Prieš pradedant auginti salotas, svarbu susipažinti su skirtingomis salotų rūšimis, kurias galima auginti. Salotų veisles galima suskirstyti į keturis pagrindinius tipus: traškialapės, sviestinės, romaninės ir lapinės. Kiekviena rūšis pasižymi unikaliomis savybėmis ir auginimo reikalavimais.
Nustačius, kokios rūšies salotas norite auginti, reikia sudaryti idealias sąlygas joms auginti. Salotos gerai auga vėsiu oru, joms reikia daug saulės šviesos, tačiau jas taip pat reikia saugoti nuo didelio karščio ir šalčio. Sėkmingam salotų auginimui labai svarbu užtikrinti kontroliuojamą temperatūrą ir pakankamą vandens kiekį.
Salotų rūšys, kurias galite auginti
Salotos būna įvairių skonių, tekstūrų ir spalvų. Trapiosios salotos, dar vadinamos aisbergo salotomis, yra kietos ir traškios tekstūros. Sviestinės salotos, pavyzdžiui, Bibb ir Bostono salotos, yra švelnios ir sviestinės tekstūros. Romėniškosios salotos, turinčios ilgus ir tvirtus lapus, puikiai tinka salotoms ir apkepams. Laisvųjų lapų salotos, pavyzdžiui, žalialapės ir raudonlapės salotos, pasižymi švelniais ir puriais lapais.
Kiekviena salotų rūšis pasižymi unikaliu skoniu ir tekstūra, todėl galite eksperimentuoti ir atrasti norimas veisles. Rinkdamiesi salotų sėklas ar daigus, atsižvelkite į pageidaujamą skonį ir tekstūrą, taip pat į numatomą derėjimo laiką.
Idealios salotų auginimo sąlygos
Norėdami užtikrinti sėkmingą salotų auginimą, turite sudaryti tinkamas auginimo sąlygas. Salotos geriausiai auga purioje ir gerai drenuotoje dirvoje. Prieš sodindami paruoškite daržo lysvę – pašalinkite piktžoles ir akmenis. Įmaišykite komposto arba organinių medžiagų, kad pagerintumėte dirvožemio derlingumą ir drenažą.
Kalbant apie saulės šviesą, salotoms reikia bent šešių valandų saulės šviesos per dieną. Tačiau salotas svarbu saugoti nuo didelio karščio, nes dėl jo salotos gali nulinkti arba tapti karčios. Apsvarstykite galimybę suteikti salotoms pavėsį karščiausią dienos dalį arba sodinti salotas tokioje vietoje, kuri yra daliniame pavėsyje.
Be to, salotoms reikia nuolatinės drėgmės, kad jos gerai augtų. Laistykite salotas reguliariai, užtikrindami, kad dirva būtų drėgna, bet ne permirkus. Venkite laistymo iš viršaus, nes tai gali sukelti ligų ir kenkėjų problemų. Vietoj to naudokite lašelinę sistemą arba laistykite tiesiai prie augalų pagrindo, kad kuo mažiau vandens patektų ant lapų.
Sodo paruošimas salotų sodinimui
Prieš sodinant salotas svarbu paruošti lysvę, kad būtų sukurta optimali aplinka augimui. Vienas esminių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti, yra jūsų dirvožemio tipas.
Salotos mėgsta organinių medžiagų turtingą ir gerai drenuojamą dirvą. Atlikite dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėte savo dirvožemio pH lygį. Idealiu atveju pH turėtų būti nuo 6,0 iki 7,0. Jei dirvožemis per rūgštus, įberkite kalkių, kad padidintumėte pH. Jei dirvožemis per daug šarminis, įberkite sieros, kad sumažintumėte pH.
Iš daržo lysvės pašalinkite piktžoles ir šiukšles, nes jos gali konkuruoti su salotomis dėl maistinių medžiagų ir vandens. Dirvą išpurenkite sodo šakėmis arba kultivatoriumi, kad pagerintumėte aeraciją ir drenažą. Į dirvą įterpkite komposto arba gerai supuvusio mėšlo, kad praturtintumėte ją svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.
Tinkamos dirvos pasirinkimas
Rinkdamiesi dirvą salotoms auginti, rinkitės gerai drenuojantį dirvožemio mišinį, kuriame gausu organinių medžiagų. Jis turi išlaikyti drėgmę ir neužmirkti. Salotoms auginti idealiai tinka priesmėlio arba priemolio dirvožemis, nes jis leidžia tinkamai vystytis šaknims ir įsisavinti vandenį.
Jei jūsų dirvožemis yra sunkus molingas arba suspaustas, apsvarstykite galimybę jį papildyti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu arba vermikulitu, kad pagerintumėte drenažą ir paskatintumėte sveiką šaknų augimą. Taip pat galite įrengti pakeltas lysves arba sodus konteineriuose, kad užtikrintumėte tinkamą drenažą.
Sodo lysvės paruošimas
Prieš sodindami salotas, pašalinkite iš lysvės bet kokią augmeniją ar piktžoles. Piktžolės gali konkuruoti su salotomis dėl maistinių medžiagų ir vandens, trukdydamos joms augti. Sodo šakėmis arba kultivatoriumi išpurenkite dirvą 6-8 cm gylyje. Taip sukursite purią ir purią dirvą, į kurią lengvai įsiskverbs salotų šaknys.
Paskui į dirvą įterpkite komposto arba perpuvusio mėšlo, kad pagerintumėte jos derlingumą ir struktūrą. Paskleiskite organinių medžiagų sluoksnį ant paviršiaus ir išmaišykite jį sodo grėbliu arba šakėmis. Tai suteiks būtinų maistinių medžiagų sveikam salotų augimui. Išlyginkite dirvos paviršių, kad būtų suformuota lygi sodinimo lysvė.
Salotų sodinimas
Dabar, kai paruošėte daržo lysvę, metas sodinti salotas. Tinkamas laikas ir sodinimo būdai yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys sėkmingą salotų augimą ir gausų derlių.
Kada sodinti salotas
Salotos yra vėsaus sezono augalai, kurie gerai auga temperatūroje. Geriausia salotas sodinti anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kad jos optimaliai augtų. Šiltesniuose regionuose salotas galima sodinti ir rudenį arba žiemą, jei tinkamai apsaugote nuo šalnų.
Atkreipkite dėmesį į rekomenduojamas konkrečios salotų veislės sodinimo datas. Kai kurios salotų veislės, pavyzdžiui, lapinės salotos, pakenčia aukštesnę temperatūrą, todėl jas galima sodinti anksčiau pavasarį arba vėliau rudenį. Kita vertus, lapinės salotos mėgsta žemesnę temperatūrą, todėl jas reikėtų sodinti anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje.
