Tinklapių kūrimas susijęs su begaliniu troškimu išbarstyti save virtualioje erdvėje. Dvigubos ir vaiduokliškos tapatybės, kurios visam laikui čia pasilieka. Visi norintys suformuoti tam tikrą įvaizdį, pomėgius ir parašyti skaitmeninę savo autobiografiją, atsisuka į virtualiąsias technologijas. Iš mažų detalių, arba skaitmenų ir kodų sekos sudėlioja pastraipas, vaizdus, tikslus ir vizijas. Kartais nereikia net chronologijos šiose virtualiose istorijose, tiesiog visiško pasąmonės srauto. Virtualios istorijos susideda iš dvigubų prasmių ir daugybės galimybių. Kurdami tinklalapį apie save, sukuriate jį ne sau, bet kitiems. Tapimas viešu virtualioje erdvėje, atveria kelius į populiarumą, bent jau 15 minučių, kurias žadėjo Andis Varholas. Šiuolaikinėje dvigubų tapatybių erdvėje esame ir žmonės ir robotai.
Skaitmeninių asmenybių tinklapių kūrimas
Skaitmeninių asmenybių tinklapių kūrimas, integruoja realią patirtį ir virtualiųjų medijų specifikas. Viskas persipina tarp skaitmenų ir pasislepia juose. Nors už teksto tariamai nieko nėra, bet kažkas slepiasi tarp teksto. Jau ne tarp eilučių, bet pačiose eilutėse slepiasi svarbūs kodai. Užuominomis ir nuorodomis suformuojamas tam tikras tinklapio, arba asmeninės istorijos įvaizdis. Nors ne visi išmano skaitmeninės medijos specifiką, tačiau dauguma gali užrašyti tekstus naudodamiesi jau kitų paruoštais šablonais ir medijomis. Gyvename skaitmeninių duomenų dalinimosi eroje. Informacija mes aproprijuojame, arba kopijuojam ir bandom ir fragmentų sudėlioti savo pačių istoriją arba visą istorijų seriją. Tačiau kaip būti pastebėtiems, tokioje erdvėje, kurioje visi rašo savo pačių istorijas?
Tinklapių kūrimas skirtas šių istorijų išsaugojimui ir apipavidalinimui. Be tinkamos erdvės ar užuovėjos, šios istorijos išsimėto po visą erdvę. Tačiau kokia prasmė kurti tokius tinklalapius? Ar neužtenka tik lapo popieriaus? Skaitmenizuodami savo istorijas, mes tikimės neišnykti, net kai tas išnykimas gresia. Išeidami į tikrą pasaulį arba iš jo, mes negalim pasiimti šių skaitmeninių istorijų, jos lieka tinklalapiuose ir tinkluose įpainiotos. Todėl mums išėjus istorijos pasieka, skaitytos ar neperskaitytos, jau nebesvarbu. Tačiau jos pasilieka visam laikui. Juk rašydami šias skaitmenines istorijas mes sudedama po dalį savęs. Išdaliname ir pasidaliname realiomis tapatybėmis, jas skaitmenizuodami.
Norėdami išlikti ir pasilikti, turime pasislėpti tarp šių tekstų. Tinklapių kūrimas, tai tik vienas žingsnis lik išlikimo. Kol dar kuriam istorijas, jos turi cirkuliuotu ir kvėpuoti. Keldami savo tapatybės nuotrupas į virtualias knygas, turime pasirūpinti, kad jos ne tik ten pasiliktų, bet ir keliautų iš vienos erdvės į kitą. Virtualioji dimensija ir skaitmeninės sekos talpina ne tik istorijas, bet ir visą virtualią jūsų gyvybę, todėl ją turite palaikyti. Tiek iš išorės tiek ir iš vidaus prižiūrėti savo virtualios tapatybės kūną ir sielą. Papildydami ir perpildydami save kitų sukurtomis istorijomis, mes suformuojame fragmentuotą šiuolaikinės visuomenės veidą. Visi esam skirtingi, tačiau mus vienija skaitmeniniai kodai ir virtuli erdvė perpildyta jau girdėtomis, o gal pirmomis istorijomis.
