Bute visada esti daug vandens garų. Jų atsiranda buto gyventojams kvėpuojant, vandeniui garuojant iš indų, maistą gaminant, skalbiant ir t. t. Garai nematomi. Jeigu garų būna labai daug, perteklius nebeišsilaiko ore ir pradeda skystėti. Tada ant daiktų, ypač ant langų stiklų, nusėda rasa. Bute garai retai tebūna prisotinti, vadinasi, čia jų visada gali tilpti daugiau. Kuo aukštesnė patalpos temperatūra, tuo daugiau gali tilpti joje garų. Ir atvirkščiai — esant žemai temperatūrai, orui prisisotinti reikia mažiau garų. Jeigu už patalpos (lauke) temperatūra žemesnė, negu patalpoje, tai langų stiklų temperatūra taip pat žemesnė už patalpos temperatūrą.
Tokiomis sąlygomis garai oro sluoksniuose prie stiklų tampa prisotinti, o jų perteklius suskystėja, ir ant stiklų nusėda rasa. Ji atsiranda iš patalpos pusės. Dažniausiai tai būna rudeni ir pavasari. Žiemą ant lango rasa sušąla, virsdama šerkšnu ir ledu. Papūtę į veidroduką, pamatysime ant jo suskystėjusius garus (rasą). Šiuo atveju šilti prisotinti garai, susidūrę su šaltesniu veidroduku, darosi persotinti ir nusėda ant stiklo.
Kartais rasa nusėda ant stiklų iš lauko pusės — taip atsitinka, jeigu lauke nuo lietaus arba rūko garai būna prisotinti, bet patalpos temperatūra žemesnė, negu lauke. Tada oro sluoksniuose prie stiklo iš lauko pusės būna daugiau garų, negu reikia prisotinimui, ir jų perteklius suskystėja ant stiklo. Stiprių šalčių metu kvėpuojant iš nosies eina „garų” kamuoliai. Tačiau tai ne garai. Garai, kaip jau sakėme, yra nematomi. O tai, tą matome, yra rūkas, arba smulkučiai vandens lašeliai. Mat, iš plaučių iškvepiami garai patenka j šaltą orą ir čia tampa persotinti. Jų perteklius suskystėja, virsdamas rūku.