Žmogaus – kompiuterio sąsaja II dalis

Atmintis

Yra skiriami trys atminties tipai, Ilgalaikėje  atmintyje  yra  saugomi prisiminimai. Darbinė atmintis veikia, kai vyksta mąstymo procesas. Jutiminė atmintis doroja jutimo organų signalus.

Darbinėje  atmintyje  yra  atliekama  mąstymo  veikla.  Joje  informacija  išsilaiko  iki  20 sekundžių (vidutiniškai 10). Kuo vyresnis žmogus, tuo trumpiau. Todėl,  projektuojant sąsają, rekomenduojama vengti režimų. Informacijos  atkūrimas  yra  efektyvus,  jei  naudotojui  sąsajoje yra pateikiamos tinkamos užuominos.

Ilgalaikėje atmintyje yra saugoma informacija, kuri gali būti atkuriama po ilgo laiko. Informacijos  prisiminimas  iš  ilgalaikės atminties  yra gana  lėtas.  Projektuojant  sistemą,  nerekomenduojama  versti  naudotoją prisiminti tam tikrus duomenis iš ilgalaikės atminties, nes tai žymiai sulėtins naudotojo darbą. Žmonės  skirtingai  įsimena  informacija,  būtent  vieni  geriau  įsimena  skaičius,  kiti – eilėraščius ir pan.

Sąmone , atpažinimas, kiek svarbus?

Pažinimas tai išorinio pasaulio informacijos, priimamos jutimo (rega, klausa ir t.t.) organais, interpretacija. Pažinimas  leidžia  suvokti  objektus  ir  įvykius  ir  padeda  juos  interpretuoti.

Žmogaus  sąmonėje  vyksta  dviejų  rūšių  procesai:  sąmoningi ir nesąmoningi.

Sąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja naujos aplinkybės,  jis  yra  naudojamas  nestandartinėje  ar  pavojingoje  situacijoje  bei  priimant sprendimus.

Nesąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja besikartojantys procesai, laukiami veiksmai, jis yra naudojamas įprastose ir saugiose situacijose. Dažnai  sakome,  kad  tam  tikrus  veiksmus  atliekame  automatiškai.  Šie veiksmai yra atliekami būtent nesąmoningų procesų.

Suinteresuoti asmenys (angl. stakeholders):

pirminiai suinteresuoti asmenys  (angl. primary users), dažnai naudoja sistemą, todėl sistemos diegimas pakeičia jų veiklą.  Tą pačią užduotį atlieka mažiau žmonių arba didėja jų darbo našumas;

antriniai  suinteresuoti  asmenys  (angl. secondary  users),  tik  retkarčiais  ar  per tarpininkus naudoja sistemą, pavyzdžiui sprendimų priėmimui arba informacijos paieškai.  Iki  sistemos  diegimo  pastaroji  informacija  buvo  prieinama  tik  jiems, vėliau ji gali tapti prieinama organizacijai, tuo pačiu didinant darbuotojų našumą;

tretiniai suinteresuoti asmenys  (angl. tertiary  users) iš viso nenaudoja sistemos, tačiau  yra  jos  veikiami,  jiems  gali  tekti  pakeisti  savo  darbą,  kad  pritaptų  prie sistemos išeigos;

aptarnaujantieji kuria ir prižiūri sistemą.

Projektuotojai, kokie metodai išgaunant

Programų  sistemos  projektuotojas  yra  pagrindinis  programų  sistemos  realizavimo proceso  dalyvis.  Projektuotojas turėtų dalyvauti, vertinant sistemą, įdiegtą organizacijoje.

Pagrindinis programų sistemų projektuotojo uždavinys yra

  • suprasti sistemos naudotojo poreikius,
  • kaip naudotojas  veikia  iki  sistemos  diegimo  ir
  • kaip jis  tikisi  veikti, naudodamasis sistema (po).

Be šio supratimo sunku projektuoti sąsają, tinkamą naudoti. Reikia  išsiaiškinti,  kaip  turėtų  veikti  sistema,  kad  atitiktų  naudotojo  reikalavimus.  Ar sistema  keis  naudotojo  darbo  pobūdį?  Tradicinis  metodas  suprasti  naudotojo  poreikius  yra  manyti,  kad išgauti šiuos reikalavimus iš naudotojų yra sistemų  analitiko atsakomybė. Tai yra dažnai pasiekiama, naudojant pokalbio  metodą,  kuriame  naudotojas  paprastai  yra  pasyvus.

Žmogaus kompiuterio sąsaja I dalis