Skruzdėlių ferma leidžia iš arti stebėti, kaip kolonija stato lizdą, rūpinasi perais ir ieško maisto. Tačiau sėkmingam startui neužtenka skaidrios dėžutės su žemėmis. Formikariumas turi atitikti pasirinktos rūšies poreikius, išlaikyti tinkamą drėgmę ir neleisti skruzdėlėms pabėgti. Šiame gide aptariama, nuo ko pradėti, kokios įrangos reikia ir kaip paruošti saugią aplinką kolonijai namuose.
Pirmiausia pasirinkite skruzdėlių rūšį
Prieš pirkdami formikariumą išsiaiškinkite, kokias skruzdėles ketinate laikyti. Skirtingoms rūšims reikia nevienodos lizdo drėgmės, temperatūros, maisto ir erdvės. Pradedančiajam paprasčiau rinktis gerai aprašytą, vietos klimatui pritaikytą rūšį iš atsakingo tiekėjo, o ne egzotinę koloniją, kurios priežiūra sudėtinga.
Patikrinkite pasirinktos rūšies laikymo ir įsigijimo reikalavimus savo gyvenamojoje vietoje. Egzotinių skruzdėlių niekada nepaleiskite į lauką: tai gali kelti grėsmę vietinėms rūšims. Jei kolonijos laikyti nebegalite, kreipkitės į pardavėją arba patyrusį augintoją dėl saugaus perdavimo. Rūšies nustatymas svarbus ir planuojant žiemos ramybės laikotarpį – kai kurioms skruzdėlėms jis reikalingas, kitoms ne.
Kokios dalys sudaro formikariumą?
Patogią skruzdėlių fermą paprastai sudaro dvi dalys: lizdas ir arena. Lizde motinėlė bei darbininkės prižiūri perus, o arenoje skruzdėlės ieško maisto ir išneša atliekas. Abi dalys sujungiamos sandariu vamzdeliu. Toks išdėstymas palengvina maitinimą ir valymą netrikdant lizdo.
Pradedantiesiems tinka gamyklinis formikariumas su drėkinimo sistema. Rinkdamiesi atsižvelkite į suaugusių darbininkių dydį: jei tarpai ar ventiliacijos angos bus per platūs, jos pabėgs. Taip pat patikrinkite, ar lizdą galima drėkinti neatidarant kamerų. Skruzdėlių laikymo įrangos tiekėjai siūlo atskirus lizdus, arenas, jungtis ir pabėgimo prevencijos priemones, tačiau visas dalis reikia suderinti tarpusavyje.
Nepirkite didžiulio lizdo mažai kolonijai. Kai skruzdėlės neužima didžiosios jo dalies, nepanaudotose kamerose gali kauptis atliekos ir maisto likučiai. Geriau pradėti nuo mažesnės erdvės, kurią vėliau galima išplėsti.
Kodėl mažai kolonijai pakanka mėgintuvėlio?
Jei turite motinėlę arba vos kelias darbininkes, iškart perkelti jas į didelį formikariumą dažniausiai nereikia. Dažnas pradinis būstas yra mėgintuvėlis: viename jo gale laikomas vanduo, nuo gyvenamosios erdvės atskirtas tvirtu vatos kamščiu. Vata palaiko drėgmę ir neleidžia skruzdėlėms patekti tiesiai į vandenį. Kitą galą taip pat uždaro vata, paliekant pakankamai vietos kolonijai.
Mėgintuvėlį laikykite ramioje vietoje, saugokite nuo tiesioginės saulės ir dažnų vibracijų. Lizdo dalį galima pridengti nuo ryškios šviesos, kad skruzdėlės jaustųsi saugiau. Kolonijai augant, mėgintuvėlį galima prijungti prie arenos, o vėliau pasiūlyti didesnį lizdą. Skruzdėlių nereikėtų iškratyti jėga – suteikite galimybę joms persikelti pačioms.
Drėgmė, temperatūra ir vieta namuose
Formikariumo drėgmės poreikis priklauso nuo rūšies ir lizdo medžiagos. Vienoms skruzdėlėms būtina drėgnesnė perų auginimo zona, o kitoms reikia ir sausos vietos maisto atsargoms. Pavyzdžiui, grūdus kaupiančioms Messor barbarus skruzdėlėms rekomenduojama drėgnesnė lizdo dalis perams ir sausesnė dalis sėkloms, kad jos nepelytų.
Drėkinkite pagal konkretaus lizdo instrukciją ir stebėkite, kur skruzdėlės renkasi įsikurti. Nuolatinis kondensatas, šlapias substratas ar pelėsis rodo, kad sąlygas reikia peržiūrėti. Formikariumo nestatykite ant saulėtos palangės: uždaroje talpoje temperatūra gali greitai pakilti. Venkite vietų šalia radiatoriaus, skersvėjų ir dažnai judinamo stalo. Šildymo įrangą naudokite tik įsitikinę, kad jos reikia pasirinktai rūšiai ir kad skruzdėlės turi vėsesnę zoną.
Kuo maitinti ir kaip išvengti pabėgimų?
Daugelio laikomų skruzdėlių racionui reikia angliavandenių energijai ir baltymų perams auginti, tačiau tikslus maistas priklauso nuo rūšies. Dažnai siūlomas saugiai pateiktas cukraus tirpalas arba kitas rūšiai tinkamas angliavandenių šaltinis bei pašariniai vabzdžiai. Grūdus renkančioms rūšims svarbios tinkamos sėklos. Švarus vanduo turi būti prieinamas nuolat; lipnų skystį pateikite taip, kad skruzdėlės jame neįklimptų.
Maistą dėkite arenoje ir reguliariai pašalinkite likučius. Prieš atidarydami dangtį patikrinkite, ar skruzdėlės nėra prie krašto. Jungtys turi būti sandarios, ventiliacijos angos – pakankamai smulkios, o pabėgimo barjeras naudojamas pagal jo gamintojo instrukciją. Tvarkinga arena leidžia lengviau pastebėti pokyčius kolonijoje.
Geras formikariumas nebūtinai brangus ar didelis. Svarbiausia – tinkama rūšis, mažai kolonijai pritaikytas lizdas, kontroliuojama drėgmė ir patikima apsauga nuo pabėgimo. Pradėkite paprastai, stebėkite skruzdėles ir plėskite jų namus tik augant kolonijai.
šaltiniai:
