Maumedinė lakštabūdė priklauso lakštabūdinių (Agaricaceae) šeimai. Tai parazitinis grybas, kuris parazituoja ant sibirinio maumedžio (Larix sibirica Ledb.) ir daurinio maumedžio (Larix daliurica Turcz) liemenų bei storesnių šakų.
Grybiena, liaudyje vadinama kempine, renkama nuo maumedžių pavasarį iki vasaros pradžios. Juo didesnis, t. y. senesnis grybas (kempinė), juo geresnė žaliava. Nuo surinktos grybienos nuvaloma viršutinis sukietėjęs ir apatinis himenialinis sluoksniai. Vidurinis purusis grybienos sluoksnis supiaustomas ir natūraliai išdžiovinamas. Gerai paruošta žaliava būna lengva, balzganos spalvos, labai kartaus skonio.
Randamos medžiagos cheminiu požiūriu dar ne visai ištirtos, bet kai kurios jau žinomos, pavyzdžiui, agaricininė ir pseudoagaricininė rūgštys. Agaricininė rūgštis, kitaip vadinama agaricinu, dervinės substancijos, o viena iš jų, vadinamoji raudonoji derva, turi stiprią, vidurius laisvinančią savybę.
Be to, randama nemaža kitų medžiagų: riebalų, gliukozės, manito, citrininės ir obuolinės rūgščių, kalio ir magnio karbonatų. Vaistams gaminti vartojama visa grybiena (Agaricus albus) ir iš jos pagaminti preparatai, pavyzdžiui, Agaricinum, Tinctura Agarici albi ir kt.
Pagal prof. Gamermaną, prof. Mušinskį ir kitus specialistus maumedinė lakštabūdė (Agaricus albus) ir iš jos pagaminti preparatai, kaip Agaricinum, yra puiki priemonė prakaitavimui sumažinti (antisudorificum), ypač džiova sergantiems.
Pasak prof. Mušinskio, Agaricus albus ir jo preparatai kumuliatyvinio veikimo neturi. Ligoniai, net ilgesnį laiką vartodami, prie jų nepripranta. Patirta, kad šunvyšnės (Atropa belladonna) preparatai tam tikrose kombinacijose su maumedinės lakštabūdės (Agaricus albus) preparatais padidina pastarųjų veikimą
