ŠLAITINIS STOGAS
• Pastatų stogai skirstomi į šlaitinius ir sutapdintus. Šlaitiniai stogai daromi su mansarda (patalpomis, įrengtomis pastogėje, kurios dažniausiai būna pastoviai apgyvendintos ir šildomos), taip pat su nešildoma pastoge (kada mažiau ir daugiau efektyvi šilumos izoliacija yra įrengta ant pastogės perdenginio).
• Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiomis konstrukcijomis dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos. Pagal konstrukcinę schemą jas galima suskirstyti į tris rūšis :
1) Paremtinės gegninės sistemos . Jas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrločius, esančius ant išorinių ir vidinių išilginių sienų.
2) Kabamosios gegninės sistemos. Tai santvaros su skėtimą atlaikančia styga. Naudojamos tada, kai pastate nėra vidinių atramų.
3) Kombinuotoji
Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga.
• Gegnės ir gegninės konstrukcijos paprastai daromos iš medinių tašų arba lentų (150 ´ 150; 50 ´ 120 ).
Stogų su pastoge aitvarinė dalis susideda iš grebėstų ir stogo dangos. Grebėstai reikalingi stogo dangai pritvirtinti. Dažniausiai naudojami mediniai grebėstai iš tašų arba lentų, sudėtų su tarpais. Grebėstų skerspjūvis priklauso nuo stogo dangos tipo. Stogo danga įrengiama iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, asbestcemenčio, plastmasės, medienos ir kt.
• Šlaitiniuose stoguose yra įrengiamas šilumos izoliacinio sluoksnio storis, nustatomas pagal RSN 143 – 92 „Statybinė šiluminė technika”. Šilumos izoliaciniam sluoksniui naudojamos minkštos akmens vatos arba stiklo vatos plokštės arba aukštos kokybės putų polistirolas bei kitos medžiagos. Visais atvejais tarp šilumos izoliacinio ir vidaus apdailinio sluoksnių būtina įrengti kokybišką garo izoliacinį sluoksnį iš polietileno plėvelės, aliuminio folijos ar kitų medžiagų.
• Jeigu visi išvardintieji elementai yra patikimai įrengti ir tinkamai suderinti, stogas bus tvirtas ir ilgaamžis.
Statybinės šilumos izoliacinės medžiagos klasifikuojamos pagal požymius: pradinė žaliava, išvaizda, struktūra, šiluminis laidumas, forma ir išorinė išvaizda, tankumas, standumas, atsparumas ugniai.
Galima išskirti šias Lietuvoje naudojamas neorganines termoizoliacines medžiagas: Paroc akmens vatą, mineralinę vatą, stiklo vatą (akmens), perlitą, akytbetonį ir gaminius iš jo.
Prie plačiau taikomų organinių medžiagų galima priskirti putų polistirolį, putų poliuteraną, ekovatą, medžio plaušo plokštes.
• Atlikti tyrimai rodo, kad organines medžiagas gana sėkmingai galima panaudoti pastatų apšiltinimui. Antai durpių plokštės po 20 metų eksploatacijos, o pjuvenų – drožlių – kalkių mišinys ir po 30 metų eksploatacijos neturi aiškių suirimo požymių. Manoma, kad panaudojus antiseptikavimo galimybes, organinių termoizoliacinių medžiagų tarnavimo laikas žymiai padidėtų ir prilygtų netgi bendram kapitalaus pastato tarnavimo laikui
