Insekticidai ir fungicidai
Ligos ir kenkėjai kambarinius augalus puola dažniausiai tada, kai jie nepakankamai prižiūrimi: perliejami arba nedaliejami, kai netinkama kambario temperatūra, kai negrynas ir per sausas kambario oras, kai augalas pastatytas netinkamoje vietoje, kai žemėje nepakankamas kiekis maisto medžiagų, kai žemių mišinys netinka augalo prigimčiai ir t. t.
Tačiau ligomis ir kenkėjais gali būti apkrėsti ir naujai įsigyti augalai. Su ligomis ir kenkėjais kovojama insekticidais ir fungicidais. Insekticidai. Tai nuodingosios cheminės medžiagos, vartojamos kovoje su augalų kenkėjais. Daugiausia vartojami šie insekticidai: anabazino sulfatas, nikotino sulfatas, žibalo emulsija ir DDT milteliai.
Anabazino sulfatas – rudas, nemalonaus kvapo skystis. 1 litrui vandens imama 1-3 gramai anabazino sulfato ir 4 gramai žaliojo muilo. Žaliasis muilas ištirpinamas atskirai šiltame vandenyje. Tirpalu augalai apipurkščiami.
Nikotino sulfatas – taip pat rudas, tabaku dvokiąs skystis. Vartojamas panašiai, kaip anabazino sulfatas,
Žibalo emulsija – žaliojo muilo ir žibalo tirpalas. Gaminamas iš 100 gramų žaliojo muilo, 200 gramų žibalo ir 10 litrų vandens. Muilas ištirpinamas litre šilto vandens, ir gautas tirpalas sumaišomas su žibalu. Mišinys medine mentele plakamas, kol pasidaro baltas, putojantis skystis. Po to skystis gerai išmaišomas 10-tyje litrų lietaus vandens.
Žaliojo muilo tirpalas. Augalams purkšti vartojamas 4 procentų žaliojo muilo tirpalas (4 gramai muilo ištirpinami 1 litre vandens). Žaliasis muilas geriau tirpsta šiltame vandenyje. Neturint žaliojo muilo, galima naudoti ūkišką muilą, tik jį prieš tirpinant reikia plonais gabaliukais supjaustyti. DDT milteliai taip pat yra tinkama priemonė prieš kenkėjus. Milteliais augalai dulkinami.
Fungicidai. Tai cheminės nuodingosios medžiagos, naudojamos kovai su grybinėmis ir bakterinėmis augalų ligomis. Iš fungicidų gėlininkystėje plačiai vartojami Burgundijos skystis, skalbiamoji soda ir sieros milteliai..
Burgundijos skystis paruošiamas iš 100 gramų vario sulfato (mėlynojo akmenėlio), 120 gramų kristalinės sodos ir 10 litrų vandens. Vanduo supilamas (po 5 litrus) į du medinius indus. Pirmame inde, kur bus tirpinamas vario sulfatas, vandenį reikia pašildyti. Antrame inde ištirpinama soda ir sumaišoma su vario sulfato tirpalu. Gerai paruoštas Burgundijos skystis išdžiūsta, nepalikdamas ant augalų jokių purkštimo dėmių (kaip jas palieka Bordo skystis) ir visiškai jiems nekenkia. Todėl gėlininkai jį labiau vertina už Bordo skystį. Burgundijos skystis greit genda, todėl pagamintą jį reikia tuojau vartoti.
Skalbiamoji soda vartojama augalams purkšti prieš miltliges 0,4-0,5 procento stiprumo (4-5 gramai sodos ištirpinama 1 litre vandens). Veikia švelniai, augalų nedegina, todėl galima purkšti ir žydėjimo metu. Kad tirpalas geriau prie augalų priliptų, į jį reikia įdėti truputį cukraus arba žaliojo muilo.
Sieros milteliai naudojami taip pat kovai prieš miltliges. Dulkinti jais patariama giedrią dieną 20 laipsnių temperatūroje, nes vėsesnėje aplinkoje neveikia. Ligų ir kenkėjų pažeistus augalus patariama išnešti į kambarį, kuriame nevalgoma, nemiegama ir nebėgioja vaikai. Su chemikalais dirbantieji žmonės turi užsidėti chalatus ir akinius. Chemikalai purkščiami pulverizatoriumi arba rankiniu švirkštu, o milteliai dulkinami mažu dulkintuvu arba per dvigubos marlės maišelį.
KAMBARINIAI INSPEKTĖLIAI
Dekoratyvinių augalų veisimui ūgiais ir sėklų daiginimui reikia šilumos ir drėgmės, kurių kambariuose dažniausiai trūksta. Šiam reikalui galima įsiruošti elektra arba spiritinėmis lempomis apšildomus inspektėlius.
Inspektėliams galima panaudoti medinę dėžę 50 centimetrų ilgio, 30 centimetrų pločio ir 32-41 centimetro aukščio. Žemai, viename dėžės šone, padaromos durelės apšildymo priemonėms pastatyti ir temperatūrai reguliuoti. Inspektėlis apšildomas elektros plytele, elektros lempute arba spiritine lempa. 10-15 centimetrų virš apšildymo įtaiso įtvirtinamas cinkuotos skardos indas su vandeniu (drėgnam orui palaikyti). Indo viršus turi būti atviras, kad būtų galima papildyti išgaravusį vandenį. Toliau paliekamas 5 centimetrų tarpas, po to įdedamas tankus vielinis sietelis, o ant jo 2-3 centimetrų storio sudužusio vazono šukelių arba medžio anglių sluoksnis, paskui 3 centimetrų storumo samanų sluoksnis, 5-7 centimetrų storumo plauto upės smėlio sluoksnis, ir iki dėžės viršaus lieka 7-8 centimetrų tarpas. Dėžė uždengiama švariu stiklu. Kad nuo plytelės ar lempos dėžė neužsidegtų, jos šonai išklojami.
Vienodai šilumai palaikyti bei jai reguliuoti į smėlį įstatomas termometras (temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 25 laipsniai). Tokį inspektėlį galima įruošti ir ant krosnies arba radiatoriaus. Sunkiai įsišaknijantiems tropiniams augalams veisti ūgiais bei sėkloms daiginti galima įruošti ir kitokį inspektelį.
Didelis vazonas, kurio dugne padaroma 6 centimetrų skersmens skylė, apvožiamas ant 2 centimetrų storumo kaladėlių. Apšildymui po vazonu padedama spiritinė lempelė, o viršuje ant skylės pastatomas antras su padidinta skyle tokio pat didumo vazonas taip, kad skylės sutaptų.. Toliau imamas nedidelis vazonėlis ir apvožiamas ant viršutinio vazono skylės. Paskui dedamos sudužusio vazono šukelės, ant jų 3 centimetrų storio samanų sluoksnis. Vazonas uždengiamas švariu stiklu.
Kambariniuose inspektėliuose reikia palaikyti vienodą temperatūrą, užpavėsinti juos nuo tiesioginių saulės spindulių, vėdinti, stiklus valyti, augalus laistyti bei purkšti. Inspektėliai gali būti panaudojami ir augalų žydėjimui paspartinti.
