Magnis intensyviai dalyvauja frezijos medžiagų apykaitoje

Superfosfate yra daug šalutinių medžiagų. Viena jų yra fluoro vandenilis — iki 1%. Nustatyta, kad fluoro vandenilis yra toksiška medžiaga kai kuriems vilkdalginių šeimos augalams, kaip kardeliams, montbretėms ir frezijoms — pradeda džiūti lapų viršūnės. Nuo didesnės fluoro vandenilio koncentracijos dirvoje deformuojasi žiedynai. Tokių požymių nebuvo, kai superfosfato bėrėme ne daugiau kaip 2 kg/m3 žemės.

Kalio polifosfatas (KH2PO4). Jame yra 48% P2O5 ir 26% K20. Vandenyje ištirpsta apie 68% medžiagos arba 32,6% P205. Kalio polifosfate yra tik chloro junginių ir visai nėra fluoridų, todėl labai tinkama trąša šiltnaminėms gėlėms.

Kaulamilčiai. Tai labai gera fosforo trąša, turinti 20-23% P205 ir 1-3% N. Kaulamilčiai, iš kurių pašalintos klijinės medžiagos, geriausiai tinka gėlėms tręšti (1-2% N ir 22 30% P205). Be to, kaulamilčiuose yra kalcio ir magnio, bet visai nėra kalio.

Senesnėje literatūroje ši trąša rekomenduojama frezijoms. Taip pat siūloma naudoti ragų ir nagų drožles.

Kadangi kaulamilčiai yra lėtai veikianti trąša, kurią augalai pradeda pasisavinti po mėnesių, tai juos su durpėmis ar žemių mišiniais reikia sumaišyti iš anksto, kad pradėtų irti.

Kubiniame metre žemių išmaišoma 2 kg kaulamilčių.

Magnis. Sis elementas intensyviai dalyvauja augalo medžiagų apykaitos procesuose. Chlorofile yra apie 2,7% magnio arba 15-20% viso augale esančio magnio. Frezijų lapuose jis sudaro apie 1%, stiebuose — 1%, gumbasvogūniuose— 0,2°/0 sausų medžiagų. Magnį frezijos ima tiesiog iš dirvos, nes gumbasvogūniuose jo nedaug.

Nuo magnio kiekio dirvoje labai priklauso augalų pasisavinamas fosforo kiekis. Tai nustatyta nelabai seniai. Karo metais, kai trūkdavo superfosfato, jj imta maišyti su serpentinitu, medžiaga, turinčia magnio. Lauko bandymuose šis mišinys būdavo daug veiksmingesnis, negu vienas superfosfatas. Tas pats buvo pastebėta, kai tomamilčius, turinčius 6 % MgO, imta maišyti su superfosfatu.

Magnio pasisavinimas labai priklauso nuo kalcio kiekio dirvoje. Optimaliose sąlygose CaO: MgO=6 : 1.

Dažniausiai šis santykis būna gerokai didesnis ir todėl augalai negali panaudoti magnio, nors dirvoje jo pakanka.

Magnį augalai blogai pasisavina dar ir tada, kai dirvoje yra labai daug kalio arba amoniakinio azoto. Azoto ir magnio santykis turi būti ne didesnis kaip 1 :0,25.

Trūkstant magnio, pirmiausia pradeda šviesėti seni lapai, ir ne nuo jų pakraščių, kaip tai būna, trūkstant daugumos elementų, bet nuo jų vidurio. Pagaliau jie pabąla ir lieka tik žali gyslų ruoželiai. Saulėje lapai atrodo apvytę. Kai magnio labai trūksta, parausvėja apatiniai lapai.

Fosforas – svarbus elementas, esantis kiekvienoje gyvoje ląstelėje

Pirmoje augimo pusėje sunkiau pastebima, kad augalams trūksta kalio. Vėliau pradeda ruduoti ir džiūti lapų viršūnėlės. Auginant frezijas netręštose durpėse dvejus metus iš eilės, tik antraisiais metais pradėjo džiūti Blauwe Wimpel veislės lapų viršūnėlės. Eldorado veislėje tokių simptomų nepastebėta.

Kalio sulfatas K2SO4. Jame yra 46-52% K20. Tai smulkūs, gelsvai arba pilkšvai balti kristaliniai milteliai. Trąša nehigroskopiška, todėl galima ilgai laikyti sandėliuose. Kalio sulfato gamyba sudėtinga, šioje trąšoje nėra chloro, todėl ji labai tinka šiltnaminės gėlėms, ypač jautrioms chlorui.

Kalio salietra KNO3. Tai labai gera sudėtinė trąša, turinti 13,6% N (nitratinės formos) ir 45,6% K20. Ji nelabai higroskopiška, fiziologiškai neutralios reakcijos. Ši trąša nepakeičiama šiltnaminėms gėlėms. Nuo kalio salietros užauga stangresni frezijų stiebai, o žiedai būna intensyvesnių spalvų.

Kai minėtų trąšų nėra, galima naudoti kompleksines kalimagnio trąšas, o blogiausiu atveju įvairias kalio druskas.

Medžio pelenai. Tai labai geras kalcio ir kalio šaltinis. Medžio pelenuose yra 25-44% CaO, 4-14% K20 ir 2-7°/0 P205.

Fosforas. Labai svarbus elementas, esantis kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Jis lengvai pernešamas iš vienos augalo dalies į kitą. Daugiausia jo susikaupia sėklose ir vaisiuose.

Trūkstant fosforo, pirmiausia pakinta augalų spalva. Jie tampa melsvai žalsvi su ryškiai rausvu atspalviu. Stiebai užauga ploni, lapai smulkūs, augalai nelabai šakojasi, anksti pradeda mesti lapus.

Fosforo trąšos padeda geriau pasisavinti azoto trąšas, didina augalų atsparumą ligoms.

Daugiausia fosforo susikaupia frezijų gumbasvogūniuose— 0,8-1,5°/0 sausų medžiagų, lapuose-0,7%, stiebuose — 0,8 % Superfosfatas. Ca(H2PO4)2. Tai plačiausiai vartojama fosforo trąša, kurioje yra 18,7–19% augalams prieinamo fosforo (P205). Apie 18% fosforo junginių tirpsta vandenyje, tačiau jie neišplaunami. Nurodoma, kad per metus fosforas, esantis superfosfate, gilyn prasiskverbia tik 2,5 cm, o didžiausia jo dalis lieka 1,3 cm gylyje. j tai reikia atsižvelgti, papildomai tręšiant augalus. Kadangi net tirpioji superfosfato dalis kaupiasi dirvos paviršiuje, ji prieinama tik tiems augalams, kurių šaknys pasisklaidžiusios šiame sluoksnyje. Tie augalai, kurių šaknys yra giliau, tokiems priklauso ir frezijos, fosforo iš superfosfato paimti negali, jeigu jis dirvoje neišmaišomas.

Superfosfatas nelabai dirvą rūgština — 1 svorio daliai neutralizuoti reikia 0,1 svorio dalies kalcio karbonato.

Literatūroje nurodoma, kad tiktai tie augalai, kurių šaknys išskiria daug CO2, gali naudoti superfosfate esantį kalio, šiaip jau netirpų ir daugeliui augalų neprieinamą. Taigi kai kuriais atvejais superfosfatas gali būti ne tiktai fosforo, bet ir kalcio šaltinis.