Tarantulai – neįprasti augintiniai, kuriems nereikia kasdienio dėmesio ar nuolatinio bendravimo. Vis dėlto prieš įsigyjant svarbu išsirinkti tinkamą rūšį ir įrengti jai saugų terariumą. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami ant žemės gyvenantys Naujojo pasaulio tarantulai: jų poreikius paprastai lengviau suprasti, o laikymo sąlygos nėra tokios specializuotos kaip kai kurių medžiuose gyvenančių ar greitų rūšių.
Kokios tarantulų rūšys tinka pradedantiesiems?
Renkantis tarantulą verta atsižvelgti ne tik į išvaizdą, bet ir į jo elgesį, suaugusio voro dydį, aktyvumą bei priežiūros ypatumus. Net ir dažnai pradedantiesiems rekomenduojamos rūšys gali skirtingai reaguoti į trikdymą, todėl tarantulą reikėtų stebėti, o ne tikėtis vienodo elgesio iš kiekvieno individo.
Garbanotasis tarantulas (Tliltocatl albopilosus) dažnai vertinamas dėl gana ramaus būdo ir nesudėtingos priežiūros. Jis rausiasi ir pertvarko gruntą, tad terariume svarbu palikti vietos natūraliam elgesiui. Kaip ir kiti Naujojo pasaulio tarantulai, jis gali gynybiškai iššukuoti pilvelio plaukelius – jų nereikėtų liesti.
Chaco auksakelis tarantulas (Grammostola pulchripes) – stambus, įspūdingos išvaizdos voras, kurį augintojai taip pat neretai rekomenduoja pradedantiesiems. Jam reikalingas antžeminis terariumas, slėptuvė ir galimybė raustis. Suaugęs tarantulas gali gyventi ilgai, todėl prieš įsigyjant verta pagalvoti apie ilgalaikį įsipareigojimą.
Brazilinis juodasis tarantulas (Grammostola pulchra) išsiskiria tamsia spalva ir dažnai laikomas tinkamu pasirinkimu pirmajam augintiniui. Jis gali augti lėčiau nei kai kurios kitos rūšys. Lėtesnis augimas nėra trūkumas, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad voras ne visada bus aktyvus ar matomas.
Meksikinis raudonkeli tarantulas (Brachypelma hamorii) mėgstamas dėl ryškių spalvų. Rūšis paprastai laikoma antžeminė, tačiau jai taip pat reikia slėptuvės ir erdvės judėti. Pajutęs grėsmę tarantulas gali iššukuoti dirginančius plaukelius, todėl jo nereikėtų imti į rankas.
Arizoninis blondinis tarantulas (Aphonopelma chalcodes) gali būti tinkamas ieškantiems sausesnės aplinkos rūšies, tačiau vis tiek būtina remtis konkrečios rūšies laikymo rekomendacijomis. Neskubėkite pasirinkti vien todėl, kad tarantulas vadinamas „lengvai prižiūrimu“: kiekvienam augintiniui reikia tinkamo būsto ir nuolatinio vandens šaltinio.
Pirmajam tarantului dažnai praktiškiau rinktis jau paaugusį, o ne visai mažą jauniklį. Maži vorai jautresni aplinkos pokyčiams, o jų priežiūrai gali reikėti daugiau atidumo. Pradedantiesiems geriau vengti greitų, gynybiškų ir intensyviai nuodingų Senojo pasaulio rūšių, pavyzdžiui, kai kurių Azijos ir Afrikos tarantulų. Jų priežiūra gali būti sudėtingesnė, o įkandimo pasekmės – rimtesnės.
Kaip įrengti tarantulo terariumą?
Antžeminiam tarantului rinkite terariumą, kuriame daugiau grindų ploto nei aukščio. Per didelis aukštis gali būti pavojingas, nes nukritęs tarantulas gali susižeisti, ypač pilvelį. Nedėkite sunkių ar aštrių dekoracijų, o dangtį užfiksuokite taip, kad augintinis negalėtų pabėgti.
Įrenkite slėptuvę iš kamštinės žievės ar kitos saugios medžiagos. Pasirinkite tinkamą gruntą: raustis mėgstančioms rūšims jo reikės daugiau, o konkrečią sudėtį rinkitės pagal voro rūšį. Gruntas neturi būti nuolat permirkęs ar supelijęs. Taip pat pasirūpinkite ventiliacija – drėgname, blogai vėdinamame būste gali kauptis pelėsis.
Daugeliui paaugusių ir suaugusių tarantulų reikia negilaus, švaraus vandens indelio. Jį reguliariai papildykite ir išplaukite. Drėgmės poreikis priklauso nuo rūšies, todėl venkite universalių patarimų apie vieną tinkamą drėgmės procentą. Kai kurioms rūšims pakanka vandens indelio ir sausesnio grunto, o kitoms reikia drėgnesnio substrato dalies. Tinkamas mikroklimatas priklauso nuo rūšies, grunto ir ventiliacijos.
Šėrimas ir nėrimasis
Tarantulai dažniausiai šeriami gyvais, tinkamo dydžio vabzdžiais, pavyzdžiui, svirpliais ar tarakonais. Šėrimo dažnumą derinkite prie voro amžiaus, kūno būklės ir apetito – universalaus grafiko nėra. Jei tarantulas atsisako maisto, pašalinkite gyvą grobį ir stebėkite augintinį. Apetito sumažėjimas gali būti ženklas, kad artėja nėrimasis.
Nėrimosi metu voras gali gulėti ant nugaros. Tai dažnai yra normalus proceso etapas, todėl jo neapverskite ir netrikdykite. Išimkite gyvus vabzdžius, nes jie gali sužeisti vorą, kol jo naujas išorinis skeletas dar minkštas. Po nėrimosi palaukite, kol tarantulas sutvirtės, prieš vėl siūlydami maistą.
Saugus tarantulo laikymas namuose
Tarantulai nėra augintiniai, kuriuos rekomenduojama laikyti rankose. Kritimas iš nedidelio aukščio gali sužaloti vorą, o kai kurios rūšys gindamosi iššukuoja dirginančius plaukelius arba kanda. Terariumą prižiūrėkite ramiai, be staigių judesių, ir laikykite jį vaikams bei kitiems augintiniams nepasiekiamoje vietoje.
Geriausia tarantulo rūšis pradedančiajam – ta, kurios poreikius iš anksto išsiaiškinote ir kuriai galite paruošti tinkamą terariumą. Garbanotasis, Chaco auksakelis ar Brazilinis juodasis tarantulas gali būti verti dėmesio, tačiau svarbiausia – pasirinkti konkrečiai rūšiai tinkamą priežiūrą, o vorui suteikti ramybę, vandenį ir saugią aplinką.
