėl pasodinami į lauką.

Ligos ir kenkėjai

1. Grybelinės ligos

• Puvinys, dėmėtligė, stiebų puvinys:
  • Atsiranda perlaistant ar per šaltą, užmirkusią žemę.
  • Prevencija:
    • Tinkama dirva (drenažas!), neperlaistyti, venkite riebaluoto mulčio.
  • Pastebėjus – sergančius stiebus tuoj pat nupjauti ir sunaikinti.

2. Vabzdžiai ir kenkėjai

• Amarai, tripsai, baltasparniai: dažni ant jaunos lapijos, gali platinti virusines ligas.
  • Apsisauga:
    • Reguliariai apžiūrėti, esant reikalui – nuplauti stipria vandens srove arba purkšti ekologišku insekticidu (muilo tirpalas, nimbamedžio aliejus, cheminiai – pagal poreikį).
• Šliužai, sraigės: duobutės, apgraužtos stiebų pėdos.
  • Prevencija: Mulčiuoti stambesniu mulčiumi, aplink barstyti pelenus ar specialias granules.
• Kurkliai ar žemės kirmėlės: gali apgraužti šakniastiebius.
  • Vengti šviežių mėšlo trąšų.

3. Virusinės ligos

• Lapų blukimas, dėmės, neryškūs žiedai – paprastai neišgydoma, tokius augalus geriausia išrauti ir sunaikinti.

Kaip apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų?

• Sodinant užtikrinti GERĄ drenažą (neužmirksta šaknys!)
• NEPERSODINTI per tankiai, kad augalai gautų oro.
• Reguliariai šalinti nuvytusias dalis.
• Saulėta vieta – mažiau grybelinių ligų.
• Mulčiuoti – sumažina piktžoles ir sergamumą.
• Reguliariai apžiūrėti ir, esant poreikiui, purkšti natūraliomis (muilas, spiritas, naminiai nuovirai) arba cheminėmis priemonėmis.

Trumpa priežiūros lentelė