Sareptinės, arba baltosios, garstyčios pavadinimas kilo iš Sarepto miesto Volgogrado srityje, kuriame buvo pastatyta pirmoji gamykla, perdirbanti šio augalo sėklas. Kaip piktžolė, garstyčia paplitusi visoje TSRS europinėje dalyje, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje. Rusijoje garstyčią pradėta auginti dar XVIII amžiuje ne tik kaip maistinį, bet ir kaip vaistinį augalą.
Rusiškame gydomajame žodyne parašyta: „Valgių pagardai savo pikantiškumu ne tik pagerina apetitą, bet, skatindami skrandžio gaurelius, padeda virškinti ir atskiedžia tirštus skreplius”. Ją vartojo esant plaučių kraujavimams, sergant nuomariu, karštlige, lėtiniu tonzilitu, paralyžiumi ir pleuritu.
Pastebėta, kad garstyčių aliejus pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu veikimu, jis taip pat naudingas esant tuberkuliozės pažeistoms limfinėms liaukoms. Garstyčių aliejus, turintis azoto, sieros ir glikozido sinigrino, tinka išoriškai vartoti sergant ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo, ir reumatu. Garstyčių vonios suaktyvina kraujotaką, pagilina kvėpavimą, palengvina skreplių pašalinimą. Garstyčios antimikrobinės ir priešgrybinės savybės priklauso nuo joje esančių fitoncidų.
Ši ypatybė ir nulėmė tai, kad garstyčių tirpalas pradėtas vartoti pėdų mikozėms gydyti. Sėkmingai buvo vartojamas garstyčių tepalas ligoniams, sergantiems ribotomis žvynelinės ligos ir neurodermito formomis, gydyti. Autoriaus duomenimis, garstyčių tepalas davė geresnių rezultatų gydant žvynelinę ligą negu psoriazinas ir emibichino tepalas.
Garstyčia sužadina, padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir pagerina virškinimą, įeina į skrandžio arbatos sudėti (skrandžio veiklai suaktyvinti), bet jos negalima gerti esant inkstų uždegimui ir plaučių tuberkuliozei. Garstyčių trauklapius galima pasigaminti namuose.
Garstyčių milteliai atskiedžiami šiltu vandeniu iki tirštos grietinės konsistencijos. Praėjus 20-30 minučių, gauta masė užtepama plonu sluoksniu ant popieriaus lapo, uždedama marlė ir taip dedama ant kūno. Kad refleksiškai paveiktų kraujotakos funkcijas (hipertoninė krizė, insultas, stenokardija), garstyčių trauklapiai dedami ant krūtinės, širdies ploto, ant sprando, dvilypio blauzdos raumens. Jų vietinis veikimas pasireiškia deginimo jutimu uždėtoje vietoje.
