Tarantulas – įdomus, paprastai daug priežiūros nereikalaujantis augintinis, tačiau jo poreikiai skiriasi pagal rūšį. Vienoms reikia sausesnės aplinkos, kitoms – drėgnesnio grunto ir daugiau vietos raustis. Todėl pirmasis žingsnis prieš įsigyjant vorą – sužinoti tikslų jo rūšies pavadinimą ir pasirūpinti jai tinkamomis sąlygomis. Bendra priežiūros taisyklė paprasta: gerai įrengtas, saugus būstas, švarus vanduo ir kuo mažiau trikdymo.
Kokią tarantulo rūšį rinktis pradedančiajam?
Pradedančiajam verta rinktis nelabai greitai judančią, ant žemės gyvenančią rūšį, kurios priežiūros reikalavimus lengva patikrinti. Pavyzdžiui, kai kurios Grammostola, Brachypelma ar Tliltocatl genties rūšys dažnai minimos kaip tinkamesnės pradedantiesiems. Vis dėlto vien genties pavadinimo nepakanka: konkrečios rūšies elgsena, drėgmės poreikis ir suaugusio voro dydis gali skirtis.
Prieš įsigyjant tarantulą, pasiteiraukite pardavėjo, kokia tai rūšis, kuo ji buvo šeriama ir kada paskutinį kartą nėrėsi. Taip pat įvertinkite, ar galėsite ilgai rūpintis augintiniu: kai kurios patelės gyvena daug metų. Tarantulas nėra augintinis, kuriam būtinas dažnas bendravimas ar laikymas ant rankų.
Terariumas: saugumas ir tinkamas gruntas
Terariumo dydį ir formą rinkitės pagal tarantulo gyvenimo būdą. Ant žemės gyvenančiam vorui svarbesnis grindų plotas ir pakankamai gilus gruntas raustis, o medžiuose gyvenančiam – aukštesnis būstas su vertikaliu paviršiumi bei slėptuve. Jaunam vorui pernelyg erdvus terariumas gali apsunkinti maisto paiešką.
Svarbiausia – patikimas dangtis ir tinkama ventiliacija. Patikrinkite, ar tarpuose negalėtų ištrūkti mažas voras. Įdėkite slėptuvę, pavyzdžiui, kamštinės žievės gabalą, kad augintinis galėtų pasislėpti. Antžeminėms rūšims parinkite tokį grunto gylį, kuris leistų raustis ir sumažintų riziką susižeisti nukritus. Terariume neturi būti aštrių ar sunkių daiktų, galinčių užgriūti slėptuvę.
Temperatūra, drėgmė ir vanduo
Nesivadovaukite viena universalia drėgmės procentine reikšme: aplinkos poreikiai priklauso nuo rūšies. Vienoms rūšims tinka gana sausas paviršinis gruntas ir nuolat pasiekiamas vanduo, kitoms reikia drėgnesnio gilesnio sluoksnio. Per šlapias, prastai vėdinamas terariumas gali sudaryti sąlygas pelėsiui ir kenkėjams, todėl svarbu derinti drėgmę su gera oro cirkuliacija.
Daugeliui suaugusių ir paaugusių tarantulų įrenkite negilų vandens indelį. Jį reguliariai išplaukite ir papildykite. Nereikia nuolat purkšti viso terariumo: jei rūšiai reikalingas drėgnesnis gruntas, sudrėkinkite dalį jo, o kitą palikite sausesnę. Tokia drėgmės įvairovė leidžia vorui pasirinkti jam tinkamesnę vietą. Laikykite terariumą atokiau nuo tiesioginės saulės, radiatorių ir skersvėjų. Papildomas šildymas reikalingas ne visada; prieš jį naudodami patikrinkite konkrečios rūšies rekomendacijas.
Kuo ir kaip dažnai šerti?
Tarantulai paprastai šeriami gyvais, tinkamo dydžio vabzdžiais, pavyzdžiui, svirpliais ar tarakonais. Maisto dydį pritaikykite vorui, o šėrimo dažnį – jo amžiui, kūno būklei ir apetito pokyčiams. Jauni vorai gali ėsti dažniau nei suaugę, tačiau vieno grafiko visoms rūšims nėra. Stebėkite augintinį ir venkite permaitinimo.
Jei tarantulas neėda, neskubėkite nerimauti. Apetito sumažėjimas gali reikšti, kad jis ruošiasi nertis. Nepalikite terariume nesuėsto gyvo vabzdžio: pašalinkite jį, ypač jei voras atrodo pasyvus ar artėja nėrimasis. Grobio vabzdžiai nėrimosi metu gali sužeisti pažeidžiamą tarantulą.
Nėrimasis: kada voro netrikdyti?
Augdamas tarantulas periodiškai nusimeta seną išorinį skeletą. Prieš nėrimąsi jis gali nustoti ėsti, daugiau slėptis ar pakeisti spalvą. Kai kurie vorai nėrimosi metu atsigula ant nugaros – tai įprasta, todėl nebandykite jų apversti ar judinti. Pašalinkite grobio vabzdžius, palaikykite pagal rūšį tinkamą aplinką ir palikite vorą ramybėje.
Po nėrimosi naujas išorinis skeletas dar būna minkštas. Neskubėkite vėl šerti: palaukite, kol voras sutvirtės, o jo iltys patamsės. Tikslus laukimo laikas priklauso nuo tarantulo dydžio ir amžiaus, todėl prireikus pasitikrinkite konkrečios rūšies priežiūros rekomendacijas.
Saugus elgesys ir kasdienė priežiūra
Tarantulo paprastai nereikia imti į rankas. Kritimas net iš nedidelio aukščio gali baigtis rimta trauma, o kai kurių rūšių įkandimas ar dirginantys pilvelio plaukeliai gali sukelti nemalonių reakcijų. Terariumą valykite ramiai, naudodami ilgą pincetą ir nejudindami voro be reikalo. Kasdien patikrinkite, ar yra švaraus vandens, ar dangtis uždarytas, ar nėra pelėsio ir ar likęs nesuėstas maistas.
Tinkama tarantulo priežiūra prasideda nuo konkrečios rūšies poreikių išmanymo, o ne nuo bandymo laikytis vienos taisyklės visiems vorams. Saugus terariumas, tinkamas gruntas, vanduo, saikingas šėrimas ir ramybė nėrimosi metu padės augintiniui jaustis gerai.
