Špinatų supratimas: apžvalga
Prieš pradedant gilintis į špinatų auginimo detales, svarbu suprasti pagrindinius dalykus. Špinatai yra tamsi lapinė daržovė, priklausanti Amaranthaceae šeimai. Juose gausu svarbiausių vitaminų ir mineralų, todėl jie puikiai tinka bet kokiai dietai.
Špinatai, moksliškai vadinami Spinacia oleracea, turi ilgą ir įdomią istoriją. Manoma, kad jie kilę iš senovės Persijos (dabartinio Irano), o į Europą atvežti XII a. Špinatai išpopuliarėjo XVI a., kai Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči paskelbė juos mėgstamiausia daržove ir atvežė į Prancūzijos dvarą.
Špinatų maistinė nauda
Viena iš priežasčių, kodėl špinatai yra labai vertinami, yra įspūdingas jų maistingumas. Juose gausu vitaminų A, C ir K, taip pat geležies ir kalcio. Vitaminas A būtinas sveikam regėjimui palaikyti ir tinkamai imuninės sistemos funkcijai skatinti. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, palaikantis kolageno gamybą ir stiprinantis imuninę sistemą. Vitaminas K labai svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Geležis reikalinga hemoglobino, kuris perneša deguonį į visą organizmą, gamybai, o kalcis – stipriems kaulams ir dantims.
Be šių būtinų maistinių medžiagų, špinatuose taip pat yra įvairių naudingų augalinių junginių. Juose ypač daug antioksidantų, pavyzdžiui, beta karotino ir liuteino, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso ir mažina lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas ir kai kurių rūšių vėžį, riziką.
Įvairios špinatų veislės
Yra keletas špinatų veislių, kurių kiekviena pasižymi savitomis savybėmis. Savojos špinatai turi raukšlėtus lapus ir yra šiek tiek saldesnio skonio, o lygių lapų špinatai turi plokščius lapus ir yra švelnesnio skonio. Kita vertus, mažieji špinatai skinami, kai jų lapai yra maži ir švelnūs. Rinkdamiesi tinkamiausią veislę atsižvelkite į savo pageidavimus ir auginimo sąlygas.
Be šių visuotinai žinomų veislių, yra ir iš kartos į kartą perduodamų paveldimų špinatų veislių. Šios paveldimos veislės dažnai pasižymi išskirtiniu skoniu ir išvaizda, todėl jūsų špinatų sodas bus dar įvairesnis.
Auginant špinatus svarbu atsižvelgti į klimato ir dirvožemio sąlygas. Špinatai mėgsta vėsų orą ir gerai drenuotą dirvožemį. Juos galima auginti ir žemėje, ir konteineriuose, todėl jie yra universalus pasirinkimas sodininkams, turintiems nedaug vietos.
Špinatus galima sėti tiesiai į sodą arba pradėti auginti patalpoje ir vėliau persodinti. Tai greitai augantys augalai, dauguma veislių derlių gali nuimti per 40-50 dienų. Kad špinatai augtų sveiki, būtina reguliariai laistyti ir gauti pakankamai saulės šviesos. Taip pat svarbu stebėti, ar nėra įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, amarų ir lapų minuotojų, ir imtis atitinkamų priemonių augalams apsaugoti.
Kai špinatai bus paruošti derliui, galėsite jais mėgautis įvairiais būdais. Špinatus galima valgyti žalius salotose, troškinti kaip garnyrą arba dėti į sriubas ir troškinius. Dėl savo universalumo ir maistinės vertės špinatai yra populiarus pasirinkimas tiek tarp namų šeimininkų, tiek tarp profesionalių virėjų.
Dirvos paruošimas špinatų sodinimui
Prieš sodinant špinatus labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Špinatai gerai auga gerai drenuojamoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Pateikiame keletą patarimų, kaip užtikrinti, kad dirva būtų paruošta sodinimui.
Vienas pirmųjų žingsnių ruošiant dirvą špinatų sodinimui – įvertinti jos pH lygį. Špinatai mėgsta 6,0-7,0 pH dirvožemį, t. y. nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus. Norėdami nustatyti dirvožemio pH lygį, galite naudoti dirvožemio testavimo rinkinį arba nusiųsti mėginį į vietos žemės ūkio konsultavimo biurą, kad jis būtų ištirtas. Jei pH lygis yra per žemas arba per aukštas, galite jį pakoreguoti įberdami kalkių, kad padidintumėte pH, arba sieros, kad jį sumažintumėte.
Špinatams augti svarbi ne tik pH, bet ir dirvožemio struktūra. Špinatams reikia purios ir trupios dirvos, kad gerai išsivystytų šaknys. Jei jūsų dirva sunki ir suspausta, galite pagerinti jos struktūrą į ją įmaišydami organinių medžiagų. Dirvos struktūrai pagerinti puikiai tinka kompostas arba gerai perpuvęs mėšlas. Šios organinės medžiagos padeda suskaldyti molio daleles ir pagerina drenažą, todėl sukuriama palankesnė aplinka špinatų šaknims.
Idealios dirvos sąlygos špinatams
Špinatai mėgsta 6,0-7,0 pH dirvožemį. Be to, jiems reikia purios ir purios dirvos, kad gerai išsivystytų šaknys. Į dirvožemį įmaišius komposto arba gerai perpuvusio mėšlo, pagerės jo derlingumas ir struktūra, todėl špinatams bus sudarytos puikios sąlygos augti.
Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti ruošiant dirvą špinatams, yra jos derlingumas. Špinatai – žalia lapinė daržovė, kuriai augti reikia daug maistingųjų medžiagų turinčio dirvožemio. Auginant špinatus labai rekomenduojamos organinės trąšos, nes jos užtikrina lėtą maistinių medžiagų išsiskyrimą ir gerina dirvožemio būklę. Kompostas, senas mėšlas ir žuvų emulsija yra puikus organinių trąšų pasirinkimas. Šios natūralios trąšos ne tik aprūpina augalus būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir stiprina dirvožemio mikrobų veiklą, skatindamos sveiką ir subalansuotą ekosistemą.
Be to, svarbu užtikrinti, kad dirvožemis gerai drenuotų. Dėl drėgmės pertekliaus špinatai gali pradėti pūti ir sirgti kitomis ligomis. Jei jūsų dirvožemis linkęs sulaikyti vandenį, galite pagerinti drenažą įterpdami organinių medžiagų ir įrengdami paaukštintas lysves. Pakeltose lysvėse vandens perteklius lengviau nutekės, todėl špinatams gali pakenkti vanduo.
