Veiklos informacinės architektūros modelis

Veiklos informacinės architektūros modelis (apibendrintas)

IS architektūros elementų identifikavimas veiklos modelyje

Toliau pateikti sudaryti įmonės modeliai bei konkrečių modelių objektų skirstymas į domenus. Naudojami tokie sutrumpinimai: verslo domenas – VD, informacijos (duomenų) domenas – ID, informacinių procesų domenas – IPD, technologinių procesų domenas – TPD, darbo vietų domenas – DVD

Veiklos sąveikų modelio analizė architektūriniu požiūriu

Veiklos sąveikų modelio analizė architektūriniu požiūriu paveiksle pateiktame veiklos sąveikų modelyje nurodyta organizacijos objektų priklausomybė konkretiems veiklos IA domenams:

•  duomenų srautai priklauso duomenų domenui (DD), materialūs srautai priklauso technologinių procesų domenui TPD;

•  administraciniai padaliniai (veiklos srities objektai) priklauso biznio domenui, jeigu jie priima sprendimus, jei tik apdoroja informaciją (pirminius duomenis) – priskiriami technologinių procesų domenui TPD;

•  gamybiniai padaliniai priklauso technologinių procesų domenui TPD.

Taikomųjų uždavinių modelio analizė architektūriniu požiūriu

Taikomųjų uždavinių modelį paskirstysime pagal organizacijos architektūros domenus.

Šiame modelyje nagrinėjami use case (pažymėti ovalu) yra arba veiklos procesai (tada jie priklauso biznio domenui) arba taikomieji uždaviniai (tada jie priskiriami informacinių procesų domenui).

Informacijos srautai tarp dalyvių ir biznio procesų (arba taikomųjų uždavinių) gali būti klasifikuojami kaip duomenų domeno komponentai (jei tai saugomi duomenys) arba veiklos domeno komponentai (jei tai analitinės suvestinės, ataskaitos,) arba kaip technologinių procesų domeno komponentai (jei tai pirminių duomenų įvedimui skirti dokumentai ar formos).

2.3. Komponentinio IS projektavimo metodo principai

Komponentinis projektavimas teoriškai turi daug privalumų, iš kurių svarbiausias – pakartotino komponentų panaudojimo galimybė. Dėl šios savybės padidėja IS kūrimo produktyvumas, IS palaikymo ir modifikavimo galimybės, o lygiagrečiai sutrumpėja IS projekto kūrimo ciklas ir sumažėja kaštai.

IS projekto lygmens komponentai projektuojami pagal modeliu pagrįstą (model-driven) projektavimo paradigmą, kurioje komponentai paveldi aprašus iš veiklos proceso modelio. IS komponentai turi būti visiškai save aprašantys. Tai reiškia, kad IS komponentas turi aiškiai apibrėžtą interfeisą ir atitinka nurodytą elgseną, bendrą visiems sistemos architektūros vidaus komponentams.

Aptariamas metodas aprašo architektūrinio IS projektavimo etapą, kuriame identifikuojami IS projekto komponentai ir jų sąsajos (interfeisai). Toliau, detalaus projektavimo etape, komponentai turi būti specifikuojami, parengiant projektą IS programinės įrangos generavimui.

Komponentinio projektavimo požiūriu IS projekto komponentai (IS projekto komponentai lentelė) yra skirstomi į:

vartotojo sąsajos komponentus (meniu, ekrano formos, ataskaitos),

duomenų komponentus (duomenų bazėse ar duomenų saugykloje talpinami informacijos vienetai),

funkcinius komponentus (skaičiavimai ir taikomųjų uždavinių logika).

IS projekto komponentus identifikuoja projektuotojas, CASE sistemos aplinkoje analizuodamas darbų sekų modelį, kuris aprašo konkrečią veiklos funkciją ar procesą. Taip projektuotas sudaro komponentinį sistemos modelį, kuris aprašo identifikuotus IS komponentus ir jų sąveikas.

Toliau sudaromi žemesniųjų lygmenų komponentiniai sistemos modeliai, taip tikslinama IS komponentų sudėtis ir specifikacijos.

Detalaus IS komponentų specifikavimo etape gali būti naudojami atitinkami objektiniai modeliai (UML, OML).

IS projekto komponentai

IS projekto komponentus realizuoja programinės įrangos lygmens komponentai. Programinės įrangos lygmens komponentas yra programinės įrangos objektas, sąveikaujantis su kitais komponentais, atliekantis tam tikrą funkciją ar aibę funkcijų. Komponentų valdymo ir funkcionavimo optimizavimo priemonės naudoja vieningą komponentų aprašų saugyklą.