Tarantulo apetito stoka gali kelti nerimą, ypač jei tai pirmasis jūsų augintinis. Tačiau tarantulai neretai kurį laiką atsisako maisto, o nėrimasis vyksta ne pagal tikslų grafiką. Pirmiausia svarbu įvertinti voro rūšį, amžių, paskutinio nėrimosi laiką ir bendrą elgesį. Jei tarantulas atrodo įprastai, turi švaraus vandens ir nėra akivaizdžių sužeidimų, trumpalaikis neėdimas dažnai nėra priežastis skubiai keisti laikymo sąlygas.
Kodėl tarantulas neėda?
Dažna priežastis – artėjantis nėrimasis. Prieš nusimesdamas seną išorinį skeletą tarantulas gali nustoti ėsti, ilgiau slėptis, mažiau judėti ar pradėti austi tankesnį tinklą. Kai kurių rūšių pilvelis patamsėja, o jo spalva ar raštas pasikeičia. Vien apetito stoka dar nepatvirtina, kad voras ruošiasi nertis, todėl vertinkite kelis požymius kartu.
Tarantulas taip pat gali atsisakyti maisto dėl streso, pavyzdžiui, po perkėlimo į naują terariumą, dažnai trikdomas arba esant netinkamoms aplinkos sąlygoms. Kita galimybė – jis jau sotus: tarantulų apetitas ir augimo tempas skiriasi, o suaugę vorai gali ėsti rečiau nei jaunikliai. Kartais netinka siūlomas grobis arba jis per didelis.
Kodėl tarantulas ilgai nesišeria?
Nėrimasis priklauso nuo rūšies, amžiaus, maitinimosi ir augimo tempo. Jauni tarantulai paprastai auga greičiau ir gali nertis dažniau, o suaugusieji – rečiau. Todėl keli mėnesiai be nėrimosi savaime nereiškia problemos. Be to, tarantulas gali ilgą laiką nerodyti akivaizdžių pasiruošimo ženklų.
Jeigu voras neėda ir kartu atrodo nusilpęs, neįprastai susirietęs, sunkiai juda arba turi matomų sužeidimų, tai jau rimtesnis signalas nei vien maisto atsisakymas. Patikrinkite, ar terariumas saugus, gerai vėdinamas, ar jame nėra pelėsio, ar nuolat prieinamas švarus vanduo ir ar temperatūra atitinka konkrečios rūšies poreikius. Venkite staigių aplinkos pakeitimų.
Ką daryti, jei tarantulas atsisako maisto?
Pirmiausia išimkite nesuėstą gyvą grobį. Svirpliai ir kiti vabzdžiai gali trikdyti vorą, o nėrimosi metu – jį sužeisti, kai tarantulo išorinis skeletas minkštas. Tai ypač svarbu, jei įtariate, kad nėrimasis artėja.
Užtikrinkite prieigą prie švaraus vandens ir palikite tarantulą ramybėje. Nesiūlykite maisto kasdien: pabandykite dar kartą po kelių dienų ar savaitės, atsižvelgdami į rūšį ir voro būklę. Jei jis vėl neėda, pašalinkite grobį ir palaukite. Neverskite tarantulo maitintis ir nebandykite jo liesti, apversti ar ištraukti iš slėptuvės.
Jeigu tarantulas neseniai nėrėsi, neskubėkite jo šerti. Po nėrimosi naujas skeletas ir iltys dar turi sukietėti, todėl grobis gali sužeisti vorą arba jis negalės tinkamai maitintis. Palaukite, kol iltys patamsės ir tarantulas vėl atrodys sutvirtėjęs. Laukimo trukmė priklauso nuo voro dydžio: didesniems individams gali prireikti ilgiau nei mažiems jaunikliams.
Kada verta sunerimti?
Kreipkitės į patyrusį tarantulų augintoją ar egzotinių gyvūnų veterinarijos specialistą, jei voras atrodo sužeistas, negali normaliai judėti, ilgą laiką laikosi neįprastoje padėtyje arba jo būklė akivaizdžiai blogėja. Neeksperimentuokite su vaistais, papildomu šildymu ar staigiu drėgmės didinimu, kol neaiški problema. Užsirašykite, kada tarantulas paskutinį kartą ėdė ir nėrėsi, kokį grobį siūlėte ir kokios yra terariumo sąlygos – ši informacija padės tiksliau įvertinti situaciją.
Tarantulo neėdimas dažnai susijęs su pasiruošimu nėrimuisi, sotumu arba stresu, o ilgesnės pertraukos tarp nėrimų gali būti įprastos. Saugiausia strategija – pašalinti nesuėstą grobį, pasirūpinti vandeniu, patikrinti rūšiai tinkamas sąlygas ir netrikdyti voro. Stebėkite ne vien maisto atsisakymą, bet ir kitus elgesio bei išvaizdos pokyčius.
