Rgp 3, 2019
97 Views
Komentavimas išjungtas įraše Magnis intensyviai dalyvauja frezijos medžiagų apykaitoje

Magnis intensyviai dalyvauja frezijos medžiagų apykaitoje

Written by

Superfosfate yra daug šalutinių medžiagų. Viena jų yra fluoro vandenilis — iki 1%. Nustatyta, kad fluoro vandenilis yra toksiška medžiaga kai kuriems vilkdalginių šeimos augalams, kaip kardeliams, montbretėms ir frezijoms — pradeda džiūti lapų viršūnės. Nuo didesnės fluoro vandenilio koncentracijos dirvoje deformuojasi žiedynai. Tokių požymių nebuvo, kai superfosfato bėrėme ne daugiau kaip 2 kg/m3 žemės.

Kalio polifosfatas (KH2PO4). Jame yra 48% P2O5 ir 26% K20. Vandenyje ištirpsta apie 68% medžiagos arba 32,6% P205. Kalio polifosfate yra tik chloro junginių ir visai nėra fluoridų, todėl labai tinkama trąša šiltnaminėms gėlėms.

Kaulamilčiai. Tai labai gera fosforo trąša, turinti 20-23% P205 ir 1-3% N. Kaulamilčiai, iš kurių pašalintos klijinės medžiagos, geriausiai tinka gėlėms tręšti (1-2% N ir 22 30% P205). Be to, kaulamilčiuose yra kalcio ir magnio, bet visai nėra kalio.

Senesnėje literatūroje ši trąša rekomenduojama frezijoms. Taip pat siūloma naudoti ragų ir nagų drožles.

Kadangi kaulamilčiai yra lėtai veikianti trąša, kurią augalai pradeda pasisavinti po mėnesių, tai juos su durpėmis ar žemių mišiniais reikia sumaišyti iš anksto, kad pradėtų irti.

Kubiniame metre žemių išmaišoma 2 kg kaulamilčių.

Magnis. Sis elementas intensyviai dalyvauja augalo medžiagų apykaitos procesuose. Chlorofile yra apie 2,7% magnio arba 15-20% viso augale esančio magnio. Frezijų lapuose jis sudaro apie 1%, stiebuose — 1%, gumbasvogūniuose— 0,2°/0 sausų medžiagų. Magnį frezijos ima tiesiog iš dirvos, nes gumbasvogūniuose jo nedaug.

Nuo magnio kiekio dirvoje labai priklauso augalų pasisavinamas fosforo kiekis. Tai nustatyta nelabai seniai. Karo metais, kai trūkdavo superfosfato, jj imta maišyti su serpentinitu, medžiaga, turinčia magnio. Lauko bandymuose šis mišinys būdavo daug veiksmingesnis, negu vienas superfosfatas. Tas pats buvo pastebėta, kai tomamilčius, turinčius 6 % MgO, imta maišyti su superfosfatu.

Magnio pasisavinimas labai priklauso nuo kalcio kiekio dirvoje. Optimaliose sąlygose CaO: MgO=6 : 1.

Dažniausiai šis santykis būna gerokai didesnis ir todėl augalai negali panaudoti magnio, nors dirvoje jo pakanka.

Magnį augalai blogai pasisavina dar ir tada, kai dirvoje yra labai daug kalio arba amoniakinio azoto. Azoto ir magnio santykis turi būti ne didesnis kaip 1 :0,25.

Trūkstant magnio, pirmiausia pradeda šviesėti seni lapai, ir ne nuo jų pakraščių, kaip tai būna, trūkstant daugumos elementų, bet nuo jų vidurio. Pagaliau jie pabąla ir lieka tik žali gyslų ruoželiai. Saulėje lapai atrodo apvytę. Kai magnio labai trūksta, parausvėja apatiniai lapai.

Article Categories:
Gėles

Comments are closed.