Atmintis
Yra skiriami trys atminties tipai, Ilgalaikėje atmintyje yra saugomi prisiminimai. Darbinė atmintis veikia, kai vyksta mąstymo procesas. Jutiminė atmintis doroja jutimo organų signalus.
Darbinėje atmintyje yra atliekama mąstymo veikla. Joje informacija išsilaiko iki 20 sekundžių (vidutiniškai 10). Kuo vyresnis žmogus, tuo trumpiau. Todėl, projektuojant sąsają, rekomenduojama vengti režimų. Informacijos atkūrimas yra efektyvus, jei naudotojui sąsajoje yra pateikiamos tinkamos užuominos.
Ilgalaikėje atmintyje yra saugoma informacija, kuri gali būti atkuriama po ilgo laiko. Informacijos prisiminimas iš ilgalaikės atminties yra gana lėtas. Projektuojant sistemą, nerekomenduojama versti naudotoją prisiminti tam tikrus duomenis iš ilgalaikės atminties, nes tai žymiai sulėtins naudotojo darbą. Žmonės skirtingai įsimena informacija, būtent vieni geriau įsimena skaičius, kiti – eilėraščius ir pan.
Sąmone , atpažinimas, kiek svarbus?
Pažinimas tai išorinio pasaulio informacijos, priimamos jutimo (rega, klausa ir t.t.) organais, interpretacija. Pažinimas leidžia suvokti objektus ir įvykius ir padeda juos interpretuoti.
Žmogaus sąmonėje vyksta dviejų rūšių procesai: sąmoningi ir nesąmoningi.
Sąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja naujos aplinkybės, jis yra naudojamas nestandartinėje ar pavojingoje situacijoje bei priimant sprendimus.
Nesąmoningo proceso savybės: jį inicijuoja besikartojantys procesai, laukiami veiksmai, jis yra naudojamas įprastose ir saugiose situacijose. Dažnai sakome, kad tam tikrus veiksmus atliekame automatiškai. Šie veiksmai yra atliekami būtent nesąmoningų procesų.
Suinteresuoti asmenys (angl. stakeholders):
pirminiai suinteresuoti asmenys (angl. primary users), dažnai naudoja sistemą, todėl sistemos diegimas pakeičia jų veiklą. Tą pačią užduotį atlieka mažiau žmonių arba didėja jų darbo našumas;
antriniai suinteresuoti asmenys (angl. secondary users), tik retkarčiais ar per tarpininkus naudoja sistemą, pavyzdžiui sprendimų priėmimui arba informacijos paieškai. Iki sistemos diegimo pastaroji informacija buvo prieinama tik jiems, vėliau ji gali tapti prieinama organizacijai, tuo pačiu didinant darbuotojų našumą;
tretiniai suinteresuoti asmenys (angl. tertiary users) iš viso nenaudoja sistemos, tačiau yra jos veikiami, jiems gali tekti pakeisti savo darbą, kad pritaptų prie sistemos išeigos;
aptarnaujantieji kuria ir prižiūri sistemą.
Projektuotojai, kokie metodai išgaunant
Programų sistemos projektuotojas yra pagrindinis programų sistemos realizavimo proceso dalyvis. Projektuotojas turėtų dalyvauti, vertinant sistemą, įdiegtą organizacijoje.
Pagrindinis programų sistemų projektuotojo uždavinys yra
- suprasti sistemos naudotojo poreikius,
- kaip naudotojas veikia iki sistemos diegimo ir
- kaip jis tikisi veikti, naudodamasis sistema (po).
Be šio supratimo sunku projektuoti sąsają, tinkamą naudoti. Reikia išsiaiškinti, kaip turėtų veikti sistema, kad atitiktų naudotojo reikalavimus. Ar sistema keis naudotojo darbo pobūdį? Tradicinis metodas suprasti naudotojo poreikius yra manyti, kad išgauti šiuos reikalavimus iš naudotojų yra sistemų analitiko atsakomybė. Tai yra dažnai pasiekiama, naudojant pokalbio metodą, kuriame naudotojas paprastai yra pasyvus.
