Šlaitinių stogų konstrukcijų reikalavimai

Šlaitinių stogų medžiagų reikalavimai:

1. medžiagų ir gaminių, naudojamų šlaitinių stogų dangoms įrengti, atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F(RE) 150;

2. šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamos medienos ir medienos ga¬minių masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20% ir ne mažesnis kaip 8%.

• Šlaitinių stogų konstrukcijų reikalavimai. Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių panaudojimą:

1. garą izoliuojančio sluoksnio;

2. šilumą izoliuojančio sluoksnio;

3. vėją izoliuojančio sluoksnio;

4. vėdinamo oro tarpo;

5. antikondensacinio sluoksnio;

6. hidroizoliacinio sluoksnio;

7. šlaitinio stogo dangos pakloto;

8. šlaitinio stogo dangos.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų medžiagų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.

• Vandens nuleidimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai:

1. lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Drau¬džiama lietvamzdžius įrengti išorės sienų uždarosiose vagose bei nišose;

2. atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais;

3. lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavi¬mais;

4. lietvamzdžių dalys tarpusavyje turį būti patikimai sujungtos;

5. prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu;

6. įrengiami stogo latakai turi būti pritvirtinami ne didesniais kaip 900 mm atstu¬mais;

7. visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio;

8. latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°;

9. gaminant latakų konstrukcijas, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius;

10. žemiau išvardytais atvejais šlaitiniuose stoguose būtina įrengti sniego gaudy¬tuvus:

10.1. visų nuolydžių skardos ir plastmasių gaminiais (čerpėmis, profiliuotais lakš¬tais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų;

10.2. keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, beasbesčio šiferio ir kitais pana¬šiais gaminiais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

• Konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai:

1. Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Palangos, Plungės, Skuo¬do, Šilutės, Telšių miestuose, taip pat Klaipėdos ir Telšių apskrityse šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitur – ne mažiau kaip 400 mm;

2. hidroizoliacinis, antikondensacinis bei vėją izoliuojantis medžiagų sluoksniai turi būti patikimai sujungti;

3. stogo danga turi būti išsikišusi 40-50 mm nuo karnizo krašto.

• Šlaitinių stogų pastogių vėdinimo reikalavimai:

1. neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos;

2. pastogei vėdinti būtina įrengti angas. Angų plotas kiekvienoje sienoje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 stogo horizontalios projekcijos ploto.

• Šlaitinio stogo konstrukcijų vėdinimo ir kiti reikalavimai:

1. natūraliam stogo konstrukcijų vėdinimui stogo šlaito apačioje – atbrailoje turi būti angos, ne mažesnės kaip 0,2% vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus plo¬to, bet jų plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm2 viename stogo šlaito metre;

2. stogo konstrukcijoms vėdinti angas būtina įrengti kraige (kai panaudojamos spe¬cialios čerpės su vėdinimo angomis, šios čerpės gali būti klojamos antroje eilėje nuo kraigo viršaus) arba valminių stogų keterose. Šių angų dydis turi būti pagrįstas skaičiavimais;

3. stogo konstrukcijų^viduje esantys vėdinami oro tarpai turi būti ne mažesni kaip 200 cm2/m ir oro tarpo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm;

4. Naudojant medinius ar medienos gaminių paklotus bei grebėstus, stogo kon¬strukcijose būtina įrengti oro tarpus ir angas atbrailose bei kraige.

Pastatų stogai skirstomi į šlaitinius ir sutapdintus

ŠLAITINIS STOGAS

• Pastatų stogai skirstomi į šlaitinius ir sutapdintus. Šlaitiniai stogai daromi su mansarda (patalpomis, įrengtomis pastogėje, kurios dažniausiai būna pastoviai apgyvendintos ir šildomos), taip pat su nešildoma pastoge (kada mažiau ir daugiau efektyvi šilumos izoliacija yra įrengta ant pastogės perdenginio).

• Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiomis konstrukcijomis dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos. Pagal konstrukcinę schemą jas galima suskirstyti į tris rūšis :

1) Paremtinės gegninės sistemos . Jas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrločius, esančius ant išorinių ir vidinių išilginių sienų.

2) Kabamosios gegninės sistemos. Tai santvaros su skėtimą atlaikančia styga. Naudojamos tada, kai pastate nėra vidinių atramų.

3) Kombinuotoji

Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga.

• Gegnės ir gegninės konstrukcijos paprastai daromos iš medinių tašų arba lentų (150 ´ 150; 50 ´ 120 ).

Stogų su pastoge aitvarinė dalis susideda iš grebėstų ir stogo dangos. Grebėstai reikalingi stogo dangai pritvirtinti. Dažniausiai naudojami mediniai grebėstai iš tašų arba lentų, sudėtų su tarpais. Grebėstų skerspjūvis priklauso nuo stogo dangos tipo. Stogo danga įrengiama iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, asbestcemenčio, plastmasės, medienos ir kt.

• Šlaitiniuose stoguose yra įrengiamas šilumos izoliacinio sluoksnio storis, nustatomas pagal RSN 143 – 92 „Statybinė šiluminė technika“. Šilumos izoliaciniam sluoksniui naudojamos minkštos akmens vatos arba stiklo vatos plokštės arba aukštos kokybės putų polistirolas bei kitos medžiagos. Visais atvejais tarp šilumos izoliacinio ir vidaus apdailinio sluoksnių būtina įrengti kokybišką garo izoliacinį sluoksnį iš polietileno plėvelės, aliuminio folijos ar kitų medžiagų.

• Jeigu visi išvardintieji elementai yra patikimai įrengti ir tinkamai suderinti, stogas bus tvirtas ir ilgaamžis.

Statybinės šilumos izoliacinės medžiagos klasifikuojamos pagal požymius: pradinė žaliava, išvaizda, struktūra, šiluminis laidumas, forma ir išorinė išvaizda, tankumas, standumas, atsparumas ugniai.

Galima išskirti šias Lietuvoje naudojamas neorganines termoizoliacines medžiagas: Paroc akmens vatą, mineralinę vatą, stiklo vatą (akmens), perlitą, akytbetonį ir gaminius iš jo.

Prie plačiau taikomų organinių medžiagų galima priskirti putų polistirolį, putų poliuteraną, ekovatą, medžio plaušo plokštes.

• Atlikti tyrimai rodo, kad organines medžiagas gana sėkmingai galima panaudoti pastatų apšiltinimui. Antai durpių plokštės po 20 metų eksploatacijos, o pjuvenų – drožlių – kalkių mišinys ir po 30 metų eksploatacijos neturi aiškių suirimo požymių. Manoma, kad panaudojus antiseptikavimo galimybes, organinių termoizoliacinių medžiagų tarnavimo laikas žymiai padidėtų ir prilygtų netgi bendram kapitalaus pastato tarnavimo laikui