Rūgtis gyvatžolė yra daugiametis žolinis augalas. Jo stiebas – stačias, bambliuotas, nešakotas, o šakniastiebis tamsiai rudas, storas, panašus į gyvatę. Lapai pražanginiai, lancetiški su lygiais kraštais. Augalas žydi gegužės-liepos mėnesiais rausvais žiedeliais.
Auga drėgnose, šlapiose, rūgščiose vietose, upių, ežerų pakrantėse, pamiškėse.
Vaistinei žaliavai rudenį arba pavasarį kasami šakniastiebiai. Iškasti nuvalomi, nuplaunami, supjaustomi į ne didesnius kaip 10 cm gabalus ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje arba šildomoje džiovykloje. Išdžiovinti šakniastiebiai yra suploti, paviršius – tamsiai raudonas, o vidus – rusvai rausvas, bekvapis, sutraukiančio skonio.
Laikoma gerai uždengtuose induose šešerius metus. Šakniastiebiuose yra 20% raugų, 0,5% katechinų, 0,44% galinės rūgšties, 26,5% krakmolo, mineralinių druskų, kalcio oksalato, cukraus, karotino, vitamino C (132,2 mg%). Lapuose yra askorbino rūgšties (722,3mg%), žieduose (746,6 mg%).
Gyvatžolės galeniniais preparatais gydomi uždegimai ir stabdomas kraujavimas, nes jie veikia sutraukiamai. Jie vartojami sergant virškinimo trakto ligomis (kolitu, enterokolitu, padeda nuo įvairios kilmės viduriavimo (išskyrus dizenteriją).
Rūgties gyvatžolės nuovirui paruošti imama 5 g susmulkintos žaliavos,
užpilama stikline kambario temperatūros vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 minučių, aušinama 10 minučių, perkošiama ir geriama po pusę stiklinės prieš valgį 2-3 kartus per dieną. Gyvatžolės nuoviru skalaujama burnos gleivinė, gerklos, plaunamos žaizdos. Nuoviras ruošiamas santykiu 1:20 (viena dalis žaliavos užpilama 20 dalių vandens).
Farmacijos pramonė gamina rūgties gyvatžolės skystą ekstraktą (Extractum Bistortae fluidum), kuris geriamas prieš valgį po 20-30 lašų 3-4 kartus per dieną. Šį ekstraktą turi skirti gydytojas.
Liaudies medicinoje šio augalo nuoviras geriamas nuo dizenterijos, vidinių kraujavimų, tulžies ir šlapimo pūslės uždegimų, skalaujama burnos ir gerklės gleivinės, plaunamos žaizdos ir kt.
