- Liaudiškai taikomas Coleus ar Hypoestes – kambarinėms/plastinėms margalapėms, bet šios Lietuvoje lauke savaime neauga.
- Lauko gėlė, kuriai tiktų apibūdinimas „margenis“ dėl margų lapų ar žiedų – dažnai taip liaudiškai vadinamos natūralių pievų arba gėlynų augalai, kurie išsiskiria margais ar spalvotais lapais ar žiedynais. Kai kur Lietuvoje taip žmonės vadina ir visiškai skirtingus augalus (pvz., našlaites, verbenas, iš dalies net neužmirštuoles).
Bent jau pagal Lietuvos botaniką ir liaudiškus pavadinimus, lauke savaime augančios rūšies vardu „margenis“ nerasime (nei pievose, nei pamiškėse). Tai dažniausiai dekoratyvinių gėlių – koleusų (Coleus), hypoestų (Hypoestes), netgi margalapio krotono (kuris išvis tropinis, kambarinis) vardas.
1. Dekoratyvinis margenis (Coleus) lauke sodinama kaip vienmetė gėlė
- Žiemos neatlaiko, bet vasarą žaviai puošia gėlynus ar net balkonų kompozicijas.
- Margenį (koleusą) galima sodinti tiesiai į lauko žemę gegužės pabaigoje–birželį, kai nelieka šalnų pavojaus.
- Labiausiai tinka pusiau pavėsis arba vieta, kur saulė būna ryte/vakare (per karštį lapai gali nudegti).
- Margeniai mėgsta derlingą, purią, drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
- Sąžiningai patręšus ir reguliariai laistant, visą vasarą džiugina ryškiai margais lapais!
- Derinami su našlaitėmis, begonijomis, verbenomis, petunijomis, salpiglossis.
2. Lietuviškų pievų ar laukų gėlė, liaudiškai vadinama „margeniu“, botaniškai neturi tokio lietuviško vardo:
- Gamtoje lauke Lietuvoje „margenių“ savaime nerastume. Jei norima pavadinti kokį margą laukų augalą – dažniau bus pievinė žvaigždūnė, neužmirštuolė, viksvuolės, orchidėjos, linai ir panašūs, bet jie mokslinėje/liaudies kalboje vadinami kitaip.
- Margenis – dažniausiai vasarą lauke auginama vienmetė dekoratyvi gėlė, kilusi iš tropikų, Lietuvoje savaime neauga.
- Pievose, laukuose lietuviškos natūralios gėlės vardu „margenis“ nėra.
