Messor barbarus – Viduržemio jūros regiono skruzdėlės, garsėjančios gebėjimu rinkti ir kaupti sėklas. Stebėti, kaip darbininkės neša grūdus į lizdą, ypač įdomu, tačiau ši rūšis turi savitų priežiūros poreikių. Sėkloms būtina sausa vieta, perams – drėgnesnė, o jaunai kolonijai reikia ramybės. Tinkamai suderinus maistą, vandenį ir lizdo sąlygas, skruzdėlių priežiūra tampa paprastesnė ir saugesnė.
Kuo maitinti Messor barbarus skruzdėles?
Messor barbarus mitybos pagrindą sudaro sėklos. Pasiūlykite kelių rūšių švarių, neapdorotų sėklų mišinį, o ne vieną grūdų rūšį. Mažai kolonijai tinka smulkios sėklos, kurias pirmosios darbininkės gali panešti ir apdoroti. Galima pradėti nuo įvairių sorų ar kanarėlių lesalo sėklų, prieš tai patikrinus, ar mišinyje nėra priedų ir ar jis nebuvo apdorotas chemikalais.
Stebėkite, ką skruzdėlės iš tiesų ima ir kiek atsargų jau sukaupė. Jei lizdo sandėliukuose sėklų gausu, nuolat papildyti arenos nebūtina. Didesnes, sunkiai įveikiamas sėklas labai mažai kolonijai galima pavieniui praskelti, tačiau didelio kiekio smulkintų sėklų iš anksto neruoškite – jos greičiau genda. Sėklų nemirkykite be reikalo: drėgmė skatina jų dygimą ir pelijimą.
Ar kolonijai reikia vabzdžių ir cukraus?
Sėklos yra pagrindinis maistas, tačiau augančiai kolonijai verta nedideliais kiekiais pasiūlyti ir gyvūninio baltymo, ypač kai lizde yra lervų. Tinka saugiai užauginti, negyvi pašariniai vabzdžiai arba jų gabalėliai. Pradėkite nuo mažos porcijos ir stebėkite, ar skruzdėlės ją priima. Nesuvartotus likučius laiku pašalinkite, kad jie nepūtų ar nepelytų. Griežtas grafikas, pavyzdžiui, „vabzdys kas tris dienas“, nėra būtinas – poreikį geriau vertinti pagal kolonijos dydį ir reakciją.
Cukraus tirpalas šiai sėklas renkančiai rūšiai nėra toks svarbus kaip daugeliui nektaru mintančių skruzdėlių. Jei norite jo pasiūlyti, naudokite saugią girdyklą arba įgeriantį paviršių. Nepalikite atviro lipnaus skysčio lašo, kuriame smulkios darbininkės galėtų įklimpti. Švarus geriamasis vanduo būtinas visada, net jei atrodo, kad sausas sėklas renkančios skruzdėlės jo beveik nevartoja.
Kaip įrengti tinkamą lizdą?
Svarbiausia Messor barbarus lizdo savybė – skirtingo drėgnumo zonos. Drėgnesnę vietą skruzdėlės gali naudoti perams, o sausoje laikyti sėklų atsargas. Jei visas lizdas nuolat šlapias, sėklos gali dygti ar pelyti. Todėl drėkinkite tik tam skirtą lizdo dalį ir stebėkite, kur kolonija perkelia perus bei maistą.
Motinėlei ir pirmosioms darbininkėms nebūtinas didelis formikariumas. Pradžioje pakanka ramaus mėgintuvėlio su vandens rezervuaru, kurį nuo skruzdėlių skiria vata. Kai kolonijai reikia daugiau vietos maitinimuisi, mėgintuvėlį galima prijungti prie nedidelės arenos. Lizdą plėskite tik tada, kai esamą erdvę kolonija naudoja ir ją prižiūrėti tampa nepatogu. Per didelėse tuščiose kamerose lengviau nepastebėti atliekų ar gendančių atsargų.
Temperatūra ir žiemos ramybės laikotarpis
Aktyviuoju metų laiku Messor barbarus tinka šilta, stabili aplinka be tiesioginių saulės spindulių. Nestatykite formikariumo ant saulėtos palangės ar prie radiatoriaus: nedidelė talpa gali greitai perkaisti. Jei naudojate papildomą šildymą, šildykite tik dalį lizdo, kad skruzdėlės galėtų pasitraukti į vėsesnę vietą. Temperatūrą tikrinkite termometru, o ne spręskite iš to, kaip šiltas atrodo stiklas.
Šiai rūšiai dažnai taikomas švelnesnis žiemos ramybės laikotarpis. Viename išsamiame priežiūros gide kaip atsargus praktinis orientyras nurodoma maždaug 10–15 °C temperatūra du–tris mėnesius, kartu pažymint, kad tai nėra moksliškai nustatytas visoms kolonijoms optimalus režimas. Prieš keičiant temperatūrą svarbu žinoti kolonijos būklę ir užtikrinti, kad ji visą laiką turės vandens.
Kasdienė priežiūra ir dažniausios klaidos
Kas kelias dienas apžiūrėkite vandens atsargas, areną, jungčių sandarumą ir sėklų saugyklas. Pašalinkite vabzdžių likučius, keiskite sugedusį maistą, tačiau be reikalo neatidarinėkite lizdo ir nejudinkite motinėlės. Nuolat trikdoma jauna kolonija gali prasčiau įsikurti.
Dažniausios klaidos – per anksti suteiktas didžiulis lizdas, vienodai sudrėkintos visos kameros, per didelės maisto porcijos ir vandens trūkumas. Taip pat būtina saugotis pabėgimų: patikrinkite dangtį, ventiliacijos angas ir vamzdelių jungtis. Messor barbarus nėra vietinė Lietuvos rūšis, todėl kolonijos niekada nepaleiskite į gamtą.
Sėkmingos priežiūros pagrindas paprastas: įvairios sausos sėklos, nedidelės papildomo baltymo porcijos, nuolatinis vanduo ir lizdas, kuriame skruzdėlės pačios gali pasirinkti drėgnesnę ar sausesnę vietą. Stebėkite būtent savo koloniją – jos elgsena padės suprasti, kada reikia papildyti maistą ar keisti priežiūrą.
šaltiniai:
