ISA Framework modelio sudėtis

Veiklos aprašymo lygmenys

Modelyje yra penki organizacijos veiklos aprašymo (modeliavimo, specifikavimo) lygmenys ir informacijos sistemos realizacijos lygmuo (ISA Framework modelio sudėtis lentelės eilutės) .

Pirmajame ISA Framework modelio sudėtis lentelės stulpelyje, celių apatinėje eilutėje įrašyta lygmens paskirtį apibūdinanti “rolė”: “planuotojas (planner)”, “savininkas (owner)”, “projektuotojas- architektas” (designer/architect)”, realizuotojas (builder)” ar “subkontraktorius (subcontractor)”.

Kiekvieno organizacijos veiklos aspekto modelio (duomenų, funkcijų ir t.t.) aprašymo tikslumas didėja kiekviename kitame aprašymo lygmenyje, pradedant nuo kontekstinio lygmens:

• Kontekstinis (tyrimo srities) aprašymas (scope/contextual); Kontekstinio lygio aprašai yra tekstai (probleminės srities objektų ar esybių sąrašai), kurie atitinka “planuotojo” požiūrį, paprastai net nenurodant esybių tarpusavio ryšių. Sudaromi tokie sąrašai: svarbių biznio veiklai ar konkrečiai problemai esybių sąrašas (duomenų aspektas), procesų klasių sąrašas (procesų aspektas), veiklos vietovių sąrašas (tinklo aspektas), organizacijų sąrašas (žmonių aspektas), svarbių organizacijos veiklai įvykių sąrašas (laiko aspektas), veiklos tikslų ir strategijų sąrašas (motyvavimo aspektas).

•  Konceptualus (organizacijos veiklos) modelis (enterprise model/conceptual);

Konceptualus modelis aprašo biznio procesus ir resursus, užrašo “savininko” reikalavimus organizacijos veiklai ir duomenims. Duomenų aspektas aprašo reikalavimus duomenims, pavyzdžiui, biznio lygio esybių-ryšių diagrama. Šios diagramos esybės yra biznio objektai (biznio esybės), ryšiai – biznio taisyklės ir apribojimai. Procesų aspektas modeliuoja biznio procesus ir jų tarpusavio sąveikas per resursus (procesų ar funkcijų hierarchijos modelis). Tinklo aspektas yra aprašomas veiklos geografinių vietovių schema. Žmonių aspekto modelis – tai organizacijos struktūros diagrama. Laiko aspektą modeliuoja biznio įvykių sekų (ciklų) modelis. Motyvavimo aspektas – biznio planas, biznio tikslų ir strategijų struktūros aprašas.

ISA Framework modelio sudėtis

Sistemos (loginis) modelis (system model/logical); Sistemos modelį sudaro “sistemos architektas” – projektuotojas. Šiame lygyje yra sukuriami loginiai kiekvieno aspekto modeliai: loginis duomenų modelis (esybių-ryšių diagrama); loginis sistemos procesų (technologinių ir informacinių procesų) modelis (duomenų srautų , procesų hierarchijos ar kitokios diagramos); paskirstytos informacijos sistemos architektūros modelis (tinklo aspektas), vartotojų tarpusavio sąsajos architektūra (žmonių aspektas), duomenų apdorojimo (procesų sekos) modelis (laiko aspektas), tikslų architektūros modelis (motyvavimo aspektas).

•  Fizinis (technologijos) modelis (technology model/physical);

Sis aprašymo lygis skirtas detaliam sistemos ar jos projekto specifikavimui. Sudaromas fizinis duomenų modelis – esybių-ryšių diagrama (duomenų aspektas), struktūrinės duomenų apdorojimo technologijos schemos (procesų aspektas), tinklo fizinės architektūros specifikacijos (tinklo aspektas), vartotojo sąsajos su informacine sistema technologijos modelis (žmonių aspektas), sistemos valdymo struktūra (laiko aspektas), detalus tikslų modelis (motyvavimo aspektas).

•  Nekontekstinis (detalus) aprašas (detailed representationf out-of-context)

Šio lygio modeliai priklauso nuo konkrečios programinės -techninės įrangos (sistemos realizavimo aplinkos), jie sudaromi pasirinkta realizavimo (projektavimo, specifikavimo ar programavimo) kalba. Tai gali būti konkreti duomenų bazės projektavimo kalba (DDL), procesų aprašymo kalba, tinklo komponenčių aprašymo kalba.

Organizacijos kompiuterizavimo etapai

Organizacijos kompiuterizavimas (informacijos sistemos kūrimas) susideda iš etapų, kurie atitinka keturis organizacijos veiklos aprašymo lygmenis.

Kiekvieno etapo darbų paskirtį apibūdina “rolė”, nurodyta pirmajame 9.1 lentelės stulpelyje.Kiekviename organizacijos veiklos tyrimo etape sukuriami konkretūs modeliai, aprašantys kiekvieną iš šešių organizacijos veiklos aspektų.

Pavyzdžiui, kontekstinio modeliavimo etape gaunami tokie veiklos analizės rezultatai:

•  biznio objektų sąrašas DM1 (aspektas “duomenys”);

•  biznio procesų sąrašas FM1 (aspektas “funkcijos”);

•  biznio vietovių sąrašas TM1 (aspektas “tinklas”);

•  išorinių organizacijų sąrašas ŽM1 (aspektas “žmonės”);

•  išorinių įvykių sąrašas LM1 (aspektas “laikas”);

•  biznio tikslų apibūdinimas MM1 (aspektas “motyvavimas”).

Konceptualaus modeliavimo etape kiekvienam veiklos aspektui sudarytas sąrašas yra struktūrinamas ir sukuriami tokie konceptualūs modeliai:

•  semantinis modelis DM2 (aspektas “duomenys”);

•  biznio procesų modelis FM2 (aspektas “funkcijos”);

•  realizavimo-tiekimo tinklas TM2 (aspektas “tinklas”);

•  darbų eigos modelis ŽM2 (aspektas “žmonės”);

•  pagrindinis veiklos grafikas LM2 (aspektas “laikas”);

•  biznio planas MM2 (aspektas “motyvavimas”).

ISA Framework metodo požiūriu veiklos modelis yra atvaizduojamas pirmosiose dviejose 9.1 lentelės eilutėse. Veiklos modelį sudaro kontekstiniame ir konceptualiame lygmenyse pasirinkta konkrečia notacija (pavyzdžiui, DFD, IDEF3, IDEFO, ERD, UML, darbų sekų modelio ar kitokia notacija) sudaryti atitinkamų veiklos aspektų aprašymai.

Taikomųjų informacinių sistemų projektuotojo požiūriu svarbiausias yra loginis etapas , kuriame sukuriamas informacijos sistemos projektas, kurį sudaro tokie modeliai:

•  loginis duomenų modelis DM3 (aspektas “duomenys”);

•  taikomųjų uždavinių modelis FM3 (aspektas “funkcijos”);

•  paskirstytos sistemos architektūra TM3 (aspektas “tinklas”);

•  interfeiso su vartotoju architektūra ŽM3 (aspektas “žmonės”);

•  duomenų apdorojimo modelis LM3 (aspektas “laikas”);

•  biznio taisyklių modelis MM3 (aspektas “motyvavimas”).

Loginio projektavimo etapas nuosekliai pereina į fizinio projektavimo etapą, kuriame sudaromi visų loginių modelių realizavimo projektai , t.y. technologiniai (fiziniai) modeliai: fizinis duomenų modelis, funkcinis (procedūrų sąryšio per duomenis) modelis, sistemos architektūros projektas, dialogo scenarijus, duomenų apdorojimo valdymo struktūra, biznio taisyklių realizavimo projektas.

Paskutinis etapas (nekontekstinis/detalus aprašas) reiškia visų projektinių sprendimų realizavimą: atitinkamų programų ir duomenų struktūrų sukūrimą, duomenų (žinių) bazių užpildymą duomenimis ir biznio taisyklėmis.

About author

Author
lekonas