Kompozicijos ant sienos patogios tuo, kad neužima vietos. Jų laikikliu ir fonu gali būti medinė dekoratyvi lenta, žievės gabalas nelygiais kraštais, medžio kempinė. Šviesiame beržo tošies su medienos likučiais fone gražiai išsiskirs žalios spygliuočių šakos ir įvairiaspalvės žvakės. Sieninės kompozicijos komponuojamos kaip ir horizontalios. Žemame kambaryje sieninės kompozicijos kabinamos neaukštai, kad nuo degančių žvakių neaprūktų lubos.
Gėlių sienos tai ypatinga šventės puošmena bet kokiame renginyje.
Ilgai išsilaikys šaka, pamerkta vazoje, stovinčioje ant grindų. Pastatyta kambario kampe ji neužims vietos ir puikiausiai pakeis eglę.
Nuo sudarytojo skonio ir fantazijos priklauso, kuo ir kaip puoštinos naujametinės kompozicijos (tradiciniais žaisliukais, „lietumi” ar kt.).
Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių. Kad ji būtų stabili, kartais tenka šakas prie pagrindo prikalti, pririšti viela ar atskirus elementus suklijuoti. Reikia pasidaryti ir žvakių laikiklį. Tam tikslui 2-3 cm į viršų užlenkiami ir prie pagrindo pritvirtinami storos vielos gabalai arba tam tikru atstumu reikiamoje vietoje ir aukštyje įkalamos vinutės be galvučių. Įkaitinta vinimi žvakėje daroma kiaurymė, kuria ji pamaunama ant laikiklio.
Sausos gėlės sutvirtinamos plastilinu. Keletą pakalnučių, frezijų, ciklamenų galima pamerkti samanomis užmaskuotą mėgintuvėlį. Nedideliuose vazonėliuose pražydinti krokai, žydrės įkomponuojamos su visu vazonėliu, kuris užmaskuojamas samanomis. Ant šventinio stalo prie kiekvienos lėkštutės galima padėti eglutės šakelę su degančia žvakute ir gėlės žiedu — bus šventiška, puošnu ir romantiška.
Visuomeninių įstaigų fojė, įstaigų ir įmonių vadovų priėmimo kambariuose, taip pat mūsų namuose į dekoratyvinius indus susodintos kelios vazoninės gėlės visada atrodys gražiau, negu keli pavieniai vazonai.
Komponuodami augalus su šaknimis, turime atsižvelgti jų agrotechniką. Drauge galima susodinti tik tokius, kuriems reikia vienodos sudėties žemės, drėgmės ir apšvietimo. Jeigu į tą patį indą susodinamas papartis ir kaktusas, vienas sunyksta, nes nepanašios jų augimo sąlygos: kaktusui reikia saulės, žiemą jis nepakelia drėgmės pertekliaus, o papartis, atvirkščiai, sunyksta nuo tiesioginių saulės spindulių, sausros. Sykiu sodintini įvairūs paparčiai ar smidrai su bromelinių šeimos augalais: vieni jų turi gražius lapus, kiti — ryškius žiedus. Visiems jiems reikia tokios pat sudėties žemės ir drėgmės. Nors bromelinių šeimos augalai tropiniai, bet jie prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų ir todėl rekomenduotini auginti patalpose. Įdomi savo forma ir spalvine gama gali būti kompozicija iš sanseverijos, žydinčios kalankės ir gebenės. Raudoni kalankės žiedai išryškėja žalių sanseverijos lapų fone, o svyranti gebenė užbaigia kompoziciją.
Į tą patį indą sodintini kaktusai ir visi sukulentiniai augalai. Jų yra svyrančių, pavyzdžiui, šilokai. Pasodinti indo krašte, svirdami žemyn, jie suteiks kompozicijai dekoratyvumo. Jiems reikia vienodo drėgnumo, tokio pat žemės mišinio, apšvietimo. Vadinasi, augalų, kuriems reikia skirtingų ekologinių sąlygų, negalima sodinti į vieną indą.
Jeigu vestuvės keliamos pagal liaudies papročius
